- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-283-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Parex bankas“, AB Parex bankas teismui, AB Parex bankui prieštaraujant ginčo
- Trečiasis asmuo
- Laimutis Pinkevičius
- Kategorijos
- 106.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Parex bankas“, AS „Parex banka“, tretieji asmenys Laimutis Pinkevičius, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „RG Lounge and Restaurants“, uždaroji akcinė bendrovė „Fashion Gates“, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ranga IV Investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „Parex bankas“, AS „Parex banka“, prašydamas pripažinti 2007-03-01 sindikuoto kreditavimo sutarties Nr. KS/603/2.1.24.2.-07/1 nutraukimą neteisėtu.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pagal 2007 03 01 sindikuoto kreditavimo sutartį Nr. KS/603/2.1.24.2.-07/1 21.9 ir 21.10 p.) tarp šalių yra sudarytas ieškovo ir atsakovų arbitražinis susitarimas, o atsakovas AB Parex bankas teismui yra pateikęs prašymą nepriimti ieškovo ieškinio, t.y. jis reikalauja ieškovo laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštarauja ieškovo ieškinyje pareikšto reikalavimo nagrinėjimui teisme. Todėl teismas, atsakovui- AB Parex bankui prieštaraujant ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalaujant laikytis arbitražinio susitarimo, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 6 p., privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ranga IV Investicijos“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ginčo kreditavimo sutartyje numatyta arbitražinė išlyga netaikytina, kai dėl teisminės gynybos kreipiasi kredito gavėjas (ieškovas). Šalių sudarytoje arbitražinėje išlygoje (21.9 p.) tiesiogiai ir vienareikšmiškai numatyta, kad šalių ginčai, susiję su Kreditavimo sutarties vykdymu turi būti sprendžiami arbitraže tik tuo atveju, kai ieškinį teikia bankai, o tuo atveju, kai į teismą kreipiasi kredito gavėjas kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, ji netaikytina.
Be to, remiantis Kreditavimo sutarties 21.9 p. pagal Bankų ieškinius arbitraže gali būti nagrinėjami ne bet kokie šalių ginčai, o tik tokie, kurie yra susiję su Kreditavimo sutarties vykdymu, o nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas ieškinys yra ne dėl Bankų padarytų kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, bet dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, taigi tokio pobūdžio ginčas, apelianto manymu, nepatenka į arbitražinės išlygos apimtį.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Parex bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, siekdamas ginčyti 2007-03-01 sutarties sąlygas privalėjo kreiptis į arbitražiniame susitarime numatytą arbitražo instituciją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo klausimą, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 6 p. nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo.
Arbitražinis susitarimas yra rašytine forma sudaryta sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitražu, o ne teismine tvarka (CK 1.73 str. 1 d. 5 p., 6.154 str., Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui, t.y. arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims yra privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti, nes sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 str. 1 d.). Be to, šalys negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jos šalims, bet ir teismui, todėl esant arbitražinei išlygai, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui pareiškus ieškinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovu nurodytas AB „Parex bankas“ teismui pateiktame prašyme nepriimti ieškinio (b.l. t 1 b.l. 76-78), taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą (t 2, b.l. 97-102) prieštaraudamas ieškinio nagrinėjimui teisme nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai - 2008-04-21 pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 2 dėl dalinio Sutarties pakeitimo bei 2008-11-07 papildomas susitarimas Nr. 3 dėl dalinio Sutarties pakeitimo, kurie tapo pagrindinės sutarties neatskiriama dalimi, kurių 5 p. ir atitinkamai 18 p. numatė, jog Šalys susitaria, kad bet koks Šalių ginčas ar nesutarimas, susiję su šio Susitarimo vykdymu, bus nagrinėjamas teisme pagal Šalies ieškovės pasirinkimą Vilniaus Komerciniame Arbitražo teisme arba Rygos Tarptautiniame trečiųjų teisme Rygoje, taigi, arbitražinis susitarimas privalomas ne tik Bankams, bet ir ieškovui, be to, jis apima tarp šalių kilusį ginčą, skirtingai nei nurodo ieškovas. Tuo tarpu atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 d. 6 p., nes nebuvo sąlygų taikyti šioje procesinės teisės normoje įtvirtintos arbitražinės išlygos taikymui: 2007-03-01 sindikuoto kreditavimo sutarties KS/603/2.1.24.2.-07/1 21.9 p. numato, jog sutarties šalys sutinka, kad bet koks ginčas ar nesutarimas tarp šalių, susijęs su šios Sutarties vykdymu, Banko (t.y. AB „PAREX BANKAS“ ar AS „PAREX BANKA“ pagal Sutartyje pateiktus jų apibrėžimus), paduodančio ieškinį pasirinkimu bus sprendžiamas Vilniaus Komerciniame Arbitražo teisme arba Rygos Tarptautiniame trečiųjų teisme Rygoje, taigi sutartyje numatyta arbitražinė išlyga netaikytina, kai dėl teisminės gynybos kreipiasi Kredito gavėjas (ieškovas), be to, arbitraže gali būti nagrinėjami ne bet kokie šalių ginčai, o tik tokie, kurie yra susiję su Kreditavimo sutarties vykdymu, todėl reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nepatenka į arbitražinės išlygos apimtį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžiama dėl arbitražinio susitarimo turinio ir jo reikšmės. Šie klausimai nagrinėjami ir sprendžiami tuo atveju, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje yra nuostata, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, taip pat nustačius, jog yra pažeisti Komercinio arbitražo įstatymo 9 ir 11 straipsnių reikalavimai. Išdėstytas Civilinio proceso kodekso ir Komercinio arbitražo įstatyme nustatytas reglamentavimas reiškia, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje nevertina arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) turinio dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže ar teisme. Esant arbitražiniam susitarimui, teisėjas ieškinio priėmimo stadijoje išsiaiškina tik atsakovo požiūrį ir valią dėl ginčo nagrinėtinumo teisme. Jeigu atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010). Todėl kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl negalimumo ieškinį nagrinėti arbitraže atmestini kaip nepagrįsti, nes arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir privalomas šalims, teismui pripažinti jį niekiniu, t. y. prieštaraujančiu įstatymuose nustatytiems imperatyviems draudimams perduoti ginčą nagrinėti arbitražui, ex officio nėra pagrindo. Esant tokioms bylos aplinkybėms, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nors tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas dėl iš sutarties kilusių ginčų nagrinėjimo, ir atsakovui pateikus prieštaravimus dėl ginčo nagrinėjime teisme ir reikalaujant laikytis arbitražinio susitarimo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 d. 6 p., kadangi yra visos procesiniame įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant atsisakoma priimti ieškinį vadovaujantis minėtu pagrindu.
Kolegija taip pat pažymi, jog Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Ši norma imperatyviai įtvirtina išimtinę arbitražinio teismo teisę spręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to, ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas. Todėl ieškovui kreipusis į Sutartyje nurodytą arbitražinį teismą, pastarasis savo kompetencijos ribose nustatys, ar toks ginčas nagrinėtinas arbitraže.
Atsakovas AB „Parex bankas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl jo procesinių teisių perėmimo. Kolegija tokį prašymą atmeta motyvuodama tuo, kad šioje stadijoje ieškinys, pareikštas atsakovui AB „Parex bankas“, nėra priimtas, kadangi apeliacinės instancijos teismui yra paduotas ieškovo atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, todėl ieškinyje nurodyti asmenys, išskyrus ieškinį pateikusį asmenį, dar nėra proceso dalyviai (CPK 37 straipsnis) ir nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo procesinių teisių perėmimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Ranga IV Investicijos“ 3,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).