Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-451-382/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
1S-451-382/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Nuteistasis
V. S.
Nukentėjusysis
S. P.
Bylos Nr. 1S-451-382/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 2.5.17; 2.5.19
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. S. (V. S.) ir nukentėjusiosios S. P. skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis V. S. pateikė teismui prašymą subendrinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o galutinės subendrintos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi nuteistojo V. S. prašymą dėl bausmių subendrinimo tenkino ir prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežtesnės bausmės iš dalies pridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, tačiau nuteistojo prašymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo netenkino.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nukentėjusioji S. P. taip pat pateikė skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuriuo prašo patenkinti nuteistojo V. S. prašymą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). V. S. 2007 m. balandžio 20 d. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, tačiau V. S. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2008 m. sausio 31 d. nutarimu V. S. ikiteisminis tyrimas dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, buvo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Apkaltinamasis nuosprendis dėl V. S. padarytų nusikalstamų veikų priimtas tik 2015 m. sausio 23 d., kai tuo tarpu M. J., su kuriuo bendrininkaujant atliktos nusikalstamos veikos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dar 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nuteistasis po nusikalstamų veikų neatvyko prisipažinti, nepadėjo išsiaiškinti nusikaltimų ir jų bendrininkų, bet priešingai – slapstėsi nuo baudžiamojo proceso, vengė atsakomybės, todėl nuteistojo V. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis kritiškai savo veiksmų nevertino ir visais įmanomais būdais siekė išvengti atsakomybės už padarytus tyčinius sunkius nusikaltimus, todėl bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus jos vykdymo.

Nukentėjusioji S. P. taip pat pateikė skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties ir prašo atidėti V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją. Nuteistasis V. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 149 straipsnio 5 dalimi, 150 straipsnio 5 dalimi už V. S. padarytas nusikalstamas veikas asmuo atsako ne tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas, bet ir nustačius veikos faktą, kadangi šios veikos yra didesnio pavojingumo, turinčios kvalifikuojantį požymį – padarytos su bendrininkų grupe, todėl bausmė asmenims, padariusiems šias nusikalstamas veikas turi būti skiriama atsižvelgiant ne tik į aukos teisę į teisingumą, bet ir į visuomenės saugumo interesą.

Be to, apygardos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo bylą apeliacine tvarka 2015 m. gegužės 15 d., kai tuo tarpu BK 75 straipsnio redakcija, numatanti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, priimta Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., taigi Klaipėdos apygardos teismas priimdamas 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, įvertino naujai įsigaliojusias BK 75 straipsnio pataisas ir nustatė, kad paskirtos bausmės adekvačios nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl griežtinti, o juolab švelninti jas nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo prašymo netenkino pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. ir nukentėjusiosios S. P. skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius