Utenos apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2YT-1133-732/2020 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00054-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.12 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. kovo 23 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Dalia Čelkienė, S. Č.. Teismas nustatė : Pareiškėja M. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti suinteresuotą asmenį Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarę Dalią Čelkienę: 1) panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą mirusiojo V. Č. dukrai U. B. Č. (išduotą (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (-)); panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą mirusiojo sutuoktinei S. Č. (išduotą (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (-)); panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą mirusiojo sutuoktinei S. Č. (išduotą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (-)); 2) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą mirusiojo dukrai U. B. Č., jame nurodant, kad paveldimos ¾ dalys iki (duomenys neskelbtini) V. Č. sukauptų lėšų ir 3/8 dalys nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. Č. sukauptų lėšų; 3) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą mirusiojo sutuoktinei S. Č., jame nurodant, kad paveldima ¼ dalis iki (duomenys neskelbtini) V. Č. sukauptų lėšų ir 5/8 dalys nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. Č. sukauptų lėšų. Taip pat prašė iš notarės Dalios Čelkienės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo dvi pirmos eilės įpėdines - sutuoktinę S. Č. ir dukterį U. B. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dalios Čelkienės kontoroje yra užvesta paveldėjimo byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino pareiškėjai, kaip veikiančiai nepilnametės dukros vardu, trijų mėnesių terminą palikimui priimti, atsiradusį po V. Č. mirties, ir leido dukros vardu palikimą priimti pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą. 2020-01-03 antstolė Nijolė Viešchnickienė sudarė turto apyrašą, o 2020-01-13 notarė Dalia Čelkienė jai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro: 3/8 (trys aštuntosios) dalys piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini)ir 3/8 (trys aštuntosios) dalys turto pensijų kaupimo sąskaitoje, kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde investuoja pensijų kaupimo bendrovė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad tik 2020-01-13 gavus minėtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, sužinojo, kokiomis dalimis buvo padalytas mirusiojo V. Č. turtas. Mirusiojo V. Č. dukra U. B. Č. gimė (duomenys neskelbtini). Pensijų kaupimo sutartis sudaryta 2010-04-29, joje lėšos kauptos iki V. Č. mirties. Pastarasis su pareiškėja išsiskyrė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)vedė S. Č.. Pensija pagal minėtą pensijų kaupimo sutartį buvo kaupta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (apytiksliai 103 mėnesius) ir tik nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (apytiksliai 31 mėnesį) ji kaupta mirusiajam V. Č. esant santuokoje su S. Č.. Todėl V. Č. turtas, sukauptas iki santuokos sudarymo (iki (duomenys neskelbtini)), turi būti laikomas asmenine mirusiojo nuosavybe ir dalijamas vadovaujantis LR CK 5.13 straipsniu. Taip pat ir pensijų kaupimo sąskaitoje mirusiojo sukauptos lėšos, negali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėjo būti laikomos asmenine V. Č. nuosavybe, kuri dalijama paveldėtojams kaip jo asmeninė nuosavybė. Pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo S. Č. atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad ji įsitikinusi, kad išduoti pareiškėjai, U.B. Č. ir jai, S. Č., ginčijami paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, yra teisėti ir išduoti vadovaujantis tinkamomis teisės normomis. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo notarė Dalia Čelkienė atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono 2-ame notaro biure buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei S. Č. į 1/2 dalį palikimo ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas mirusio sutuoktinei S. Č. į 1/4 dalį 1/2 dalies (t. y. į 1/8 dalį) palikimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas mirusio dukrai U. B. Č. į 3/4 dalis 1/2 dalies (t. y. į 3/8 dalis) buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.82, 3.87, 3.88, 3.117 straipsniais, nesant tarp sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties, vadovaujamasi prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir sutuoktinių dalys šioje nuosavybėje yra lygios. Taip pat, CK 3.89 straipsnis numato baigtinį sąrašą išimčių, kuomet turtas, įgytas po santuokos sudarymo laikytinas ne jungtine, o asmenine sutuoktinio nuosavybe, todėl pensijų kaupimo sąskaita nepatenka į išimčių, kuomet turtas laikytinas ne bendrąja jungtine, o asmenine sutuoktinio nuosavybe, sąrašą. Priešingai, CK 3.88 straipsnyje, reglamentuojančiame, koks turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, tiesiogiai nurodoma, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kai miršta vienas iš sutuoktinių, negali būti paveldimas visas turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gali būti paveldima tik mirusiojo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nesant ginčo, funkcija išskirti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra suteikta palikimo atsiradimo vietos notarui (Notariato įstatymo 52 straipsnis). Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių. Tvirtindamas sandorius, notaras privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis, remtis jose įtvirtintomis prezumpcijomis, kol faktai ir duomenys nėra paneigiami ar nuginčijami atitinkamu teismo sprendimu. Tai reiškia, jog išduodamas nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje įgyto turto dalį, notaras vadovaujasi CK įtvirtintomis sutuoktinių bendro turto režimo ir sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijomis. Jei įpėdinis (įpėdiniai) nesutinka su sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija ar teigia, jog konkretus turtas mirusiam sutuoktiniui priklausė asmeninės nuosavybės teise, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl šių faktų nustatymo. Notarė teigė, kad paveldėjimo procese įpėdiniai / nepilnamečių įpėdinių atstovai pagal įstatymą turi būti aktyvūs ir aktyviai įgyvendinti savo teises įstatymo nustatytais terminais. Įpėdiniai / nepilnamečių įpėdinių atstovai pagal įstatymą privalo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos kreiptis į notaro biurą, pateikti mirusio vardu esančio turto dokumentus. Laikantis įstatymuose numatytos įpėdinių pareigos, kilus ginčo aplinkybėms, t. y. nesutarimui dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto režimo, įpėdiniai turi kreiptis į teismą dėl santuokinio turto dalių atskyrimo. Kadangi privačiame pensijų kaupimo fonde V. Č. kauptos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl notaras privalo išduoti pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą. Kadangi pensijų kaupimo sąskaita yra vientisa ir nėra išskirta, kiek piniginių lėšų buvo sukaupta vienu ar kitu laikotarpiu, laikytina, kad privačioje pensijų kaupimo sąskaitoje kauptos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Notarė nustačiusi, kad V. Č. turi nepilnametę dukrą (nors nepilnametės įstatyminė atstovė per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė), suėjus įstatymo nustatytam terminui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą įpėdinei, laiku priėmusiai palikimą (mirusio sutuoktinei S. Č.), buvo palikta nepilnametei mirusiojo dukrai priklausanti paveldėti palikimo dalis. Nepilnametės atstovas pagal įstatymą, gavus kontaktinius duomenis, iškart buvo informuotas apie vaiko teisę paveldėti (atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo). Notarė tinkamai įvykdė savo pareigą. Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymu nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tai reiškia, jog notaras, patvirtinęs sandorį ar kitą dokumentą, negali savo veiksmo anuliuoti ar panaikinti. Pripažinti notarinį veiksmą neteisėtu gali tik teismas. Todėl skunde pateikti argumentai nėra pagrindas panaikinti notaro išduotus nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus, todėl skundas turi būti atmestas. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo pirmos eilės įpėdinę U. B. Č., gim. (duomenys neskelbtini) iš pirmos santuokos (LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir palikėją, pergyvenusią sutuoktinį S. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Skunde dėl notarės veiksmų pareiškėja M. M. ginčija notarės nustatytas įpėdinių pagal įstatymą paveldimas dalis. Todėl šioje byloje reikalinga nustatyti sutuoktinių V. Č. ir S. Č. turto teisinį režimą V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) dienai. S. V. Č. ir S. Č. nebuvo sudarę vedybų sutarties. Tai patvirtino notarė D.Čelkienė rūmams pateiktame atsiliepime. Šio fakto neginčijo ir pati pareiškėja M. M.. Todėl šis faktas laikytinas įrodytu. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas – LR CK 3.82 straipsnis. LR CK 3.87 straipsnio1 dalyje nurodyta, jog įstatymų nustatytas turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. LR CK 3.88 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas, kuriuo nuosavybė pripažįstama kaip bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.89 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas, kuriuo nuosavybė pripažįstama kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė. nuosavybė. Asmenine sutuoktinių nuosavybė yra turtas, atskirai įgytas iki santuokos sudarymą – CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kiti šios dalies punktai neanalizuojami, kadangi pareiškėjos skunde eina kalba būtent apie pensijų kaupimo sutartį, pagal kuria V. Č. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo kauptos lėšos. V. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. Č.. Pagal M. M. skundą pagal pensijų kaupimo sutartį V. Č. sukauptos lėšos tarp įpėdinės ir sutuoktinės turi būti dalinamos dvejopai. Viena proporcija - lėšos, sukauptos iki santuokos su S. Č. ir kita proporcija - lėšos, sukauptos po santuokos sudarymo. Toks sukauptų lėšų padalijimas yra neteisingas. Minėtame 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte eina kalba apie turtą, kaip visumą, kuris yra įgytas iki santuokos sudarymo. Tačiau pagal pensijų kaupimo sutartį lėšos buvo pradėtos kaupti iki santuokos sudarymo ir lėšų kaupimas tęsėsi iki V. Č. mirties, tai yra V. Č. jau būnant santuokoje su S. Č.. Todėl šis turtas, nesant tarp sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties, yra vientisas ir jo statusas negali būti nustatytinas dvejopai: iki santuokos sudarymo su S. Č. ir po santuokos sudarymo. Pensijų kaupimo sąskaita nepatenka į išimčių, kuomet turtas laikytinas ne bendrąja jungtine, o asmenine sutuoktinių nuosavybę, sąrašą. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl V. Č. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) lėšos, kauptos pagal pensijų kaupimo sutartį, pripažintinos V. Č. ir S. Č. bendrąja jungtine nuosavybe ir sutinkamai su LR CK 3.117 straipsnio šioje nuosavybėje sutuoktinių turto dalys yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis režimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-329-916/2018). Įstatymu įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija teismo gali būti paneigta, pateikus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Kai miršta vienas iš sutuoktinių, negali būti paveldimas visas turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gali būti paveldima tik mirusiojo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nesant ginčo, funkcija išskirti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra suteikta palikimo atsiradimo vietos notarui (Notariato įstatymo 52 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-643/2013). Tvirtindamas sandorius, notaras privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis, remtis jose įtvirtintomis prezumpcijomis, kol faktai ir duomenys nėra paneigiami ar nuginčijami atitinkamu teismo sprendimu. Tai reiškia, jog išduodamas nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje įgyto turto dalį, notaras vadovaujasi CK įtvirtintomis sutuoktinių bendro turto režimo ir sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijomis. Jei įpėdinis (įpėdiniai) nesutinka su sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija ar teigia, kad konkretus turtas mirusiam sutuoktiniui priklausė asmeninės nuosavybės teise, jis turi kreiptis į teismą dėl šių faktų nustatymo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl turto dalių prezumpcijų buvo kreiptasi į teismą. Beje, patikrinus LITEKO sistemoje, tokios kategorijos civilinės bylos, kuomet būtų ginčijamas bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto režimas ir kreiptasi į teismą dėl sutuoktinio turto dalių atskyrimo, nėra. Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, nutaria: M. M. skundą atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus. Teisėjas Liudvikas Myško