- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 1-35-984/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07421-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Nukentėjusysis
- J. V.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P.V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, vedęs, baustas administracine tvarka, teistas:
1) 2015 m. liepos 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams,
2) 2015 m. lapkričio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
turintis teistumą, kaltinamas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2017 m. vasario 15 d., apie 8.45 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,52 prom.), asmeninio konflikto su savo sūnaus sutuoktine J. V. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje, tyčia be jokios priežasties tris kartus sudavė kumščiu jai į galvos viršutinės dalies kairės pusės sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais P. V. savo šeimos nariui – sūnaus sutuoktinei J. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
K. P. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją. Nurodė, kad įvykio dieną, grįžo po darbo namo, neblaivus. Kilus konfliktui su sūnaus sutuoktine J. V., sudavė jai kelis smūgius, tačiau visko nepamena, nes buvo neblaivus. Konfliktas kilo dėl to, kad jis grįžo girtas ir sūnaus sutuoktinė jį pradėjo varyti iš namų. Butas padovanotas sūnui, kito gyvenamojo būsto neturi. Dabar gyvena lauko virtuvėje. Nurodė, kad daugiau nevartos alkoholio. Nukentėjusiosios atsiprašė.
Nukentėjusioji J. V. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną, P. V. grįžus namo neblaiviam, paaiškino jam, kad jis negali toks būti namuose. Kaltinamasis sudavė jai tris kartus, jos motinos ir nepilnametės dukters akivaizdoje. P. V. būnant blaiviam, namuose problemų nekyla, tačiau pastaruoju metu jis vartoja alkoholį jau 10 mėnesių, o būdamas neblaivus, yra agresyvus, neprognozuojamas, triukšmauja, ir viską mato vaikai, kurie jo neblaivaus bijo, naktimis neišsimiega. Po įvykio į butą kaltinamasis nebuvo atėjęs, gyvena lauko virtuvėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
L. M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. vasario 14 d., apie 16 val., atvažiavo aplankyti dukrą J. V. ir anūkus, gyv. (duomenys neskelbtini) Dukra su savo vyru E. V. ir 5 vaikais gyvena kartu su vyro tėvais, tėvams priklausančiame bute. Vakare jie visi – ji, dukra su vyru ir jos vyro tėvais vaišinosi, truputį išgėrė alkoholio. Iš vakaro buvo viskas gerai. Ryte, apie 4 val. E. V. kartu su tėvu P. V. išėjo į darbą. Apie 9 val. namo sugrįžo P. V., neblaivus. Jam tik įėjus į butą, jos dukra J. V., pamačiusi girtą uošvį, jam pasakė, kad išeitų iš buto, nes jis yra labai neblaivus, o bute auga 5 maži vaikai. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šalia stovėjo P. V. sutuoktinė H. V., kuri prašė jų nekonfliktuoti. P. V., paklauses apsisuko ir ėjo link durų, tačiau staiga atsisukęs iš karto kumščiu tris kartus sudavė šalia stovėjusiai J. V. į viršutinę galvos dalį. Tuo metu ji buvo su anūkais kitame kambaryje ir pro atviras duris viską matė. J. V. suriko ir rankomis stvėrėsi sau už galvos, o tuo metu P. V. skubiai išėjo į kiemą. Tą įvykį matė anūkai, nes jie viską stebėjo pro atviras duris. D. J. V. skundėsi, kad jai labai skauda galvą ir pati paskambino į policiją ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai dukrą išvežė į Vilniaus ligoninę (b. l. 36-37).
Liudytoja H. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena su savo vyru P. V., ir sūnaus E. V. šeima: sutuoktine J. V. ir 5 nepilnamečiais vaikais. 2017 m. vasario 14 d., po pietų, aplankyti anūkų ir dukros J. V. atvyko jos motina M. P.. Vakare pasėdėjo, truputį pasivaišino, jokių konfliktų nebuvo. Apie 4 val. jos sūnus E. V. ir jos vyras P. V. išėjo į darbą. Apie 9 val. namo sugrįžo vyras P. V., kuris buvo neblaivus. Matė, kad jis kišenėje turi dar alaus. Tuo metu iš kambario į koridorių išėjo marti J. V. ir iš karto užsipuolė jos vyrą sakydama, kad į butą jis neįeis, nes yra neblaivus ir jį išstūmė pro duris į laiptinę. Stumdama sakė, kad iškvies policiją, nes jis yra girtas. Išeidamas vyras stipriai trenkė durimis ir jos užsitrenkė. Maždaug po 5 min. išgirdo, kad P. V. krapštosi prie durų ir bando jas atidaryti. Atidaręs duris, P. V. įėjo į buto koridorių. Tuo metu prie jo prišoko marti J. V., delnu pliaukštelėjo jam per veidą ir stūmė pro duris. P. V. išėjo iš buto pats. Nematė, kad jis būtų sudavęs marčiai J. V.. Ji nieko nesakė, kad jai kažką skauda. Marčios motina M. P. viską matė ir dukrai pasakė, kad jeigu ji taip elgsis, ji nebeatvažiuos (b. l. 40-41).
2017 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 8-9).
Greitosios medicinos pagalbos 2017 m. vasario 15 d. kvietimo kortelėje įrašyta, kad J. V. diagnozuotas galvos sumušimas (b. l. 28-29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 888/2017(01) nurodyta, kad J. V. diagnozuotas galvos sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, kaip sužalojimai nevertinami, nes nepagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis (b. l. 24).
2017 m. vasario 15 d., 9.44 val. P. V. nustatytas 2,52 prom. girtumo laipsnis (b. l. 53).
2017 m. vasario 15 d., 9.40 val. P. V. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, paleistas 2017 m. vasario 17 d. 9.05 val. (b. l. 52, 60).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutarimu P. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 29,78 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios J. V. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 44-46).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis dėl smurto, kaltu prisipažino. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo (b. l. 58-59), nukentėjusiosios (b. l. 6-7, 18-19), liudytojų M. P. (b. l. 36-37), H. V. (b. l. 40-41) parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-9), pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 10), kaltinamajam nustatytas 2,52 prom. girtumo laipsnis (b. l. 53), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 20 d. specialisto išvada Nr. G 888/2017(01) (b. l. 24), Greitosios medicinos pagalbos 2017 m. vasario 15 d. kvietimo kortelė (b. l. 28-29). Kadangi kaltinamasis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo sūnaus sutuoktinei, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
K. P. V. kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 76-77), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje įrašytas (b. l. 75), Sodros duomenimis, nedirba (b. l. 79), registruotas darbo biržoje (b. l. 78). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teistas 2 kartus, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, dėl grasinimo nužudyti (b. l. 64-65); grasinimai buvo nukreipti marčios J. V. ir sūnaus E. V. atžvilgiu, tačiau kaltinamasis tinkamų išvadų nedaro, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos kaltinamajam neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 60 parų arešto bausmę. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltu prisipažino, taikomas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (BK 66 straipsnis) (b. l. 52, 60).
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, turtinė žala buvo padaryta kaltais P. V. veiksmais.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 29,78 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios J. V. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 44-46). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusioji sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydoma dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (b. l. 46), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisia 29,78 eurų turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. V. (P. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 17 d.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo P. V. 29,78 eurų turtinę žalą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.