- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-6504-335/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00739-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- P. R., E. R., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – P. R., E. R., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas: (i) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės O. R. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu; (ii) atnaujinti P. R. ir E. R. terminą palikimui priimti, atsiradusį po jų motinos O. R. mirties; (iii) išduoti pareiškėjui teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių P. R. ir E. R. vardu, atsiradusį po motinos O. R. mirties.
Nurodė, kad jo sutuoktinė O. R. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjui ir O. R. gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) – dukra P. R., (duomenys neskelbtini) – dukra E. R.. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). O. R. mirė nesudariusi testamento, po jos mirties dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė. Pareiškėjas su nepilnamečiais vaikais iki šiol nuolat gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jame yra deklaruota jų gyvenamoji vieta. Pareiškėjas faktiškai valdo, rūpinasi, išlaiko ir prižiūri visą paveldimą nekilnojamąjį turtą. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Be to, pareiškėjas, būdamas nepilnamečių dukrų atstovas pagal įstatymą, praleido terminą palikimui jų vardu priimti. Nurodė, kad nesuprato teisinių klausimų ir jam nebuvo išaiškintas reikalavimas, kad palikimą nepilnamečių vardu galima priimti tik gavus teismo leidimą. Tai sužinojęs, ėmėsi aktyvių veiksmų, rinko dokumentus, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pažymėjo, kad O. R. skolų neturėjo, todėl netikslinga palikimą priimti pagal apyrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. R. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimo neginčija, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimas priimti palikimą ir palikimo nepilnamečių P. R. ir E. R. vardu priėmimas pagal turto apyrašą nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų. Aplinkybė, kad nepilnamečių tėvas, kaip jų atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių jo nepilnametėms dukroms. Pažymėjo, kad galimai paveldimo turto balansas yra teigiamas, tačiau 2023 m. kovo 24 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas apie paveldimo turto areštavimą dėl susidariusio įsiskolinimo, todėl palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė O. R.. Pareiškėjas ir O. R. yra nepilnamečių P. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Testamentų registro duomenimis, O. R. nebuvo sudariusi testamento, palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų nėra registruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, O. R. ir pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 5/20 dalys žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato-sandėlio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad nuo 2019 m. spalio 24 d. tiek jo, tiek jo nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, paneigiančių teiginį, kad visu nekilnojamuoju turtu, likusiu po O. R. mirties, faktiškai rūpinasi pareiškėjas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad po palikėjos mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnis).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Dėl praleisto termino atnaujinimo.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, turi veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.3 straipsnis). Tai, kad vaiko atstovas pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti teisės paveldėti praradimo nepilnametėms pareiškėjo dukroms. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad palikimo priėmimo termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų bei viešojo intereso, bet visiškai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, todėl terminas atnaujintinas.
Dėl teismo leidimo.
Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas klausimą dėl leidimo išdavimo turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalis).
Byloje nustatyta, kad nepilnametės P. R. ir E. R. yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą ir turi teisę paveldėti O. R. palikimą, o pareiškėjas yra nepilnamečių įpėdinių tėvas, kuris veikia kaip jų atstovas pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas nurodė, jog palikėja skolų neturėjo ir prašė teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduoti nesudarant turto apyrašo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, palikėjos, kaip skolininkės, atžvilgiu nėra vykdoma piniginių išieškojimų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad apie galimus palikėjo įsipareigojimus, jeigu jie neregistruoti, nei teismas, nei patys pareiškėjai informacijos dažnai neturi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad tik dalis įsipareigojimų yra išviešinama, visada egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo ir nepilnametis asmuo atsakys kreditoriams visu savo turtu. Dėl šios priežasties tinkama praktika pripažintina teismų iniciatyva sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo nustatyti, kad palikimas priimamas pagal antstolio sudarytą apyrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35). Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą bei siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas leidžia pareiškėjui nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis (jo atstovas) turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas 2023 m. balandžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-03679 yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448, 578, 582 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atnaujinti pareiškėjui J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą nepilnamečių dukrų P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Leisti pareiškėjui J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti jų motinos O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal turto apyrašą.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą į notarą pagal O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.