Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1686-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-05
Bylos Nr.: 2A-1686-254/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09995-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė (pran.)
Atsakovas: butų savininkų bendrijos „Žilvitis“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Kauno energija“
Trečiasis asmuo: Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

Civilinė byla Nr. 2A-1686-254/2015;proceso Nr. 2-69-3-09995-2014-9;

procesinio dokumento kategorijos: 2.3.1.4;2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.3.1.14.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės butų savininkų bendrijos „Žilvitis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-673-192/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Žilvitis“ dėl leidimo įrengti šilumos apskaitos prietaisus atsakovės butų savininkų bendrijai „Žilvitis“ nuosavybės teise valdomame šilumos punkte be butų savininkų bendrijos „Žilvitis“ sutikimo, trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė leisti jai įrengti atsakovei nuosavybės teise valdomame šilumos punkte šilumos apskaitos prietaisus pagal 2012-12-28 parengtą projektą Nr. ŠAP-12-332 be atsakovės sutikimo ir netrukdyti ieškovei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus.

Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio gyvenamojo namo Kovo 11-osios g. 112, Kaune šilumos punkte šiuo metu naudojami įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai įrengti ant grąžinamos termofikacinio vandens linijos pagal su ieškove suderintą projektą bei atsiskaitymai vykdomi pagal juos. Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovė, siekdamas sukontroliuoti galimus šilumos energijos tiekimo nuostolius, prašo atsakovės sutikimo, jos nuosavybės teise valdomame šilumos punkte, įrengti šilumos apskaitos prietaisus ant tiekiamos termofikacinio vandens linijos (paduodamojo termofikacinio vamzdyno), t.y. perkeliant juos nuo dabartinės jo įrengimo vietos - grįžtamojo termofikacinio (grąžinimo) vamzdyno. Nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą uždarose šilumos tiekimo sistemose šilumos apskaitos prietaiso srauto matuoklis gali būti įrengtas tiek ant tiekimo, tiek ir ant grąžinimo vamzdyno, tačiau ieškovė nurodo, kad namo vidaus šilumos sistemų avarijų (vamzdyno trūkimo, praleidimų, susijungimų sandarumo defektų ir kt.), remontų bei šildymo prietaisų (radiatorių) keitimo metu iš namo vidaus šildymo sistemos termofikacinis vanduo yra išleidžiamas į kanalizacijos tinklą ir neprateka per šilumos apskaitos prietaiso srauto matuoklį ir jis šilumos neapskaito. Neapskaitoma patiekta šiluma tampa ieškovės nuostoliu, tuo pačiu ir termofikacinio vandens, kaip prekės, nuostoliu. Šių nuostolių ieškovė gali išvengti tik tuo atveju, kuomet šilumos apskaitos prietaiso srauto matuoklis būtų įrengtas ant tiekiamos termofikacinės vandens linijos. Atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimas įrengti šilumos apskaitos prietaiso srauto matuoklį ant tiekiamos termofikacinio vandens linijos yra perteklinis, nes Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 9.1 punkto 2 lentelės (Metrologinės charakteristikos) 7.1 papunktis nustato, kad įvadinių šilumos apskaitos prietaiso srauto matuokliai gali būti įrengiami tiek ant paduodamojo, tiek ir ant grįžtamojo termofikacinio vandens vamzdyno, o ieškovas savo teiginių apie nuostolius nepagrindė. Be to, atsakovė mano, kad jų ginčą jau išsprendė Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, kurios sprendimas yra privalomas abiems sutarties šalims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino šiais motyvais:

1. Teismas nesutiko su apeliantės teiginiais, kad šis ginčas jau buvo išspręstas. Pažymėjo, kad tai patvirtina ir trečiojo asmens 2013 m. rugpjūčio 12 raštas Nr. 2R-2033 (t. 1, b. l. 181), kuriame nurodyta, kad klausimas turi būti sprendžiamas teisme. Be to, ir trečiojo asmens atsiliepime (t. 1, b. l. 35‑36) nurodyta, kad šiai institucijai galiojantys norminiai teisės aktai, nustatantys jos kompetenciją, nesuteikia teisės vertinti į civilinės teisės reguliavimo sritį patenkančių teisinių aktų, todėl ji neturi teisės pasisakyti dėl atsakovės sprendimo duoti ar neduoti sutikimą perkelti šilumos apskaitos prietaisą ant paduodamojo termofikacinio vamzdyno.

2. Teismas, vadovaudamasis Šilumos apskaitos prietaisų įrengimo tvarką nustatančiu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, remdamasis jų 9 punkto 2 lentelė (Metrologinės charakteristikos) 7.1 papunkčiu sutiko, kad šilumos apskaitos prietaisai gali būti įrengti tiek ant grąžinamojo termofikacinio vamzdyno, tiek ant paduodamojo termofikacinio vamzdyno. Bet teismas pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymas bei minėtos Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės nereglamentuoja šilumos apskaitos prietaisų įrengimo schemų keitimo, t. y. perkėlimo nuo grąžinamojo termofikacinio vandens vamzdyno ant paduodamojo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, įgyvendindama jai įstatymo priskirtas funkcijas ir pareigas, pagrįstai prašė atsakovės sutikimo šilumos apskaitos prietaisą (srauto matuoklį) perkelti nuo grįžtamojo termofikacinio vamzdyno ant paduodamojo, nes tai suteiktų ieškovei galimybę tiksliau kontroliuoti atsakovės sunaudojamą šilumą, t.y. apskaityti visą į namą patenkantį termofikacinį vandenį ir tinkamai apskaičiuoti sunaudotą šilumos energiją. Teismas taip pat sutiko su ieškove, kad tai būtų ir prevencinė priemonė, įpareigojanti butų savininkus tinkamai prižiūrėti bendrosios nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, elgtis atsakingai bei vykdyti remonto darbus planingai, įvertinant ir minimalizuojant namo vidaus šildymo sistemų, įrenginių, šildymo prietaisų remontų metu atsirandančius nuostolius.

3. Teismas pažymėjo, kad šilumos prietaiso perkėlimo darbus ieškovė atlieka savo lėšomis ir savo rizika, o atsakovės argumentus, jog įrengiant šilumos apskaitos prietaisą tiekiamajame vamzdyne, šilumos punkte bus supjaustyti brangiai kainavusieji vamzdynai, laikė nepagrįstais, nes įrengimo metu reikės išpjauti tik projekte numatytą vamzdyno dalį (apie 300 mm) (t. 1, b. l. 123). Teismas atsakovės atsisakymą duoti sutikimą perkelti šilumos apskaitos prietaisą (srauto matuoklį) nuo grįžtamojo termofikacinio vamzdyno ant paduodamojo laikė nemotyvuotu ir vertino jį kaip trukdymą atsakovei įgyvendinti šilumos tiekėjo pareigas ‑ organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančiais šilumos tinklais tiekiamos šilumos apskaitą (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1- 297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

1. Ieškovė neginčijo ir pripažino, kad atsakovė 2000 m. dalyvavo energijos taupymo projekte ir pasinaudojusi Pasaulinio banko paskola, atliko apeliantės daugiabučiame gyvenamajame name renovacijos darbus pagal suderintą su ieškove projektą (t. 1, b. l. 99), įsirengė gyvenamajame name naują modernizuotą šilumos punktą su atskira sunaudotos šilumos apskaita šildymui ir karšto vandens paruošimui, pasikeitė visus magistralinius vamzdynus su nauja izoliacija. Energetikos valstybinė inspekcija prie ūkio ministerijos 2000 m. rugpjūčio 16 d. išduotoje Šilumos įrenginių priėmimo naudojimui pažymoje Nr. 1048/2000 (t. 1, b.l. 97) nurodė, kad apeliantės daugiabučiame gyvenamajame name šilumos įrenginiai sumontuoti, suderinti, išbandyti ir atitinka projektą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jiems daroma ar atsirado žala dėl to, kad šilumos apskaitos prietaisas įrengtas ne ant paduodamojo termofikacinio vandens vamzdyno. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai taip pat neteigė, kad nuo to, kur įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, atsiranda žala ar prietaiso parodymai yra neteisingi. Nenustačius jokių pažeidimų dėl šilumos matuoklio pastatymo vietos, nesant duomenų dėl žalos atsiradimo, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

2. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad šalių ginčas buvo išspręstas trečiojo asmens 2013 metais rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2R-2033 ir pagal tarp šalių 2005 m. gruodžio 22 d. pasirašytos Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties Nr. 1639800019 10.2 punktą (t. 1, b. l. 11‑16) šis sprendimas privalomas abiem sutarties šalims. Trečiasis asmuo išsprendė šalių ginčą ir akcentavo, kad ji negali įpareigoti atsakovės duoti sutikimą perkelti šilumos apskaitos prietaiso nuo grįžtamojo termofikacinio vandens vamzdyno vamzdžio ant paduodamojo, nes, vadovaujantis Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėmis, šilumos apskaitos prietaisas gali būti įrengiamas tiek ant paduodamojo, tiek ant grįžtamojo termofikacinio vandens vamzdyno, o taip pat, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsniu, tik statinio valdytojas, valdantis statinį ar jo dalį nuosavybės teise ar kitais įstatymu nustatytais pagrindais, turi teisę būti statinio statytoju ir tuo pačiu atlikti statinio inžinerinių tinklų ar vidaus įrangos modernizavimo darbus. Todėl šilumos apskaitos prietaiso (srauto matuoklio) perkėlimas nuo grįžtamojo termofikacinio vamzdyno ant paduodamojo turi būti atliekamas suderinus ir gavus apeliantės leidimą. Ne ieškovei, bet apeliantei yra suteikta teisė pasirinkti, ant kurio termofikacinio vamzdyno rengti šilumos apskaitos prietaiso matuoklį. 2000 m. šilumos apskaitos prietaisas, suderinus su ieškove, pastatytas ant grąžinamojo termofikacinio vamzdyno vamzdžio. Kad keisti matuoklio vietą turi būti tam tikra priežastis, kodėl reikalingas toks pakeitimas, o ne vien tik ieškovės noras jį perkelti prieš gyvenamojo namo gyventojų valią.

3. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl 2007 metais Valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos viršininko 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 34 sudarytos komisijos (t. 1, b. l. 139) pateiktų išvadų šalių ginčo klausimu. Komisija pateikė 2007m. balandžio 18 d. išvadą (t. 1, b.l. 129‑130), kuria taip pat konstatavo, kad apskaitos prietaiso (srauto matuoklio) perkėlimą ieškovė gali atlikti tik suderinus su apeliante. Išvadoje teigiama, kad kilus įtarimui dėl apskaitos prietaisų rodmenų tikslumo, ieškovė turi teisę reikalauti juos patikrinti eksploatavimo metu, o apeliantė privalo neprieštarauti apskaitos prietaisų nuėmimui neeilinei patikrai. Išvadoje taip pat konstatuoti ieškovės padaryti pažeidimai dėl neteisingo mokesčių rinkimo už šilumą ir kt. Tai dar kartą patvirtina, kad ne viena komisija konstatuodavo ne apeliantės pažeidimus, o būtent pačios ieškovės netinkamai atliekamą darbą, neteisingą mokesčių rinkimą ir pan.

4. Ieškovė byloje vadovaujasi jos generalinio direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 19 (t. 1, b. l. 18) 3 punktu, tačiau šis įsakymas taikomas keičiant pasenusius šilumos apskaitos prietaisus ir nagrinėjamu atveju nereikšmingas.

5. Teismo argumentai, kad pakeitus šilumos apskaitos prietaisą ant paduodamojo termofikacinio vamzdyno ieškovei bus suteikta galimybė tiksliau kontroliuoti apeliantės sunaudotą šilumą, nes būtų apskaitomas visas į namą patenkantis termofikacinis vanduo ir tinkamai apskaičiuota sunaudota šilumos energija, kad tai būtų prevencinė priemonė įpareigojanti butų savininkus tinkamai prižiūrėti bendrosios nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Tokių įrodymų ieškovė į bylą neteikė, todėl teismo išvados neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Apeliantė akcentuoja, kad 2000 m. dalyvavo energijos taupymo projekte ir pasinaudojusi Pasaulinio banko paskola, atliko gyvenamąjame name renovacijos darbus pagal suderintą su ieškove projektą (t. 1, b. l. 99), įsirengė gyvenamajame name naują modernizuotą šilumos punktą su atskira sunaudotos šilumos apskaita šildymui ir karšto vandens paruošimui, pasikeitė visus magistralinius vamzdynus su nauja izoliacija. Apeliantė nepagrįstai sureikšmina šią aplinkybę, nes šilumos apskaitos prietaisų pastatymo vietos pakeitimas niekaip neįtakoja atlikto gyvenamojo namo renovacijos bei neįtakos modernizuoto šilumos punkto savybių. Apeliantė nori sudaryti klaidingą vaizdą, kad šilumos apskaitos prietaisų pastatymo vietos pakeitimas turės įtakos atliktai renovacijai. Šių prietaisų paskirtis yra matuoti visą į namą patenkantį šilumos kiekį ir taip tinkamai apskaityti sunaudotą šilumos kiekį, o renovacija atlikta, kaip pati apeliantė ir nurodo - siekiant modernizuoti šilumos punktą, dėl to ji keitė magistralinius vamzdynus su nauja izoliacija ir pan. Dar kartą akcentuotina, kad renovacija niekaip nėra susijusi su šilumos apskaitos prietaisų pastatymo ar keitimo vieta, be to, šie prietaisai yra ieškovės nuosavybė.

2. Dėl šalių ginčo trečiojo asmens rašte nėra priimtas joks sprendimas ir šiuo klausimu ieškovė visiškai sutinka su teismu.

3. Nei teisės aktai, nei Sutartis neįtvirtina apeliantės išimtinės teisės spręsti, ant kurio - paduodamojo ar grįžtamojo vamzdyno yra įrengiamas šilumos apskaitos prietaisas, todėl toks motyvas yra ne tik deklaratyvaus pobūdžio, bet ir prieštarauja galiojantiems teisės aktams, kurie reguliuoja šilumos ūkį.

4. Šilumos apskaitos prietaisų paskirtis yra išmatuoti į namą patenkantį šilumos kiekį. Įrengus juos ant paduodamojo termofikacinio vamzdyno, ieškovė turės galimybę išmatuoti visą šilumos kiekį, kuris patenka į apeliantės gyvenamąjį namą. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje yra reglamentuojama, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už patiektą šilumą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. Pastate esant daugiau kaip vienam šilumos vartotojui, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šilumos apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos techninės būklės užtikrinimas, reikalaujamų matavimų tikslumo ir patikros organizavimas yra atliekami tiekėjo lėšomis (Šilumos ūkio statymo 16 straipsnio 1 punktas). Pagal šiuo metu esančią situaciją, apeliantės gyvenamajame name matuojama šiluma, kuri nepatenka į gyvenamąjį namą, nes šilumos apskaitos prietaisas yra pastatytas ne ant paduodamojo termofikacinio vamzdyno, o matuojamas šilumos kiekis, kurį užfiksuoja ant grįžtamojo termofikacinio vamzdyno stovintis šilumos apskaitos prietaisas. Gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų avarijų (vamzdyno trūkimo, praleidimų, sujungimų sandarumo defektų ir kt.), remontų bei šildymo prietaisų (radiatorių) keitimo metu šilumos kiekis neprateka per šilumos apskaitos prietaiso srauto matuoklį, t. y. šilumos apskaitos prietaisas šilumos neskaičiuoja, tokiu būdu atsiranda neapskaitoma patiekta šiluma, kuri tampa ieškovės nuostoliu. Jų galima išvengti tik jeigu prietaisas yra įrengtas ant paduodamojo termofikacinio vamzdyno. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus pagrįstai konstatavo, kad ieškovei bus suteikta galimybė tiksliau kontroliuoti apeliantės sunaudotą šilumą, nes bus apskaitomas visas į namą patenkantis termofikacinis vanduo ir tinkamai apskaičiuota sunaudota šilumos energija.

5. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas ir turėti negatyvų poveikį apeliantės teisėms bei teisėtiems interesams. Apeliantė neįrodinėja, dėl kokių konkrečių priežasčių ar kokių motyvų nesutinka, bei kaip bus ar būtų pažeistos apeliantės teisės, išskyrus tai, kad yra atlikta gyvenamojo namo šilumos punkto rekonstrukcija ir, kad bus supjaustyti brangiai kainavusieji vamzdynai.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir bylą spręsti teismo nuožiūra šiai argumentais:

1. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo šilumos punktas (2000 m. pagal suderintą su ieškove projektą modernizuotas apeliantės lėšomis), kaip namo inžinerinė įranga, nuosavybės teise priklauso apeliantei, ieškovė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 3 straipsniu bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.16 punktu, norėdama esamą šilumos apskaitos prietaisą (srauto matuoklį) perkelti nuo grįžtamojo termofikacinio vamzdyno ant paduodamojo, turi savo veiksmus suderinti su atsakove ir gauti jos leidimą tai atlikti.

2. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad galiojantys norminiai teisės aktai, nustatantys jos kompetenciją, nesuteikia jai teisės vertinti į civilinės teisės reguliavimo sritį patenkančių teisinių santykių, pažymi, kad ji neturi teisės pasisakyti dėl atsakovės sprendimo neduoti (duoti) sutikimo ieškovei esamą šilumos apskaitos prietaisą (srauto matuoklį) perkelti nuo name esančio grįžtamojo termofikacinio vamzdyno ant paduodamojo teisėtumo bei dėl faktinių aplinkybių, susijusių su minėto sutikimo nedavimu. Jis atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijantys jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėti. Toks neteisėtas veiksmas būtų ir trečiojo asmens pasisakymai dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su teismo sprendimu argumentų pagrįstumo.

3. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 47.1.2. ir 129.16 punktai imperatyviai įpareigoja šilumos tiekėją įrengti ir prižiūrėti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 priedo 1, 3, 6, 7, 12, 14, 15, 26, 31, 32, 34, 35, 37, 39, 45, 59, 60, 61, 63, 64, 65 punktai) nustatyta tvarka statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus. Todėl ieškovė, vykdydama šilumos tiekėjo pareigas, bei vadovaudamasi minėtomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, privalo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančiais šilumos tinklais tiekiamos šilumos apskaitą. Šilumos apskaitos prietaisų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės. Minėtų Taisyklių 9 punkto 2 lentelės (Metrologinės charakteristikos) 7.1 papunktis nustato, kad įvadinių šilumos apskaitos prietaisų srauto matuokliai gali būti įrengiami tiek ant paduodamojo termofikacinio vandens vamzdyno, tiek ant grįžtamojo termofikacinio vandens vamzdyno.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 112, butų savininkų bendrija, kuriai ieškovė tiekia šilumos energiją. Tarp šalių 2005 m. gruodžio 22 d. sudaryta Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis Nr. 1639800019 (t. 1, b. l. 11‑16). Apeliantės gyvenamajame name šilumos apskaitai yra įrengti šilumos apskaitos prietaisai (toliau ŠAP) ant grąžinamo termofikacinio vamzdyno. Ieškovė 2012 m. gruodžio 30 d. parengė dviejų atskirų (šildymo kontūro ir karšto vandens ruošimo kontūro) ŠAP įrengimo projektą Nr. ŠAP-12-332 (t. 1, b. l. 19‑41), kuriame numatytas šilumos apskaitos prietaisų įrengimas ne ant grąžinamo termofikacinio vamzdyno, o ant tiekiamos termofikacinio vandens linijos. Apeliantė, kaip namo savininkė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), atsisako leisti įrengti ŠAP ant tiekiamo termofikacinio vandens vamzdyno.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė, jog šalių ginčas buvo išspręstas trečiojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau VEI) 2013-08-12 raštu Nr. 2R-2033 ir pagal tarp šalių 2005 m. gruodžio 22 d. pasirašytos Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties Nr. 1639800019 10.2 punktą (t. 1, b. l. 11‑16), šis sprendimas privalomas abiems sutarties šalims.

Byloje nustatyta, kad VEI 2013-08-12 raštu Nr. 2R-2033 buvo išnagrinėtas 2013-07-03 gautas atsakovės skundas, kuriuo buvo prašoma apginti ją nuo AB „Kauno energija“ veiksmų – reikalavimo perkelti šilumos apskaitos prietaisą nuo grįžtamo termofikacinio vamzdyno ant paduodamo, vykdymo (1 t., b.l. 70-71). Šiame sprendime nurodoma, kad projektuojant ir įrengiant naujus šilumos apskaitos prietaisus daugiabučio namo suvartotai šilumai apskaityti reikia vadovautis Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 9.1 punkto 2 lentelės (Metrologinės charakteristikos) 7.1 papunkčiu ir 15.4 punktu. VEI pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymas ir šios taisyklės tiksliai reglamentuoja naujų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo tvarką ir schemas, tačiau nereglamentuoja šilumos apskaitos prietaisų įrengimo schemų keitimą, t.y. perkėlimą nuo grąžinamo termofikacinio vandens vamzdyno ant paduodamo. 2013-08-12 rašte Nr. 2R-2033 taip pat nurodoma, kad AB „Kauno energija“, vykdydama Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 47.1.2 ir 129.16 punktų nuostatas, atsižvelgdama į sukauptą ilgametę patirtį eksploatuojant šilumos apskaitos prietaisus, siekdama suvienodinti šilumos apskaitos sistemų nomenklatūrą ir gerinti sistemų eksploatavimo sąlygas, kelia BSB „Žilvitis“ reikalavimą leisti perkelti šilumos apskaitos prietaisą nuo grįžtamo termofikacinio vandens vamzdyno ant paduodamo ir prašo įpareigoti BSB „Žilvitis“ leisti šilumos energijos tiekėjui netrukdomai vykdyti apskaitos prietaisų eksploatavimo pareigas. VEI atkreipė apeliantės dėmesį į tai, kad AB „Kauno energija“ turi teisę netrukdomai vykdyti apskaitos prietaisų eksploatavimo pareigas, nurodytas 1997-12-31 LR vyriausybės nutarimo Nr. 1507 1.3 punkte. Šiame teisės akte (red. galiojusi iki 2014-08-06) nurodoma, kad dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekėjai (toliau vadinama – tiekėjai), kurie su vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus, įrengiamus pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis. Taigi, VEI, spręsdama atsakovės skundą, nurodė jai, kad ieškovė turi teisę ne tik įrengti, tačiau ir pakeisti šilumos apskaitos prietaisus.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2014-02-27 raštu Nr. 20-1118 (1 t., b.l. 55) prašė VEI įvertinti jos 2012-12-28 parengto projekto ŠAP-12-332 atitikimą galiojančių teisės aktų reikalavimams ir, kad jos reikalavimas atsakovei pagal šį projektą įrengti apskaitos prietaisus yra teisėtas. VEI 2014-03-14 priėmė sprendimą (raštas Nr. 2R-862 (1 t., b.l. 73-74), kad atsisako priimti nagrinėti ieškovės prašymą išspręsti ginčą, nes šiuo klausimu jau buvo priimtas 2013-08-12 sprendimas (raštu Nr. 2R-2033), kurio turinį apeliacinės instancijos teismas jau nurodė pirmiau. Atsisakydama nagrinėti ieškovės prašymą, VEI pabrėžė, kad VEI negali įpareigoti atsakovės duoti sutikimą perkelti šilumos apskaitos prietaiso nuo grąžinamo termofikacinio vandens vamzdyno ant paduodamo, nes toks perkėlimas gali būti atliktas tik gavus atsakovės sutikimą, todėl ginčas dėl tokio sutikimo turi būti sprendžiamas teisme.

Įvertinus šiuos abu sprendimus teisėjų kolegija negali pritarti apeliantei, kad šalių ginčas yra išspręstas. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės reikalavimo atsakovei pagrindu išdėstytų aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo) aišku, jog atsakovė ginčija ieškovės teisę perkelti šilumos apskaitos prietaisą nuo grąžinamo termofikacinio vandens vamzdyno ant paduodamo, o ieškovė be atsakovės sutikimo to padaryti negali. Ieškovės suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) reiškia ne ką kita, kaip reikalavimą pripažinti atsakovės ginčijamą jos teisę. Teismas daro išvadą, kad pagal ieškovės reikalavimo atsakovei pagrindu nurodytas aplinkybes ir pareikšto reikalavimo esmę bei tikslą, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą – pripažinti ginčijamą teisę. Kilus šiam ginčui ieškovė laikėsi 2005-12-22 šalių sudarytos Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties Nr. 1639800019 nuostatų dėl jo sprendimo procedūros. Ji kreipėsi į VEI ir turi jos sprendimą technologiniais klausimais (2014-03-14, įformintas raštu Nr. 2R-862 (1 t., b.l. 73-74), kaip to reikalauja sutarties 10.2 punkto nuostatos, kad siekiamas įgyvendinti 2012-12-30 parengtas šilumos apskaitos prietaiso įrengimo projektas Nr. ŠAP-12-332 atitinka Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių reikalavimus (1 t, b.l. 19-41).

Ieškovė į bylą pateikė 2003-03-06 AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 19 „Dėl šilumos skaitiklių pakaitos fondo sudarymo iš keturių naudojamų pagrindinių skaitiklių tipų bei jų modifikacijų“, kuriame nurodoma, kad montuojant naujus ar keičiant senus ŠAP, juos numatyti statyti tik ant paduodamo termofikacinio vandens vamzdyno ( 1 t., b.l. 18). Apeliantei nuosavybės teise valdomame šilumos punkte įrengtas apskaitos prietaisas ant grąžinamojo termofikacinio vamzdyno vamzdžio pastatytas suderinus su ieškove, tačiau jis pastatytas iki paminėto įsakymo priėmimo, pagal 2000 m. suderintą projektą. Iš šio įsakymo ir ieškinio faktinio pagrindo akivaizdu, kad sprendimas keisti matuoklio vietą nebuvo nukreiptas tik į atsakovę, o tai yra šiluminės energijos tiekėjo vieningo tikslo suvienodinti apskaitos sistemų nomenklatūrą, pagerinti jų eksploatavimo sąlygas bei mažinti sąnaudas, įgyvendino dalis. Apie tokį savo tikslą, prieš kreipiantis į teismą, ieškovė nurodė VEI 2014-02-27 rašte Nr. 20-1118 (1 t., b.l. 55-60), kuomet prašė įvertinti jos 2012-12-30 šilumos apskaitos prietaiso įrengimo projektą Nr. ŠAP-12-332. Rašte ieškovė paminėjo, kad iš 4711 jos eksploatuotų ŠAP, įrengtų ant grąžinamo vamzdyno, liko tik 49 ŠAP, o atsakovė yra tik vienintelis vartotojas iš daugiabučių gyvenamųjų namų kategorijos, esantis sąraše, kurios ŠAP įrengtas ant grąžinamos termofikacinės vandens linijos. VEI savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra teisinio reglamentavimo dėl šilumos apskaitos prietaisų schemų keitimo. Apeliantės nurodomoje 2007 metais VEI viršininko 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 34 sudarytos komisijos (t. 1, b. l. 139) 2007m. balandžio 18 d. išvadoje (t. 1, b.l. 129‑130) pasisakyta analogiškai dėl šilumos apskaitos prietaisų schemų keitimo teisinio reglamentavimo nebuvimo. Todėl vien aplinkybė, kad Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 9.1 punkto 2 lentelės 7.1 punkte numatyta, kad ŠAP gali būti įrengti tiek ant paduodamojo, tiek ant grįžtamojo termofikacinio vandens vamzdyno, negali būti kliūtis įgyvendinti šilumos tiekėjo tikslus, ŠAP perkėlimą suderinus su objekto, kuriame bus atliekami perkėlimo darbai, savininke. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad VEI Kauno teritorinio skyriaus 2007-02-08 rašte Nr. 13-19 (1 t., b.l. 147-148) buvo nurodyta atsakovei, kad AB „Kauno energija“, suderinusi su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, įgyvendina senų šilumos apskaitos prietaisų keitimo bei jų rodmenų nuotolinio perdavimo sistemos tęstinę investicijų programą. Šios programos tikslas – įrengti aukštesnės tikslumo klasės šilumos apskaitos prietaisus su nuotolinio nuskaitymo įrenginiais. Rašte buvo nurodoma, kad Valstybinė metrologijos tarnyba 2006-12-01 įsakymu Nr. V-178 patvirtino „Teisiniai metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą ir laiko intervalus tarp patikrų“ ir nėra jokio teisinio akto, kuris nurodytų, jog po patikros tas pats skaitiklis turi būti pastatytas į tą patį apskaitos mazgą. Be to pabrėžė, kad šilumos apskaitos prietaiso savininkas (šiuo atveju ieškovė) priima sprendimus kokie apskaitos prietaisai bus montuojami ir ant kurio vamzdyno (paduodamojo ar grįžtamojo) bus montuojami srautmačiai. Todėl šie kompetentingos institucijos argumentai, kuriuos teisingais pripažino VEI 2007-03-13 sprendimu (raštas Nr. 07-282, 1 t., b.l. 141-142), paneigia apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad tik ji pati gali priimti sprendimą dėl ŠAP pakeitimo schemos.

Be jau aptartų argumentų, apeliantė visos bylos nagrinėjimo metu savo nesutikimą motyvavo tuo, kad 2000 m. dalyvavo energijos taupymo projekte ir pasinaudojusi Pasaulinio banko paskola, atliko gyvenamajame name renovacijos darbus pagal suderintą su ieškove projektą ir įsirengė gyvenamajame name naują modernizuotą šilumos punktą su atskira sunaudotos šilumos apskaita šildymui ir karšto vandens paruošimui, pasikeitė visus magistralinius vamzdynus su nauja izoliacija, todėl dabar nesutinka nieko keisti. Teisėjų kolegija neturi jokių argumentų sutikti su apeliante, kad ŠAP pastatymo vietos pakeitimas gali įtakoti atlikto gyvenamojo namo renovaciją bei modernizuoto šilumos punkto savybes ar atsakovė dėl to patirtų materialinių nuostolių, kurių byloje net neįrodinėjo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VEI dar 2007-03-13 sprendimu (raštas Nr. 07-282) apeliantei nurodė, kad BSB „Žilvitis“ teiginys, jog įrengiant šilumos apskaitos prietaisą tiekiamajame vamzdyne bus supjaustyti brangiai kainavę vamzdynai yra neteisingas, nes įrengimo metu reikės išpjauti projekte numatytą vamzdyno dalį (apie 300,0 mm), kurio vietoje bus įrengtas šilumos apskaitos prietaisas.

Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, o atsisakymas duoti sutikimą įrengti šilumos apskaitos prietaisus pagal projektą ŠAP-12-332 yra nepagrįstas ir gali būti vertinamas kaip trukdymas ieškovei įgyvendinti šilumos tiekėjo pareigas. Apeliantės apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas apeliacinį skundą 2015-05-13 vietinio mokėjimo nurodymu apmokėjo 42 Eur žyminiu mokesčiu. Apeliantė 2015-06-03 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu grąžinti 2015-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 53 per klaidą sumokėtą 72 Eur žyminį mokestį už tą patį apeliacinį skundą (2 t b.l. 92-95). Kadangi apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo žyminio mokesčio daugiau negu numato įstatymai, tai 72 Eur žyminis mokestis jai grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti apeliantei BSB „Žilvitis“ (juridinio asmens kodas 135353281) 2015-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 53 sumokėtą 72 (septyniasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį.

Teisėjai: Dalė BurdulienėIzolda NėnienėMindaugas Šimonis