Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) dieną mirė pareiškėjos sutuoktinis I. D.. Jis testamento nepaliko. Jo įstatyminiai įpėdiniai yra duktė S. T. ir sutuoktinė – pareiškėja L. D.. Kitų įpėdinių nėra. Po I. D. mirties nė vienas iš įpėdinių nepateikė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo. Sutuoktinio palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Sutuoktiniai jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Jie yra karo pabėgėliai iš Ukrainos. Po sutuoktinio I. D. mirties pareiškėja L. D. priėmė mirusiojo palikimą, pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Pareiškėja gyveno kartu su sutuoktiniu adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., iki jo mirties, vėliau išsikraustė gyventi pas dukrą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur gyvena iki šiol. Po sutuoktinio mirties pareiškėja perėmė bei savo buityje naudoja, valdo ir visus palikėjui priklausiusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir kitus jam priklausiusius kilnojamuosius daiktus bei disponuoja jais. Tokiu būdu ji siekė paveldėti turtą ir atliko veiksmus, išreiškusius jos sutikimą įgyti visas teises į palikimą. Tokį pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėtojos, nes ši turtu rūpinasi ir disponuoja kaip savo, naudojasi bei disponuoja. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinė L. D. faktiškai pradėjusi valdyti ir tvarkyti mirusio sutuoktinio I. D. palikimą sudarantį turtą kaip savo, šį palikimą priėmė. Ginčo tarp pareiškėjos ir dukters S. T. dėl palikimo nėra. Pareiškėja siekia nustatyti teisinę reikšmę turintį juridinį faktą, nes pageidauja gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Šio dokumento pagrindu, Valstybinė mokesčių inspekcija išmokės jai sutuoktinio sumokėtų mokesčių permoką, galimai sutuoktinio darbdavys dar yra neišmokėjęs su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, taip pat galės disponuoti jo sąskaitoje banke, esančiomis lėšomis. Kokia tiksli tų visų lėšų suma pareiškėjai nėra žinoma ir ji baiminasi, kad procesas brangiau kainuos, nei būsima nauda, tačiau ryžosi šiuos formalumus sutvarkyti.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.). Bylos aplinkybės aiškios, prieštaravimų byloje nėra, todėl, siekiant proceso operatyvumo, byla išnagrinėtina rašytinio proceso tvarka, atskirai suinteresuotiems asmenims apie jos nagrinėjimą nebepranešant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis I. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Gyvenant santuokoje L. D. ir I. D. nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje neįgijo, tačiau po sutuoktinio mirties liko jo asmeniniai daiktai ir piniginės lėšos, jam skirtos išmokos. Mirus sutuoktiniui pareiškėja ir toliau naudojosi jo daiktais, rūpinosi jų priežiūra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Vadovaujantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad po I. D. mirties pareiškėja sutuoktiniui priklausiusiu smulkiu turtu rūpinosi kaip savu. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusio sutuoktinio I. D. palikimą L. D. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.