Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. V. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties, kuria buvo pratęstas kaltinamojo J. V. laikino nušalinimo nuo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pareigų terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 21 d., paliekant J. V. teisę dirbti pedagoginį darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-116/2013 J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, Radviliškio Lizdeikos vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktūrizuotos į savarankišką Radviliškio r. savivaldybės biudžetinę įstaigą, direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą – Radviliškio rajono savivaldybei priklausančius, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. išvaistė svetimą – Radviliškio rajono savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais bei siekė paveikti liudytojus, kad jie duotų melagingus parodymus.

Skunde J. V. tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nemotyvavo laikino nušalinimo nuo pareigų tolimesnio taikymo, nors iš esmės pasikeitė aplinkybės – baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, apklausti visi liudytojai, ištirti visi byloje esantys įrodymai. J. V. teigimu, šios aplinkybės rodo, kad tęsti toliau jam paskirtos procesinės prievartos priemonės terminą yra netikslinga.

Kaltinamasis nurodo, kad nepagrįstas yra skundžiamos nutarties teiginys, jog šios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas, siekiant užtikrinti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad jo atžvilgiu dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl tai, kad jis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tėra prielaida.

J. V. tvirtinimu, 22 metus dirbdamas Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriumi, jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, drausminių nuobaudų neturėjo. Pažymi, kad gimnazijai skiriamas finansavimas nebuvo pakankamas, todėl galimai buvo padaryta klaidų, ne visais atvejais tinkamai tvarkyti dokumentai, kas negali būti vertinama kaip nusikalstama veika.

Teismo posėdyje J. V. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. V. jam paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pareigų terminą, BPK 157 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas taikoma tais atvejais, kai tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje procesinių prievartos priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų procesinių prievartos priemonių, tame tarpe laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas (BPK 157 straipsnio 4 dalis).

Byloje yra pakankamai teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių J. V. kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar kaltinamasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme pabaigus nagrinėti bylą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylose medžiagos, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorius J. V. nuo pareigų buvo nušalintas tuo pagrindu, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra susijusios su užimtomis pareigomis, todėl toliau eidamas šias pareigas, jis gali trukdyti nešališkam bylos išnagrinėjimui, daryti įtaką kitiems kaltinamiesiems ir liudytojams, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokia apygardos teismo išvada yra pagrįsta. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas J. V., tiesiogiai susijusios su jo, kaip Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriaus, statusu. Todėl teismas turėjo pagrindą teigti, kad toliau eidamas šias pareigas, jis gali daryti įtaką kitiems kaltinamiesiems bei liudytojams, dirbantiems toje pačioje gimnazijoje bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, viena iš J. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra siekimas paveikti Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pavaduotoją, kad šis bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, kaltinamasis J. V. skunde nurodo, kad baudžiamoji byla jau iš esmės išnagrinėta, visi kaltinamieji ir liudytojai jau apklausti, todėl jis negalėtų daryti jiems poveikio. Tokie kaltinamojo argumentai yra nepagrįsti. Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas, galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Kaltinamasis skunde neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pažymi, kad jo kaltė dar nėra įrodyta, todėl teismo išvada, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas tėra prielaida. Šie J. V. argumentai taip pat nėra pagrįsti. J. V. pareikšti kaltinimai yra tiesiogiai susiję su jo užimtomis pareigomis, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tolesnis šių pareigų ėjimas sudarytų sąlygas panašaus pobūdžio naujų nusikalstamų veikų darymui.

J. V. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pareigų neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 157 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei proporcingumo principo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos teismo nutartimi J. V. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pareigų ir nustatytas jos terminas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatę Lietuvos Respublikos įstatymai, skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. V. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.