Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai V. E. G., atsakovo atstovams Juozui Sinkevičiui ir Evelinai Matulaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. E. G. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirba Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja. 2002-08-27 Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 21 ji yra paskirta Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos pirmininke (II t., b. l. 70–71, 77).

Pareiškėjos sūnus D. G. nuo 2002-10-01 pagal neterminuotą darbo sutartį dirba UAB „Trakų akmuo“ vadybininku (II t., b. l. 61–66).

Pareiškėja savo privačių interesų deklaracijoje nėra nurodžiusi, kad dėl sūnaus darbo UAB „Trakų akmuo“, kurios ūkinei veiklai vykdyti yra reikalingas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, gali kilti privačių ir viešųjų interesų konfliktas (II t., b. l. 67–69, 109).

UAB „Trakų akmuo“ 2007-10-18 Lietuvos geologijos tarnybai pateikė prašymą dėl pakartotinio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (II t., b. l. 18).

2007-10-23 Leidimų išdavimo komisijos posėdyje, pirmininkaujant pareiškėjai Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojai V. E. G., buvo nutarta siūlyti Geologijos tarnybos direktoriui išduoti UAB „Trakų akmuo“ pakartotinį leidimą naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Šventininkų telkinio, Alytaus apskrities Varėnos rajono Barčių telkinio bei Panevėžio apskrities Rokiškio rajono Sniegių telkinio žvyro išteklius ir žvalgyti Vilniaus apskrities Trakų rajono Šklėrių telkinio žvyro išteklius (II t., b. l. 19–20).

Byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėja dalyvavo rengiant atsakymus bendrovei „Timorus“ dėl galimai neteisėtos UAB „Trakų akmuo“ veiklos: 2007-11-27 raštas Nr. 1.7-2302 į 2007-11-08 UAB „Timorus“ raštą Nr. 11-08-01; 2007-11-10 raštas Nr. 1.7-2157 į UAB „Timorus“ 2007-10-23 raštą Nr. 10-23-1 (I t., b. l. 66–67).

2008-02-12 raštu UAB „Timorus“ kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir Lietuvos geologijos tarnybą prašydama ištirti, ar pareiškėja nėra supainiojusi viešųjų ir privačių interesų (II t., b. l. 41–43). Rašte nurodoma, kad Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja V. E. G. dalyvavo sprendimų priėmimo Geologijos tarnyboje procedūrose, susijusiose su UAB „Trakų akmuo“, kurioje dirba jos sūnus D. G.. Pranešime taip pat informuojama, kad tarp bendrovių „Timorus“ ir „Trakų akmuo“ yra kilęs ginčas dėl galimai neteisėto žemės gelmių išteklių iškasimo ir Geologijos tarnyba yra viena iš institucijų, kompetentingų svarstyti kilusio ginčo klausimus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2008-04-10 sprendimu Nr. KS-26 pripažino, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja V. E. G., dalyvaudama klausimų, susijusių su UAB „Trakų akmuo“, kurioje dirba jos sūnus, sprendimo procedūrose, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, o nedeklaravusi galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, galėjusio kilti ir kilusio jai dalyvaujant klausimų, susijusių su bendrovės „Trakų akmuo“, kurioje dirba jos sūnus, sprendimo procedūrose, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008-04-10 sprendimą Nr. KS-26.

Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija) 3 straipsnis nustato asmenų prievoles viešųjų interesų viršenybei užtikrinti, tarp jų – prievolę įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto (3 straipsnio 2 punktas).

Interesų konfliktas – situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 4 d.).

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslas – siekis suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybės tarnyboje (1 str.).

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta valstybės tarnyboje dirbančio asmens prievolė deklaruoti asmenis (artimuosius giminaičius ir šeimos narius bei kitus deklaruojančiam asmeniui žinomus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas), o Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis įpareigoja nedelsiant papildyti privačių interesų deklaraciją, jei paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo turi aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais atlikti pareigą nusišalinti, t. y. privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir aktyviais bei aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

Teismo išvados.

Atsakovė skundžiamu 2008-04-10 sprendimu Nr. KS-26 pripažino, kad pareiškėja, dalyvaudama klausimų, susijusių su UAB „Trakų akmuo“, kurioje dirba jos sūnus, sprendimo procedūrose, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto. Tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl UAB „Trakų akmuo“, o ne nusišalino nuo šių klausimų svarstymo; taip pat pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 7 straipsnio 3 punktą, nes nedeklaravo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Kaip jau minėta, Įstatymo 3 straipsnis nustato asmenų prievoles viešųjų interesų viršenybei užtikrinti, tarp jų prievolę įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta valstybės tarnyboje dirbančio asmens prievolė deklaruoti asmenis (artimuosius giminaičius ir šeimos narius bei kitus deklaruojančiam asmeniui žinomus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas), Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo turi aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais atlikti pareigą nusišalinti.

Byloje nustatyta, kad UAB „Trakų akmuo“, kurioje vadybininku dirba pareiškėjos sūnus, 2007-10-18 Geologijos tarnybai pateikė prašymą dėl pakartotinio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Pagal 2002-08-27 Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 21 pareiškėja vadovauja Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijai, kurios kompetencija yra svarstyti ir teikti pasiūlymus Geologijos tarnybos direktoriui dėl minėtų leidimų išdavimo. 2007-10-23 Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pakartotinio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes UAB „Trakų akmuo“ išdavimo, protokolas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo ir jam pirmininkavo pareiškėja (II t., b. l. 19–20). Vadovaudamasis šiuo Komisijos siūlymu, Geologijos tarnybos direktorius 2007-10-23 įsakymu išdavė UAB „Trakų akmuo“ pakartotinį leidimą. Kaip nustatyta byloje, dėl žemės išteklių naudojimo yra kilęs konfliktas tarp UAB „Trakų akmuo“ ir UAB „Timorus“. UAB „Timorus“ teikė paklausimus Geologijos tarnybai dėl žemės išteklių naudojimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja rengė atsakymus į šiuos paklausimus: 2007-11-27 raštą Nr. 1.7-2302 į 2007-11-08 UAB „Timorus“ raštą Nr. 11-08-01; 2007-11-10 raštą Nr. 1.7-2157 į UAB „Timorus“ 2007-10-23 raštą Nr. 10-23-1 (I t., b. l. 66–67).

Išanalizavęs čia aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, veiksmai nagrinėjant klausimus, susijusius su UAB „Trakų akmuo“, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 7 straipsnio 3 punkte numatytus reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui viešųjų ir privačių interesų derinimo srityje. Pareiškėja nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant minėtus klausimus.

Įstatymu siekiama užtikrinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų priimamų sprendimų nešališkumą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba, tuo tarpu pareiškėja, dalyvaudama sprendžiant klausimus, susijusius su UAB „Trakų akmuo“, kurioje dirba jos sūnus, šių siekių nepaisė. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėja savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad ji nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Analogišką teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs 2007-11-26 nutartyje, administracinėje byloje Nr. A14 - 844/07.

Pareiškėjos skundo motyvai, kad leidimas buvo išduotas teisėtai ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismo manymu, neturi reikšmės nagrinėjant šią bylą, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti, ar pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja – Geologijos tarnybos direktorius pavaduotoja ir Leidimų išdavimo komisijos pirmininkė ir spręsdama klausimus, susijusius su UAB „Trakų akmuo“, kurioje dirba jos sūnus, įvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytą pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir ar ji nusišalino nuo minėtų klausimų sprendimo.

Išanalizavęs anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008-04-10 sprendimas Nr. KS-26 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos V. E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.