Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 9 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 3 punktu, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia – 2004 m. rugpjūčio 5 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas Mindaugas Žirlys teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis R. D. į Pravieniškių 2-ajį kalėjimą atvyko 2019 m. birželio 25 d., adaptacijos laikotarpiu sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuo 2020 m. gruodžio 23 mėn. R. D. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (iki 2030 m. gruodžio 23 d.), gyvenamosios vietos laisvėje neturi. Nėra duomenų apie teismo priteistą civilinį ieškinį, nuteistajam priteistas alimentų mokėjimas už dukterų išlaikymą, skola kas mėnesį išskaičiuojama iš gaunamo atlyginimo. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, seserimi, broliais, dukra ir sutuoktine. Smurto atvejų artimoje aplinkoje nėra fiksuota, tačiau nusikaltimo (nužudymo) bendrininkai buvo šeimos nariai – brolis ir tuometinis sesers partneris. Bausmės atlikimo metu R. D. sugeba atsiriboti nuo netinkamos draugų įtakos, geba kontroliuoti savo elgesį, susikoncentruoti į tam tikrą konstruktyvią veiklą, vengia konfliktinių situacijų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, baustas nebuvo, paskatintas 24 kartus už nepriekaištingą elgesį ir sąžiningai atliekamą darbą, įkalinimo metu dirba. Nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir vidutinė didelės žalos rizika visuomenei laisvėje.

Teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas prašė teikimą tenkinti, o prokuroras Rolandas Mackevičius – atmesti. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė G. M. teikimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Tokia įstatymų leidėjo valia atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią nuteistiesiems iki gyvos galvos turi būti suteikta reali galimybė tam tikrame etape tikėtis bausmės peržiūros ir galimo paleidimo, tačiau toks sprendimas grindžiamas atsižvelgus į nuteistojo reabilitacijos laipsnį ir įvertinus nuteistojo pavojingumą visuomenei. Vis dėlto, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia – 2004 m. rugpjūčio 5 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, formalaus kriterijaus atitikimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laivės atėmimo bausme, privalo įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.

2026 m. sausio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. D. bausmės atlikimo metu nuo 2006 m. birželio 19 d. buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku, vėliau buvo perkeltas į staliaus pareigas. Atvykęs į Pravieniškių kalėjimą, nuteistasis išreiškė norą dirbti ir nuo 2020 m. vasario 18 d. priimtas dirbti VĮ ,,M. A.“ darbininko pareigose, dirba iki šiol, gamina avilius. Bausmės atlikimo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, seserimi, broliais ir motina. Nuteistasis R. D. per visą bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą buvo skatintas 24 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Viso bausmės atlikimo laikotarpiu fiksuotas tik vienas pažeidimas 2004 m. gruodžio 20 d. dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo, tačiau už tai nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie teismo priteistą civilinį ieškinį, priteistas alimentų mokėjimas už dukrų išlaikymą, kalėjime gauti vykdomieji dokumentai dėl 6679 Eur sumos išieškojimo, skola išskaičiuojama iš gaunamo atlyginimo. Nors šios aplinkybės rodo nuteistojo R. D. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors nuteistojo elgesio korekcija nuosekliai vyko viso bausmės vykdymo laikotarpiu, tačiau maksimalias pastangas savo elgesiui koreguoti R. D. pradėjo dėti tik nuo 2020 m.

Iš R. D. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad pirmąjį kartą rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką buvo vertinta 2020 m. gruodžio 15 d., nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. birželio 17 d., 2023 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai, nors ir su rizikos mažėjimo tendencijomis, liko nepakitę – išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio, atlikto 2026 m. sausio 2 d., nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei laisvėje. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo R. D. elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis mažėja, tačiau nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra reikšmingai sumažėjęs. Šią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama kriminogeninių veiksnių gausa: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad statinių kriminogeninių veiksnių buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus – dinaminius veiksnius jis gali pašalinti. Taigi, nors nuteistojo R. D. pastangos ir motyvacija keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos pozityviai, tačiau šiuo metu nuteistojo elgesys dar nesudaro pagrindo spręsti apie jo reikšmingą pavojingumo sumažėjimą visuomenei.

Atliekant socialinį tyrimą nustatyti ir kai kurie konkretūs veiksniai, ribojantys nuteistojo galimybę pasiekti maksimaliai gerų vertinimo rezultatų – vertinant mąstymą ir elgesį nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu apgalvoja kai kurias savo atliekamų veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, taip pat, nors įsitraukia į resocializacijos procesus, tačiau vykdo ne visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones (pozityvaus užimtumo renginiuose dalyvauja vangiai). Be to, atliekant nuteistojo vertinimą, nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys, kuris, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę ateityje išeiti į laisvę, galėtų nuteistąjį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje, taip apsaugant visuomenę – aukšta darbinė motyvacija. Taigi, nuteistasis dar turi galimybes ir gali mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių visumą bei didinti apsauginių veiksnių kiekį.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad visi nuteistojo R. D. nusikaltimai buvo įvykdyti alkoholio poveikyje. Nuteistasis teigia, kad yra griežtai atsisakęs ir nevartoja alkoholio, alkoholio nebuvimą savo gyvenime pilnai kontroliuoja. Nors šiuo metu ši sritis yra valdoma, tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu sritis išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys, turintis glaudžias sąsajas su nusikalstamo elgesio raiška. Svarbu pažymėti ir tai, kad individualiame resocializacijos plane buvo numatyta priemonė – siekti atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, dalyvauti pokalbiuose, užsiėmimuose, orientuotuose į alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, tačiau duomenų apie dalyvavimą šiose pozityvaus užimtumo priemonėse nėra.

Vertinant nuteistojo R. D. kriminalinę istoriją, matyti, kad nusikaltimai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų, siekiant praturtėti nelegaliais būdais. Įsitraukęs į nusikalstamą veiką, nuteistasis neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, polinkis elgtis rizikingai, siekis asmeninės sėkmės, neįvertinant pasekmių, turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo kokybei ir siejosi su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Tai rodo jo neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veikas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo nuteistojo negebėjimą adekvačiai vertinti savo galimybių, suvokti savo poreikių ir tenkinti jų priimtinais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. D. praeityje buvo teistas keturis kartus (vieną kartą už seksualinio pobūdžio nusikaltimą ir tris kartus už vagystes). Nors buvo paleistas lygtinai, nuteistasis vėl ėmėsi nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad įvykdė plėšimą įsilauždamas į patalpą ir taip pat tyčia dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du dėl senatvės bejėgiškos būklės žmones. Nusikalstamos veikos atliktos veikiant bendrininkų grupėje, taip pat apsvaigus nuo alkoholio. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ypač įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo tiesiogiai nulemtas siekio pasipelnyti, o šiuo metu nuteistasis yra skolingas 6 679 Eur nesumokėtų lėšų vaikų išlaikymui ir savanoriškai skolos nedengia. Akivaizdu, kad nuteistasis R. D. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamų vertybių orientacijos. Nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Nors nagrinėjamu atveju stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam R. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.