- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-507-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00510-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais viešojo pirkimo „Rangos darbų pirkimas – vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų plėtra Prienų m. aglomeracijoje (II etapas) Šilo g., Prienai, statybos darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) 45.6, 45.7, 45.8 ir 45.9 punktų reikalavimus bei įpareigoti atsakovę UAB „Prienų vandenys“ (toliau – perkantysis subjektas), tęsiant Pirkimo procedūras, panaikinti minėtus reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad ketindama dalyvauti Pirkime, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, nustatė, jog jos neatitinka Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) reikalavimų. Ieškovės pateiktos pretenzijos perkantysis subjektas nepagrįstai netenkino.
3. Pirkimo sąlygų 45.6 punkte reikalaujama užpildyti darbų kiekių žiniaraštį, 45.7 punkte reikalaujama kassavaitinio darbų atlikimo grafiko, nurodant, kurioje objekto dalyje kurią darbų vykdymo savaitę kiek dirbs darbuotojų, technikos ir kokios technikos, 45.8 punkte reikalaujama pateikti svarbiausių numatomų naudoti medžiagų atitikties lenteles, o 45.9 punkte reikalaujama pateikti svarbiausių numatomų naudoti medžiagų ES atitikties sertifikatus ir atitikties deklaracijas. Tokių reikalavimų vykdymas, ieškovės vertinimu, akivaizdžiai beprasmiai apsunkina pasiūlymo rengimą. Tiekėjai, dar nežinodami, ar laimės Pirkimą ir vykdys sutartį, jau privalo pertekliniai išsamiai išanalizuoti situaciją, apskaičiuoti darbų atlikimo terminus, darbuotojų ir technikos poreikius, ieškoti darbų vykdymui reikalingų medžiagų ir net aprašyti kokiomis technologijomis vykdys darbus. Tokios programos sudarymas, konkrečių numatomų medžiagų paieška, skaičiavimai, apibūdinimai yra pertekliniai, nesusiję su Pirkimo objektu, reikalaujantys tiek laiko, tiek ir finansinių sąnaudų. Pasirašius viešojo pirkimo sutartį, tiek darbų atlikimo grafikas, tiek darbų atlikimui naudojamos medžiagos yra tikslinami su konkretaus objekto FIDIC inžinieriumi. Atitinkamai, kiekvienas rangovas savaip interpretuoja kiek, kaip ir kokiomis medžiagomis, kokiais grafikais ir kokiomis sąnaudomis vykdys darbus. Tokiu būdu pažeidžiami PĮ 48 straipsnio 4 dalies reikalavimai, nes kiekvienas rangovais Pirkimo dokumentus vertina savaip, o ne pagal iš anksto nustatytas sąlygas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Prienų vandenys“ ieškinį prašė atmesti, atsikirsdama į ieškovės argumentus, nurodė, kad ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimų atitiktis viešųjų pirkimų principams jau buvo nagrinėta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1352-924/2021 ir jie pripažinti tinkamais. Ginčo reikalavimai yra susiję su Pirkimo sutarties vykdymu. Pirkimo vykdytojai turi teisę Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimus Pirkimo objektui ir reikalauti, jog tiekėjai su pasiūlymu pateiktų informaciją ir įrodymus, kad jų siūlomos medžiagos, darbai, atitinka Techninės specifikacijos keliamus reikalavimus. Tik pateikus prašomus dokumentus su pasiūlymu atsakovė galės įsitikinti, kad tiekėjai siūlo tai, ko reikia, kad Pirkimo objektas būtų įsigytas už racionalią kainą, darbai atlikti laiku ir tinkamai.
5. Ginčijami reikalavimai yra tikslūs, nedviprasmiški, aiškūs kiekvienam suinteresuotam tiekėjui. Pirkimo dokumentų 45.6 – 45.9 punktuose yra aiškiai, konkrečiai ir visiems tiekėjams vienodai paskelbta, kokius dokumentus ir duomenis, susijusius su Pirkimo objektu, jie turi pateikti su pasiūlymais. Tiekėjas, skaičiuodamas pasiūlymo kainą, privalo nusimatyti, įsivertinti bent jau minimalų naudojamos technikos ir pasitelkiamų darbuotojų skaičių, tam, kad už pasiūlytą kainą galėtų atlikti darbus. Su pasiūlymu reikalaujamų pateikti dokumentų parengimui tiekėjai neprivalo skirti ypatingai daug laiko ar finansų. Su pasiūlymu pateiktų ginčo reikalavimus atitinkančių dokumentų bei juose nurodytų duomenų, sutarties vykdymo metu tiekėjai negalės keisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1352-924/2021 dalyvauja (dalyvavo) tie patys asmenys – ieškovė UAB „Gensera“ ir atsakovė UAB „Prienų vandenys“ – o aplinkybės, įrodinėjamos šioje ir anksčiau išnagrinėtoje byloje, yra visiškai sutampančios, t. y. abejose bylose tais pačiais aspektais ginčijamas Pirkimo dokumentų 45.6 – 45.9 punktuose nustatytų sąlygų teisėtumas (pagrįstumas). Minėtoje civilinėje byloje teismas sprendė, kad šios sąlygos yra teisėtos, pagrįstos, proporcingos, nepažeidžiančios PĮ reikalavimų. Dėl minėtų priežasčių teismo nustatytos aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo yra reikšmingos bei turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, kadangi išlieka tos pačios šalys, tas pats Pirkimo objektas, ieškinys grindžiamas išimtinai tomis pačiomis aplinkybėmis.
8. Teismo vertinimu, žiniaraščio lentelėje įtraukti ir darbai / paslaugos, susiję su inžineriniais tyrinėjimais, statinio projektavimu, projekto vykdymo priežiūra, tinklų statyba, gerbūvio darbais, medžiagų poreikiu yra tiesiogiai susiję su pasiūlymo kaina, todėl nėra pagrindo teigti, jog Pirkimo sąlygų 45.6 punkte nustatytas reikalavimas pateikti darbų kiekių žiniaraštį (Pirkimo dokumentų IV skyrius) yra neaiškus, dviprasmiškas ar perteklinis.
9. Teismas nurodė, kad Pirkimo dokumentuose nėra pateikta konkreti darbų atlikimo grafiko pildymo forma (Pirkimo sąlygų 45.6 punktas), todėl tiekėjai turi teisę pateikti darbų atlikimo grafiką laisva forma, kad iš jame pateiktos informacijos perkančiajam subjektui būtų aišku, kiek darbuotojų (technikos) konkrečią savaitę dirbs ir kokius darbus vykdys, todėl pats laisva forma pateiktas grafikas negalėtų būti vertinamas kaip iš esmės neatitinkantis PĮ reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pats perkantysis subjektas darbų atlikimo grafiko netraktuoja kaip itin reikšmingo dokumento vertinant tiekėjų pasiūlymus, darbų grafikas galės būti keičiamas priklausomai nuo susidariusios situacijos. Tačiau darbų atlikimo grafikas leidžia atsakovei įvertinti, ar tiekėjas tinkamai įvertino darbų seką bei kontroliuoti, ar darbai vykdomi laikantis tiekėjo pasiūlyme nurodyto grafiko, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ši sąlyga neatitinka įstatymo reikalavimų ar yra perteklinė.
10. Teismas akcentavo, kad perkantysis subjektas turi teisę reikalauti, jog tiekėjas pateiktų naudotinų medžiagų kokybę patvirtinančius įrodymus, kad pasiūlymų vertinimo metu įsitikintų, jog tiekėjas siūlo tinkamas medžiagas, o tai vėliau suteikia teisę iš tiekėjo reikalauti darbus atlikti su tokios (ar lygiavertės / neblogesnės) kokybės medžiagomis. Todėl ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog Pirkimo sąlygų 45.8 ir 45.9 punktuose nustatyti reikalavimai neatitinka PĮ nuostatų, Pirkimo sąlygos yra netikslios, neaiškios, dviprasmiškos ar perteklinės.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei argumentus teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog Pirkimo sąlygos ginčo aspektu perkančiojo subjekto buvo suformuluotos neaiškiai, netinkamai, dviprasmiškai, kad prieštaravo vienos kitoms ir dėl to pakankamai gerai informuoti ir rūpestingi tiekėjai negali suvokti reikalavimų Pirkimo objektui ir parengti savo pasiūlymų, o atsakovė, savo ruožtu, negalėtų patikrinti pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygoms, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl tokių Pirkimo sąlygų neteisėtumo ar teismui savo iniciatyva jas pripažinti negaliojančiomis bei apskritai Pirkimą nutraukti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gensera“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios neturi šiam ginčui. Tuo labiau, kai perkantysis subjektas pakeitė Pirkimo sąlygas ir jos skiriasi nuo tų, kurios buvo ginčijamos pirmiau nagrinėtoje byloje. Ginčas yra susijęs su specifine teise – viešaisiais pirkimais, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad kitoje byloje priimtas teismo sprendimas turi res judicata galią ir šiam ginčui, nes nepaisant to kas yra viešojo pirkimo šalys, ginčo objektas skiriasi jau vien dėl to, kad ginčas vyksta kito vykdomo viešojo pirkimo atveju.
12.2. Ginčijamas ne pats faktas, kad su pasiūlymu yra reikalaujama pateikti grafiką, o tai, kad reikalaujama, jog tame grafike būtų pateikta išsami informacija apie darbų seką, pasitelkiamų darbuotojų ir įrangos skaičių, kai pasiūlymo pateikimo metu nei vienas tiekėjas nežino, kokia seka reiks atlikti darbus ir kiek darbuotojų kiekvienam darbui reikės, nes dar nėra jokio projekto. Projektas bus rengiamas tiekėjo, kai laimės Pirkimą ir tik tuomet bus aišku, kokios įrangos, kiek darbuotojų kiekvienam darbui reikės ir kokia seka darbai turės būti atliekami.
12.3. Pirkimo sąlygų reikalavimas su pasiūlymu pateikti itin išsamų darbų atlikimo grafiką būtų pagrįstas ir proporcingas tik tuomet, jei Pirkimo objektui jau būtų parengtas techninis projektas, nes tuomet pagal šį dokumentą būtų aišku, kokia seka ir kokius darbus tiekėjai turės vykdyti. Bet šiuo atveju taip nėra – techninį projektą rengs Pirkimo laimėtojas, todėl su pasiūlymu pateikti konkretaus ir itin išsamaus darbų atlikimo grafiko, kurio bus privalu laikytis visa sutarties vykdymo laiką, tiesiog neįmanoma.
12.4. Pirkimo objektas yra ne prekės ir ne darbų atlikimas pagal jau parengtą techninį projektą, o projektavimo ir rangos darbai. Tai reiškia, kad šiame Pirkime tiekėjai jau rengdami pasiūlymus negali žinoti, kokią konkrečią įrangą ir medžiagas jie naudos atliekant darbus, nes tai bus žinoma tik tada, kai laimėtojas parengs techninį projektą. Atsakovė Pirkimo sąlygomis iš esmės reikalauja, kad jau pasiūlymo rengimo metu tiekėjai parengtų ir dalį techninio projekto – sukomplektuotų svarbiausias medžiagas, kurias tik ir galės naudoti vykdant darbus pagal projektą. Taigi pagal Pirkimo reikalavimus tiekėjai įpareigojami sutarties vykdymo metu techninį projektą rengti pritaikant jį ne Pirkimo objektui, o medžiagoms, kurias jau pasiūlė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Prienų vandenys“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Ieškovė ginčija tas pačias pakartotinai vykdomo Pirkimo sąlygas, jas ginčija tais pačiais, jau pirmojoje byloje naudotais argumentais, o pats ginčas vyksta dėl to paties Pirkimo objekto, todėl akivaizdu, kad pirmojoje byloje teismo pateikti išaiškinimai, nustatytos aplinkybės yra reikšmingos ir šioje byloje bei turi prejudicinę galią.
13.2. Pirkimo dokumentuose nereikalaujama, kad tiekėjai pateiktų konkrečius medžiagų gamintojus, o reikalaujama pateikti siūlomų medžiagų kokybės įrodymus, t. y. pateikti įrodymus, kad tiekėjo siūlomų konkrečių reikalaujamų medžiagų kokybė atitinka kokybinius reikalavimus, keliamus Pirkimo Techninėje specifikacijoje. Su pasiūlymu tiekėjai ir turės pasiūlyti būtent Techninės specifikacijos (Pirkimo objektui keliamus reikalavimus) kokybės reikalavimus atitinkančias medžiagas. Taigi, jau su pasiūlymu tiekėjai siūlys medžiagas, kurios bus naudojamos Pirkimo objekto įgyvendinimui. Niekur Pirkimo dokumentuose nedraudžiama Pirkimo sutarties vykdymo metu naudoti kitų gamintojų, nei nurodyta tiekėjo pasiūlyme, medžiagas, bet draudžiama naudoti prastesnių, nei nurodyta pasiūlyme, parametrų medžiagas. Teismas būtent teisingai pastebėjo, kad sutarties vykdymo metu medžiagos galės kisti, tačiau jų kokybė turės išlikti ne prastesnė, nei buvo nurodyta tiekėjo pasiūlyme. Pirkimo dokumentuose būtent ir yra keliamas reikalavimas, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas, pristatydamas medžiagas į Pirkimo objektą, turės pateikti jų kokybę įrodančius dokumentus ir ši kokybė turės atitikti medžiagų, kurios nurodytos pasiūlyme, kokybę.
13.3. Darbų atlikimo grafike tiekėjai turi nurodyti numatomą naudoti darbuotojų ir technikos skaičių atliekant tam tikrus darbus, bet Pirkimo dokumentuose tiekėjui nedraudžiama sutarties vykdymo metu tam tikrų darbų pagal grafiką atlikimui pasitelkti didesnį įrangos, darbuotojų ar technikos skaičių, kaip ir nedraudžiama darbus vykdyti greičiau, nei nurodyta darbo grafike. Su pasiūlymu pateiktas grafikas sukuria teisinį užtikrintumą atsakovei kontroliuoti tiekėjo atliekamų darbų spartą, reikalauti darbus atlikti su ne mažesniu darbuotojų ir technikos skaičiumi, nei jis nurodytas tiekėjo pasiūlyme, galiausiai kontroliuoti, kad Pirkimo objekto darbai būtų atlikti laiku. Tuo tikslu Pirkimo sutartyje yra numatytos sankcijos tiekėjui už su pasiūlymu pateikto darbo grafiko nesilaikymą.
13.4. Pretenzija ir ieškinys iš esmės pateikti motyvuojant tuo, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, nes tiekėjas nežinodamas kiek reikės darbuotojų ir kokių reikės medžiagų, negali pateikti darbų vykdymo grafiko, užpildytų žiniaraščių, siūlomų medžiagų kokybės sertifikatų ar deklaracijų. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pateikti reikalaujamų dokumentų ji negali ne dėl to, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios, o dėl to, kad Pirkimo objektas yra rangos darbai kartu su techninio projekto parengimu. Apeliaciniu skundu keičiamas reikalavimų pagrindas ir tuo pažeidžiama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl vien šiuo pagrindu apeliacinis skundas (jo dalis) turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų teisėtumo.
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas
17. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas matyti, kad, pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas). Atsižvelgdama į nurodytą išaiškinimą, teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl šalių ginčo esmės, pateikia ieškovės suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas vertinimą.
18. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 36 punktas).
19. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė tvirtina, kad nors pastaruoju metu ginčo Pirkimo sąlygų 45.6 – 45.9 punktuose įtvirtintų dokumentų pateikimo reikalavimai yra paplitę statybos rangos viešuosiuose pirkimuose, tačiau ji negali sutikti su žalinga ir įstatymo normų neatitinkančia praktika, todėl atitinkamai ginčija akivaizdžiai neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas. Tokių reikalavimų vykdymas, ieškovės vertinimu, akivaizdžiai beprasmiai apsunkina pasiūlymo rengimą, tiekėjai dar nežinant, ar laimės pirkimą ir vykdys sutartį, jau privalo pertekliniai išsamiai išanalizuoti situaciją, apskaičiuoti darbų atlikimo terminus, darbuotojų ir technikos poreikius, ieškoti darbų vykdymui reikalingų medžiagų ir galiausiai net aprašyti kokiomis technologijomis vykdys darbus. Atitinkamai kiekvienas rangovas imasi savaip interpretuoti, kiek, kaip ir kokiomis medžiagomis, kokiais grafikais ir kokiomis sąnaudomis vykdys darbus, t. y. kiekvienas rangovas Pirkimo dokumentus vertina savaip, o ne pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Tai, apeliantės įsitikinimu, patvirtina ginčo Pirkimo sąlygų neatitikimą PĮ 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems viešojo pirkimo dokumentų tikslumo, aiškumo, nedviprasmiškumo reikalavimams. Atsakovė, atsikirsdama į šiuos argumentus, priešingai teigė, kad ginčijami reikalavimai yra tikslūs, nedviprasmiški bei aiškūs kiekvienam suinteresuotam tiekėjui. Ginčą sprendęs teismas ieškovės suinteresuotumo klausimo atskirai nenagrinėjo, pasisakė dėl ginčijamų reikalavimų teisėtumo.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškovė yra tinkamas subjektas atsakovės nustatytoms Pirkimo sąlygoms ginčyti (atitinka šios nutarties 18 punkte nurodytą pirmąją sąlygą), tačiau teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose ji nepagrindė (neįrodė) savo subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų ginčijamų Pirkimo sąlygų.
21. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
22. Ieškovė viso ginčo metu (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo reikalavimus, nepateikdama jokių konkretesnių argumentų, duomenų ar įrodymų, kad dėl Pirkimo sąlygų 45.6 – 45.9 punktuose įtvirtintų ginčo reikalavimų nustatymo buvo pažeistos būtent jos teisės, kad ji turi blogesnes sąlygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime. Ieškovė iš esmės tvirtina, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos tiekėjams teikiantiems pasiūlymus Pirkime yra pernelyg sudėtingos, nes reikalauja didelių pastangų bei laiko jų įgyvendinimui, tačiau nepateikia patikimų argumentų ir įrodymų, kad ji neturėjo (neturi) objektyvių galimybių dalyvauti ginčo Pirkime ar kad šios buvo gerokai apsunkintos. Vien aplinkybė, kad ginčo Pirkimo sąlygos reikalauja iš viešajame pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų atitinkamų pastangų pasiūlymo pateikimui, savaime suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas nepatvirtina. Tokiu būdu ieškovė, užuot vykdžiusi teismų praktikoje pripažįstamą tiekėjo pareigą įrodyti savo suinteresuotumą ginčyti konkrečius viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, įrodinėjimo naštą siekia perkelti atsakovei ir tokiu būdu užsitikrinti keliamų reikalavimų patenkinimą.
23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė procese tik rėmėsi PĮ 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtinu bendruoju viešojo pirkimo dokumentų tikslumo, aiškumo bei nedviprasmiškumo reikalavimu, kurį, minėta, grindė ginčo Pirkimo sąlygų pernelyg sudėtingu įgyvendinimu, tačiau be bendrojo siekio (intereso) dalyvauti Pirkime pagal pakeistas sąlygas, iš esmės nenurodė kitų argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
24. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas (taigi jos ieškinys teismo neturėjo būti nagrinėjamas), išsamiai nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygų 45.6 – 45.9 punktuose įtvirtintų reikalavimų neatitikimu PĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams. Šiuo aspektu tik primintina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją, laikydamasi šiame įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; kt.).
26. Pagal Pirkimo sąlygų 9 punktą, ginčo Pirkimo objektas – nuotekų šalinimo tinklų plėtra; vykdant sutartį tiekėjas turės parengti statinio techninį bei darbo projektus, atlikti statybos darbus, pastaruosius atlikus, tiekėjas turės pateikti eksploatavimo ir priežiūros instrukcijas, parengti išpildomuosius dokumentus, geodezines nuotraukas, kadastrinių matavimų bylas ir gauti statybos užbaigimo dokumentus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio darbai yra plačiai paplitę ir juos gali atlikti didelė dalis vandentiekio bei nuotekų šalinimo įrengimo ir / ar remonto darbus atliekančių tiekėjų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo reikalavimai kartu su pasiūlymu pateikti šiuos darbus detalizuojančius dokumentus (darbų atlikimo grafikus, darbų kiekių žiniaraščius, medžiagų atitikties lenteles bei jų sertifikatus) yra pernelyg aukšti arba neadekvatūs Pirkimo pobūdžiui.
27. Be to, šiuo atveju svarbi aplinkybė ta, kad priešingai nei teigia apeliantė, jos ginčijamo Pirkimo sąlygų 45.6 – 45.9 punktuose įtvirtintų reikalavimų teisėtumas kartą teismo jau buvo įvertintas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Gensera“ reikalavimus, kuriuose pastaroji prašė pripažinti viešojo pirkimo „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų plėtra Prienų m. aglomeracijoje (II etapas) Šilo g., Prienai, statybos darbų pirkimas“ sąlygų 45.6, 45.7, 45.8, 45.9 ir 45.10 punktų reikalavimus neteisėtais ir įpareigoti atsakovę tęsiant viešojo pirkimo procedūras panaikinti minėtus reikalavimus, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1352-924/2021, ieškinį tenkino iš dalies, pripažinęs, kad 45.10 punkto reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti Statybos darbų technologijos (vykdymo) žemės darbų technologinę kortelę yra neproporcingas siekiamam viešojo pirkimo tikslui, sukuria neproporcingą administracinę naštą tiekėjams ir nepagrįstai apsunkina tiekėjų pasiūlymų rengimą ir dalyvavimą viešajame pirkime bei apriboja tiekėjų sąžiningą konkurenciją, 45.6 – 45.9 punktuose įtvirtintus reikalavimus (pastarieji yra identiški šioje byloje ginčijamiems reikalavimams) nurodė esant aiškiais, proporcingais siekiamiems viešojo pirkimo tikslams ir nepažeidžiančiais viešųjų pirkimų principų. Kauno apygardos teismui minėtą viešąjį pirkimą nutraukus, atsakovė jį vykdė pakartotinai į Pirkimo sąlygas neįtraukusi 45.10 punkto reikalavimo. Nurodytos aplinkybės inter alia (be kita ko) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsižvelgti į Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1352-924/2021 priimtą sprendimą, kaip turintį prejudicinę reikšmę šiai bylai, buvo pagrįsta bei teisėta.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
31. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Prienų vandenys“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės. Iš atsakovės pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, teisinio paslaugų suteikimo akto, kredito įstaigos mokėjimo nurodymo) nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 245,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 2 077,53 Eur (1 598,1 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), atsakovei iš ieškovės priteistina 2 078 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ (juridinio asmens kodas 170639781) iš uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) 2 078 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.