- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- A-822-755-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- A. V.
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 33.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Stanislavai Čeponienei ir Sandrai Junaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškimą dėl paramos išmokų bei palūkanų priteisimo iš A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra; pareiškėjas) prašymu, pateiktu teismui, (t 1, b. l. 2 - 4) prašė priteisti Agentūros naudai iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas; apeliantas): 1) 3054,71 Lt dydžio gautą ir negrąžintą paramos sumą; 2) 554,72 Lt palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008-12-03 iki 2009-12-24 (įskaitytinai); 3) vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 13 - 14 p., palūkanas, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamas nuo 2009-12-25 iki tos kalendorines dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, nuo neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos sumos.
Pagrįsdama savo reikalavimus Agentūra paaiškino, jog atsakovas A. V. pareiškėjui 2004-10-22 pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą (toliau – ir Programa) (registracijos Nr. 049C1005566823). Atsakovas A. V. 2005-06-17 pateikė Kasmetinį prašymą pagal Programą, kuris buvo įvertintas vadovaujantis Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro 2004-08-13 įsakymu Nr. 3D-482 (toliau – ir Administravimo taisyklės). 2007-06-19 atsakovui už 2005 m. buvo išmokėta parama 3054,71 Lt. Administruojant minėtą kasmetinį prašymą buvo nustatyta, kad parama atsakovui buvo išmokėta neatsižvelgus į Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus 2005-07-22 atliktos tiesioginių išmokų patikros vietoje rezultatus (fizinės patikros ataskaita Nr. 5-1005566823-A1-1).
Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Taisyklės), 7.2, 9, 10 p., Agentūra priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo ir 2008-11-18 raštu Nr. BR6-(3.82)-26395 „Dėl Jums išmokėtos paramos sugrąžinimo“ informavo atsakovą apie sprendimą dėl išmokėtos paramos 3054,71 Lt sugrąžinimo. Šiame rašte taip pat informavo atsakovą apie grąžintinas lėšas, nurodė jų atsiradimo priežastis, lėšų grąžinimo terminą ir palūkanų skaičiavimą, jeigu atsakovas per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negrąžins neteisėtai gautos paramos.
Atsiliepimas
Atsakovas per minėtame Agentūros rašte nurodytą terminą neteisėtai gautos paramos negrąžino, todėl Agentūra, vadovaudamasi Taisyklėmis, nuo 2008-12-03 pradėjo atsakovui skaičiuoti palūkanas nuo 3054,71 Lt neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos. Pagal Taisykles palūkanos pradedamos skaičiuoti praėjus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Taisyklių 13 p. nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis nustatomas kiekvieną ketvirtį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, kuris skelbiamas „Valstybės žiniose“, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-08-25 įsakymą Nr. 3D-467 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2008 metų ketvirtajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones“ nuo 2008-10-01 2008 m. ketvirtajam ketvirčiui palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias administruojant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, dydis yra 15,1 proc. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-12-09 įsakymą Nr. 3D-682 2009-01-01 2009 metų pirmajam ketvirčiui palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 15,38 proc. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-05 įsakymą Nr. 3D-147 nuo 2009-04-01 2009 metų antrajam ketvirčiui palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 17,88 proc. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymą Nr.3D-349 nuo 2009-07-01 2009 metų trečiajam ketvirčiui palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 17,94 proc. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-08-26 įsakymą Nr. 3D-624 nuo 2009-10-01 2009 metų ketvirtajam ketvirčiui palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 18 proc. Agentūra, vadovaudamasi minimais teisės aktais, už laikotarpį nuo 2008-12-03 iki 2009-12-24 įskaitytinai (prašymo padavimo teismui dienos) atsakovui apskaičiavo 554,72Lt dydžio palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. atsiliepime teismui (t 1, b. l. 33) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus 2005-07-22 atliktos patikros rezultatai yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės padėties. Paramą Agentūra skyrė teisėtai ir jos grąžinti nėra jokio pagrindo. Agentūros darbuotoja užfiksavo, kad patikros metu nerasti 3 laukai (plotai 1,64 ha, 2, 49 ha. ir 5,87 ha.). Agentūra savo 2008-11-18 rašte, kai nurodytą paramą pareikalavo gražinti pirmą kartą, jau išvardijo esą 9 laukus, kurie nerasti 2005-07-22 patikros metu. Taigi, atsakovo įsitikinimu, yra sąmoningai klastojami dokumentai. Visi kiti įrodymai byloja priešingai – visi deklaruoti laukai buvo ir yra: 1) VšĮ „Ekoagros“ 2005-08-12 atliko patikrą ir jokių pretenzijų dėl neva netinkamų deklaracijų nepareiškė; 2) kitas Agentūros darbuotojas, vėliau atlikdamas sekančią patikrą, akte įrašė: „visi deklaruoti laukai rasti“ (šis aktas teismui bus pateiktas vėliau); 3) pagal antstolės A. Mikulėnienės 2009-06-08 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą matyti, kad visos laukų ribos yra akivaizdžiai matomos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Priteisė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš A. V. 3054,71 Lt (tris tūkstančius penkiasdešimt keturis litus 71 cnt.) gautos ir negrąžintos paramos už 2005 metus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę “Agrarinė aplinkosauga”, 554,72 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt keturis litus 72 cnt.) 2) su šios paramos negražinimu susijusias palūkanas už laikotarpį nuo 2008-12-03 iki 2009-12-24 bei palūkanas, paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių nuostatomis, nuo 2009-12-25 iki visiško A. V. paramos lėšų sugražinimo dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. V. 2004-10-22 Agentūrai pateikė Paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006m. plano priemonę “Agrarinė aplinkosauga”(registracijos Nr. 049C1005566823), viso pagal šią priemonę deklaruodamas 21,67 ha ploto žemės ūkio naudmenų (t. 2, b. l. 153 - 160). A. V. 2005-06-17 pateikė Agentūrai kasmetinį prašymą dėl paramos už 2005 m. pagal priemonę “Agrarinė aplinkosauga” skyrimo ir jam 2007-06-19 už 2005 m. pagal šią priemonę buvo išmokėta 3054,71 Lt paramos suma (t 1, b. l. 10, t 2 b. l. 72 - 75). Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus 2005-07-22 atliktos patikros vietoje ataskaitoje nurodoma, kad iš A. V. deklaruotų paramai gauti dalis laukų (bloko Nr.144607-9688, laukas Nr. 1, 1,64 ha; bloko Nr. 144608-8011, laukas Nr. 1, 2,49 ha; bloko Nr. 144608-2703, laukas Nr. 2, 5,87 ha) nerasti, o dalies laukų deklaruotas plotas neatitinka faktinio laukų ploto (bloko Nr. 145607-4667, laukas Nr. 1, skirtumas 0,12 ha; bloko Nr. 145608-5114, laukas Nr.2, skirtumas 0,21 ha; bloko Nr.139608-9562, laukas Nr.1, skirtumas 0,02 ha; bloko Nr.140607-6049, laukas Nr.1, skirtumas 0,02 ha) (b.l. 57-64). Administruojant minėtą prašymą buvo nustatyta, kad parama pagal priemonę “Agrarinė aplinkosauga” už 2005 m. A. V. buvo išmokėta neatsižvelgus į Agentūros kontrolės departamento Utenos skyriaus 2005-07-22 atliktos patikros vietoje rezultatus, todėl Agentūra priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo ir 2008-11-18 raštu Nr. BR6-(3.82)-26395 informavo atsakovą apie sprendimą dėl 3054,71 Lt išmokėtos paramos grąžinimo (t. 1, b. l. 6 - 7). Komisija, išnagrinėjusi A. V. skundą dėl Agentūros veiksmų, 2008-12-31 sprendimu Nr. 2008/03-4R-299, skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 18 - 21). Komisija savo sprendime konstatavo, kad pareiškėjo sklype Agentūros 2005-07-22 atliktos patikros metu buvo tikrinti 9 laukai, kurių bendras plotas 16,09 ha. Patikros metu nustatyta paklaida 10,50 ha, kuri sudaro 65 proc. viso tikrintų laukų deklaruoto ploto. Taip pat pažymėjo, kad nesutikdamas su 2005-07-22 Agentūros pareigūnų atliktos patikros rezultatais pareiškėjas ne kartą kreipėsi su skundais. Dėl patikros rezultatų patikimumo Komisija yra priėmusi 2006-05-09 sprendimą Nr. 2006/01-4R-87, kuris įsiteisėjęs ir galiojantis. Komisijos 2006-05-09 sprendimu Nr. 2006/01-4R-87 buvo atmestas A. V. skundas, kuriuo ginčijant Agentūros 2005-07-22 patikros rezultatus, prašoma įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinę jo ūkio patikrą (t. 3, b. l 15 - 18).
Atsiliepimas
Kaip minėta, A. V. pagal priemonę “Agrarinė aplinkosauga” buvo deklaravęs 21,67 ha žemės ūkio naudmenų, tuo tarpu 2005-07-22 atliktos patikros metu nustatyta paklaida virš 10 ha, t.y. daugiau negu 20 proc. deklaruotų laikų ploto. Iš A. V. atsiliepime teismui nurodytų motyvų teismas nustatė, kad atsakovas iš esmės neigia Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus 2005-07-22 atliktos patikros rezultatų išvadas, jog dalis jo paraiškoje paramai gauti deklaruotų laukų nebuvo tinkamai pažymėti. Tačiau teismas pabrėžė, jog aplinkybė, kad 2005-07-22 patikros rezultatai yra objektyvūs ir patikimi, kaip minėta, yra konstatuota Komisijos 2006-05-09 sprendime Nr.2006/01-4R-87, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas. Be to, pažymėjo, kad Agentūros 2005-07-22 atliktos patikros rezultatų pagrįstumas pripažintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-12 sprendimu (adm. b. Nr.A502-1676/2009) (t. 1, b. l. 163 - 170). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad A. V. atsiliepime išdėstyti motyvai nepagrįsti, o dėl Agentūros klaidos atsakovui už 2005 m. išmokėta 3054,71 Lt parama pagal agrarinę priemonę “Agrarinė aplinkosauga” privalo būti grąžinta pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad Agentūros prašymo reikalavimai priteisti iš A. V. pareiškėjo naudai 3054,71 Lt nepagrįstai išmokėtos paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę “Agrarinė aplinkosauga” už 2005 m. bei su šia negrąžintos paramos suma susijusias palūkanas yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundą tenkino.
III.
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-12 priimtą sprendimą.
Apelianto vertinimu, teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apelianto nuomone, teisėjų kolegija gerai neišanalizavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008-11-18 rašto Nr. BR6-(3.82)-26395 bei 2005-07-22 pasėlių deklaracijos turinio.
Nurodė, jog blokų: Nr. 139608-9562, 1 lauke, Nr. 140607-6049 1 lauke buvo pasėtas vikių-avižų mišinys, todėl teigti, kad daugiamečių žolių plotai sumažėjo, nėra pagrindo. Bloko Nr. 140607-6416 laukas Nr. 2 nesumažėjo, nes sodas nebuvo iškirstas, o bloko Nr. 140607-6847 1 laukas sumažėjo nuo 0,46 ha iki 0,42 ha (kaimynai užgrobė žemės dalį). Žemėtvarkos tarnyba šio klausimo neišsprendė. Taip pat nesumažėjo ir bloko Nr. 144607-9688 žemės, nes jos buvo apribotos natūraliomis priemonėmis: melioracijos grioviu, iš dviejų pusių mišku bei lauko keliu. Šios aplinkybės atsispindi 2009-06-08 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose, žemėlapyje. Apeliantas pažymi, jog protokolo teismas nenagrinėjo ir taip pat teigia, jog bloko Nr. 144608-8011 1 laukas ir bloko 145608-2703 3 laukas taip pat nesumažėjo ir taip pat remiasi antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. A. V. pabrėžė, jog nesutinka su Agentūros 2008-11-18 raštu Nr. BR6-(3.82)-26395 bei 2005-07-22 pasėlių deklaracija. Apeliantas teigia, jog jis buvo nepagrįstai išbrauktas iš ekologinio ūkio programos. Apeliantas, prašo bylą nutraukti ir įpareigoti Agentūrą išmokėti tiesiogines išmokas už 2005 m. bei įvertinti Agentūros Kontrolės ir Teisės departamentų veiklą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime i apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantas jo ūkio patikros rezultatus apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir prašė Komisiją įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinę apelianto ūkio patikrą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 2006/01-4R-87 nustatė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros patikra buvo atlikta nepažeidžiant nustatytų procedūrų, todėl yra teisėta. Taip pat apeliantas nepasinaudojo jam 1999m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo Nr. VIII-1031 18 str. 2 dalyje suteikta teise apskųsti VAGK sprendimą per 20 dienų nuo jo gavimo dienos Vilniaus Apygardos administraciniam teismui. Kadangi minėtas sprendimas nebuvo apskųstas, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Agentūra nesutinka su apelianto teiginiais, kad Agentūros Kontrolės ir teisės departamentų darbuotojai klastojo duomenis ir sąmoningai kenkė apeliantui, nes remiantis Nacionalinės agentūros nuostatomis, patvirtintomis LR Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 3D-17 6 punktu, Nacionalinės mokėjimo agentūros tikslas administruoti valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlikti jų mokėjimo funkcijas bei nėra suteikta neribota teisė išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramos lėšas. Atsikirsdama į apelianto teiginį, jog ji klastojo dokumentus ir siekė apelianto sužlugdymo, nurodė, jog tai yra neteisėta veikla, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismo kompetencijai ikiteisminio tyrimo atlikimas nepriskirtinas. Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl iš Europos Sąjungos žemės ūkio fondų gautos ir negrąžintos 3054,71 Lt dydžio paramos ir 554,72 palūkanų už jas priteisimo, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių nuostatas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 4 punktą sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis nustatomas žemės ūkio ministro įsakymu kiekvieną ketvirtį, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanų dydis nustatomas taip: praėjusio kalendorinio ketvirčio Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių, išleistų litais aukciono būdu, metinės palūkanų normos svertinis vidurkis didinamas 10 procentinių punktų. Taisyklių 14 punktas nustato, kad palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto šių Taisyklių 9 punkte minėtame laiške skolininkui, pabaigos ir skaičiuojamos iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-26395 buvo nutarta iš A. V. susigrąžinti iš Europos Sąjungos žemės ūkio fondų jam išmokėtas lėšas – 3054,71 Lt. Šis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimas nustatyta tvarka buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir Komisijos 2008-12-31 sprendimas, kuriuo Agentūros sprendimas paliktas nepakeistas, yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui 3054,71 Lt atsakovo avansu gautą ir negrąžintą paramos sumą bei 554,72 Lt palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008-12-03 iki 2009-12-24 įskaitytinai, yra teisėta ir pagrįsta.
Atsakovas šioje byloje nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų atsikirtimų į minėtus pareiškėjo jam pareikštus reikalavimus. Atsakovas šioje byloje tik išdėstė subjektyvius, niekuo nepagrįstus savo paties pasvarstymus apie pareiškėjo prieš jį vykdomus neteisėtus veiksmus, siekius jam pakenkti, tačiau šie pasvarstymai niekaip nepaneigia minėtų pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Tiek atsiliepimu į pareiškėjo prašymą, tiek apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu: apelianto teigimu, pareiškėjo 2005-07-22 atliktos tiesioginių išmokų patikros vietoje rezultatai yra nepagrįsti, juose užfiksuoti netikslūs duomenys. Kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatomos vertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Pažymėtina, kad pagal šią straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovas, pagrįsdamas savo argumentus dėl netikslumų patikros išvadoje, yra pateikęs į bylą antstolės Aistės Mikulėnienės 2009-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad A. V. pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas įrodymas siekiant paneigti 2005-07-22 atliktos tiesioginių išmokų patikros vietoje išvadas, o tuo pačiu ir Agentūros 2008-11-18 sprendimo Nr. BR6-(3.82)-26395 pagrįstumą, kadangi antstolė fiksavo aplinkybes praėjus beveik ketveriems metams po patiktos, todėl natūralu, kad per tokį laiko tarpą faktinės aplinkybės galėjo keistis. Kolegija pabrėžia, kad 2005-07-22 atliktos tiesioginių išmokų patikros vietoje išvadas apeliantas buvo apskundęs Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri savo jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo šių išvadų teisėtumą.
Pareiškėjas šioje byloje taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui nustatomas žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamas nuo 2009-12-25 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, nuo neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos sumos. Tačiau taip iškeltas reikalavimas teismo negali būti tenkinamas.
Vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Kadangi teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą teismo nurodymą, todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį. Tai turi būti padaryta itin aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, skirtingai aiškinti tai, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 - 624/2008, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 - 1663/2010, 2011 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Administracinė byla Nr. A442 - 65/2011).
Pareiškėjo nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-25 priteisimo savo esme yra nukreiptas į ateitį. Tokio pobūdžio reikalavimas galėtų būti tenkinamas, jeigu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų įmanoma tiksliai nurodyti visus duomenis, būtinus galutiniam palūkanų dydžiui apskaičiuoti. Nagrinėjamu atveju to padaryti neįmanoma, nes, kaip matyti ir iš pačios minėto pareiškėjo reikalavimo formuluotės, atliekant galutinį palūkanų apskaičiavimą, reikėtų remtis ne tik teismo sprendimo rezoliucine dalimi, bet ir papildomais duomenų šaltiniais – atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais. Tuo tarpu toks teismo sprendimo vykdymas, išeinant už teismo sprendimo rezoliucinės dalies ribų, sudarytų sąlygas papildomų interpretacijų dėl teismo sprendimo vykdymo atsiradimui, o tai yra neleistina. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu netgi yra pasikeitęs palūkanų nustatymo teisinis reguliavimas ir palūkanų dydis jau nebenustatomas žemės ūkio ministro įsakymu, o yra tiesiogiai numatytas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 13 punkte. Toks teisinio reguliavimo pasikeitimas būtų pagrindas atsirasti dar didesniems neaiškumams dėl teismo sprendimo vykdymo, jeigu šioje byloje būtų patenkintas minėtas pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-25 priteisimo.
Taigi minėtas pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-25 priteisimo taip, kaip jis yra pareiškėjo šioje byloje suformuluotas, negali būti tenkinamas. Nagrinėjamo ginčo atveju palūkanų priteisimas iš esmės yra įmanomas tik pagal galutinai apskaičiuotas palūkanų sumas už praeityje buvusius laikotarpius.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo šioje byloje suformuluoto reikalavimo dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-25 priteisimo atmetimas nėra kliūtis pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-25 priteisimo, suformuluojant konkretų reikalavimą priteisti galutinai apskaičiuotas už praėjusį laiką palūkanų sumas, jeigu atitinkamų palūkanų atsakovas nesumokėtų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo A. V. palūkanas, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui nustatomas žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamas nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, nuo 3054,71 Lt dydžio neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos sumos, panaikinti ir šį pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimą atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.