Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui Gyčiui Normantui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB ,,Nemedas“, M. B., tretieji asmenys Vilniaus miesto 17-ojo notaro biuro notarė L. M., VĮ Vilniaus miškų urėdija, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dalies panaikinimo, pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-29 prokuratūroje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) gauta Ginčo sklypo bylos dokumentų kopija. Iš bylos dokumentų matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 48S-145 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B.“ buvo atkurtos M. B. nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusios savininkės G. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 4,552 ha žemės, esančios Melekonių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta M. B. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią 4,552 ha žemės grąžinant natūra 2,4120 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 1328-4 – 0,9200 ha, Nr. 1328-6 – 1,4920 ha, 1,9100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype Nr. 1328-5, taip pat gražinant natūra bendrosios nuosavybės teise su R. Š. bendrą 0,46 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1328-7, kurioje M. B. ir R. Š. tenka po 0,23 ha. Taigi šiuo sprendimu M. B. buvo suteiktas ir 1,191 ha dydžio Ginčo sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio veikla. 2014 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo turto registre NŽT 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 48S-145 pagrindu buvo įregistruota M. B. nuosavybės teise į Ginčo sklypą. 2015 m. kovo 31 d. tarp M. B. ir UAB „Nemedas“ sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria M. B. pardavė UAB „Nemedas“ Ginčo sklypą. Po šios sutarties sudarymo nekilnojamo turto registre 2015 m. balandžio 3 d. buvo registruotos UAB „Nemedas“ nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. 4167/0200:545, unikalus Nr. 4400-2912-6930. 2015-11-03 iš VĮ „Registrų centras“ prokuratūroje gauta Ginčo sklypo kadastro ir registro dokumentų bylos kopija, iš kurio dokumentų be kita ko matyti, jog minėta Pirkimo-pardavimo sutartimi Ginčo sklypas buvo perleistas už 8700 Eur. Sutartyje taip pat pažymėta, kad vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė – 6586 Eur.

2015-11-02 prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) 2015 m. spalio 29 d. raštas Nr. R6-4442 su prie jo pridėta 2015 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 61619 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas), iš kurios matyti, jog Ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miško, ir kad valstybinės reikšmės miško plotai patvirtinti 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. Papildydama pateiktą informaciją, VMT pateikė 2015-11-04 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas), kurioje pažymėta, kad į Ginčo sklypą patenka 0,21 ha valstybinės reikšmės miško.

NŽT sprendimo dalis, kuria buvo grąžintas valstybinės reikšmės miškų plotas, naikintina kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Pirkimo – pardavimo sutartimi Ginčo sklypas, buvo perleistas trečiajam asmeniui. K. G. sklypo dalis, kuri yra užimta valstybinės reikšmės mišku, M. B. nuosavybėn buvo perduota neteisėto NŽT sprendimo (jo dalies) pagrindu, konstatuotina, kad tai buvo padaryta neteisėtai, o M. B. nebuvo teisėta minėtos sklypo dalies savininkė. Dėl šios priežasties, ir vadovaujantis principu, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, minėtoji nurodyto žemės sklypo dalis, kurioje esama valstybinės reikšmės miško, negalėjo būti perduodama kitų asmenų nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, pripažintina negaliojančia Prikimo – pardavimo sutarties dalis, kuria UAB „Nemedas“ įgijo nuosavybės teise 0,21 ha ploto žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybines reikšmės miškas.

Panaikinus neteisėto NŽT sprendimo dalį ir pripažinus negaliojančia Pirkimo – pardavimo sutarties dalį, taikytina restitucija natūra, t. y. Ginčo sklypo dalis, užimta valstybinės reikšmės mišku (0,21 ha), grąžintina valstybės nuosavybėn. Taigi, UAB „Nemedas“ turi grąžinti valstybei 0,21 ha valstybinės reikšmės miško žemės. Kadangi restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybes teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, tai, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą pabaigtu ir neįpareigojant šių asmenų grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija laikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šio turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Kadangi 1,91 ha miškų ūkio paskirties Ginčo sklypą Pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Nemedas“ įgijo už 8700 Eur, todėl darytina išvada, kad valstybė turėtų grąžinti UAB „Nemedas“ pinigų sumą, proporcingą paimamai Ginčo sklypo daliai. Tokiu būdu valstybė turėtų sumokėti UAB „Nemedas“ 956,54 Eur (8700 x 0,21:1,91 =956,544503).

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad valstybinės reikšmės miškas patenka į ginčo žemės sklypą. Valstybinės reikšmės miškas negali būti privačios nuosavybės objektu. Paskutiniam turto savininkui turi būti kompensuojama pinigais. Nurodyto dydžio kompensacija atitiktų teisingumo principą.

A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad į ginčo sklypą patenka apie 0,21 ha valstybinės reikšmės miškų plotas.

A. M. Baranovskaja, tretieji asmenys Vilniaus miesto 17-ojo notaro biuro notarė L. M. ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, ieškovo ir atsakovų paaiškinimų, nustatyta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 48S-145 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B.“ atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės. Sprendimu buvo nuspręsta atsakovei M. B. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,552 ha žemės grąžinant natūra: 2,4120 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 1328-4 – 0,9200 ha, ir Nr. 1328-6 – 1,4920 ha, bei 1,9100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1328-5, taip pat gražinant natūra bendrosios nuosavybės teise su R. Š. bendrą 0,46 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1328-7 (po 0,23 ha). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 1,9100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 1328-5 dalis, t. y. 0,21 ha, yra valstybinės reikšmės miškas (Valstybinės miškų tarnybos 2015-11-04 pažyma Nr. 61619, miškų plotų schemos, ištraukos iš miškų kadastro žemėlapio etc.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2014 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 48S-145 pagrindu įregistruota M. B. nuosavybės teise į Ginčo sklypą. Iš pateiktos 2015 m. kovo 31 d. tarp M. B. ir UAB „Nemedas“ sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. B. pardavė UAB „Nemedas“ 1,9100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 8700,00 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p. numatyta, jog miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numato, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams, o šio straipsnio 2 d. numato, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 48S-145 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B.“ dalis, dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. B. grąžinant jai natūra 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,9100 ha žemės sklypą, yra neteisėta, prieštaraujanti nurodytiems įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl naikintina.

CK 1.80 str. 1 d. numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šio straipsnio 2 d. numato, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 4.7 str. 2 d. numato, kad išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai, o pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje. CK 4.95 str. numato, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.145 str. 1 d. numato, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Kasacinis teismas aiškindamas nurodyto teisinio reglamentavimo nuostatas yra nurodęs, jog kadangi restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, tai, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą pabaigtu ir neįpareigojant šių asmenų grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, tai restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Atsižvelgiant į nurodytą, teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, tai jog 2015 m. kovo 31 d. M. B. ir UAB „Nemedas“ sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. B. pardavė UAB „Nemedas“ 1,9100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 8700,00 Eur, kurio 0,21 ha yra valstybinės reikšmės miškas, pripažintina negaliojančia 2015 m. kovo 31 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalis, kuria UAB „Nemedas“ įgijo nuosavybės teise 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė M. B. išreiškė valią parduoti ginčo žemės sklypą ir neturi intereso juo disponuoti, todėl jai restitucija netaikytina – ji neįpareigotina grąžinti turto įgijėjui pagal sandorius gautų pinigų, nuosavybės teisių atkūrimo procesas jai pripažintinas baigtu. Šiuo atveju restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, t. y. UAB „Nemedas“, iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). UAB „Nemedas“ įpareigotinas grąžinti valstybei 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,9100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2912-6930, o valstybė įpareigotina grąžinti UAB „Nemedas“ 956,54 Eur už paimamą 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą (8700 Eur (žemės sklypo kaina pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu) x 0,21 ha / 1,91 ha = 956,54 Eur).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas pilnai.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) str.).

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 d., teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į šalių procesinį elgesį, iš atsakovų mokėtinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą nepriteisiamas, o apmokamas iš valstybės biudžeto.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

P. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 48S-145 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. B. grąžinant jai natūra 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,9100 ha žemės sklypą, esantį Melekonių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro Nr. 4167/0200:545, unikalus Nr. 4400-2912-6930.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 31 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2442, dalį, kuria UAB „Nemedas“ įgijo nuosavybės teise 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 1,9100 ha žemes sklype, esantį Melekonių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro Nr. 4167/0200:545, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Nemedas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) grąžinti valstybei 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,9100 ha žemės sklypą Melekonių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro Nr. 4167/0200:545, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos valstybę įpareigoti grąžinti UAB „Nemedas“ 956,54 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 54 ct) už paimamą 0,21 ha valstybinės reikšmės miško plotą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.