- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-149-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- J. R., UAB „Investicon“, AS „UniCredit Bank“, AB SEB bankas
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens J. R. prašymą dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir išregistravimo iš hipotekos registro, suinteresuoti asmenys UAB „Investicon“, AS „UniCredit Bank“ bei AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Suinteresuotas asmuo J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas 1) pripažinti pasibaigusiu J. R. nuosavybės teise priklausančių AB SEB Vilniaus banko išleistų obligacijų, susietų su Azijos šalių (Malaizijos, Tailando, Taivanio, Pietų Korėjos ir Singapūro) įmonių akcijų kainų indeksų portfeliu bei AB SEB Vilniaus banko išleist obligacijų, susietų su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu, įkeitimą; 2) išregistruoti J. R. nuosavybės teise priklausančių AB SEB Vilniaus banko išleistų obligacijų susietų su Azijos šalių (Malaizijos, Tailando, Taivanio, Pietų Korėjos ir Singapūre įmonių akcijų kainų indeksų portfeliu bei AB SEB Vilniaus banko išleistų obligacijų susietų su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu įkeitimą iš hipotekos registro. Nurodo, kad 2007 m. spalio 1 d. įkaito davėjas J. R. įsigijo AB SEB Vilniaus banko išleistas obligacijas, susietas su Azijos šalių (Malaizijos, Tailando, Taivanio, Pietų Korėjos ir Singapūro) įmonių akcijų kainų indeksu bei AB SEB Vilniaus banko išleistas obligacijas, susietas su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu (toliau tekste - Obligacijos). 2007 m. gruodžio 11d. tarp įkaito davėjo bei įkaito davėjo sutuoktinės G. R. iš vienos pusės ir kreditoriaus UniCredit Bank, iš kitos pusės buvo sudarytas įkeitimo sandoris, pagal kurį buvo įkeistos Obligacijos. Įkaito davėjo sudarytomis obligacijų sutartimis Obligacijų išpirkimo data nustatyta 2010 m. spalio 20 d., t.y. iki 2010 m. spalio 20 d. Įkaito davėjas turėjo teisę reikalauti Obligacijų vertės iš emitento (AB SEB Vilniaus banko), o 2010 m. spalio 20 d. emitentas (AB SEB Vilniaus bankas išpirko Obligacijas iš vertybinių popierių turėtojo — Įkaito davėjo. Taigi 2010 m. spalio 20 d. pasibaigė Obligacijų suteikiamų teisių galiojimo terminas, emitentas (AB SEB Vilniaus bankas), išpirkdamas Obligacijas iš vertybinių popierių turėtojo — Įkaito davėjo, panaikino obligacijų kaip civilinės teisės objektų teisinį statusą. Tai reiškia, kad Obligacijų išpirkimo metu kiekvienos Obligacijos, kaip vertybinio popieriaus, egzistavimas pasibaigė. Tokiu būdu Obligacijos šiuo metu objektyviai nebeegzistuoja, kadangi yra išpirktos, o Obligacijų suteiktos teisės — pasibaigusios. Taigi 2010 m. spalio 20 d., pasibaigus Obligacijoms bei Obligacijų suteikiamu teisių terminui pasibaigė ir Obligacijų įkeitimas. Obligacijos, kurios objektyviai nebeegzistuoja nebegali būti įkeitimo objektu. Tačiau hipotekos registre šiuo metu yra įregistruotas Obligacijų įkeitimas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad AB SEB bankas 2010 m. spalio 20 d., vykdymas sudarytas Obligacijų pasirašymo sutartis, išpirko Obligacijas iš Įkaito davėjo. Tačiau šiuo metu AB SEB bankas atsisako pervesti už Obligacijas mokėtinas sumas Įkaito davėjui iki hipotekos registre nebus išregistruota žyma apie Obligacijų įkeitimo pabaigą.
Atsiliepimas
Kreditorius AS „UniCredit bank“ veikiantis per AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių pateikė atsiliepimą, kuriame prašė įkaito davėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 11 d. įkaito davėjas bei įkaito davėjo sutuoktinė G. R. (toliau - Įkaito davė sutuoktinė), sudarė įkeitimo sandorį, pagal kurį įkeistos obligacijos (identifikuotos lakšte 1N 01220070035393) (toliau - Obligacijos) pagal prievolę kylančią iš UAB „Investicon“ ir Banko 2007 m. lapkričio 19 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 41000020-01 (toliau - Kredito sutartis Kredito sutartyje ir lakšte Nr. 01220070035393 nustatytas prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs 2009 m. gruodžio 15 d. ir Bankas jau yra pradėjęs išieškojimo iš lakštu įkeisto turto procedūrą, tačiau ji yra priverstinai suspenduota iki bus išspręstas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas tarp Banko, Įkaito davėjo ir šio sutuoktinės. Bankas pažymėjo, jog Obligacijų įkeitimo išregistravimas prieštarautų CK nuostatoms reglamentuojančioms įkeitimo paskirtį. CK 4.198 str. 2 d. yra nustatyta, jog pagal įkeitimą kreditorius (įkaito davėjas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Šiuo atveju, esant neįvykdytai įkeistomis Obligacijomis užtikrintai prievolei, Įkaito davėjas neturi teisės reikalauti, kad būtų panaikintas Hipotekos registre registruotas Obligacijų įkeitimas. Ta aplinkybė, kad Obligacijos buvo išpirktos, savaime nepanaikina kreditoriaus teisių į lėšas, gautas iš įkeistų Obligacijų. Pažymėtina, kad, bankas negali realizuoti savo teisių iš įkeistų Obligacijų ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių.
AB SEB bankas taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su minėtu J. R. prašymu. Atsiliepime nurodė, kad obligacijos susietos su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu išpirktos 2010-10-20, o obligacijos, susietos su Azijos šalių įmonių akcijų kainų indeksu bus išpirktos 2011-10-21. Taip pat nurodoma, jog AB SEB bankas nėra gavęs informacijos nei apie prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas obligacijų įkeitimu, įvykdymą nei įkeitimo panaikinimą už obligacijų, susietų su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu, išpirkimą išmokėtoms lėšoms taikomi disponavimo apribojimai. Taip pat nurodoma, jog obligacijoms, susietoms su Azijos šalių įmonių akcijų kainų indeksu, disponavimo apribojimai taip pat nėra panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi suinteresuoto asmens J. R. prašymą dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir išregistravimo iš hipotekos registro atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-6269-258/10) buvo nutarta sustabdyti išieškojimą pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 01220070035393 ir išieškojimas iš minėtu lakštu įkeisto turto (obligacijų) nebuvo pradėtas, taip pat suinteresuotas asmuo nepateikė rašytinių įrodymų, jog minėtos obligacijos būtų išpirktos ir įkeitimu užtikrinta prievolė būtų įvykdyta, todėl J. R. prašymą dėl įkeitimo teisės pasibaigimo išregistravimo iš hipotekos registro atmetė. Teismas pažymėjo ir tai, kad kol nėra išnykusios aplinkybės dėl išieškojimo pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 01220070035393 sustabdymo, t.y. kol nepanaikintos minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tol negalimi ir jokie veiksmai susijęs su minėtu lakštu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo J. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį priimtą dalyje, kuria atsisakyta išregistruoti J. R. nuosavybės teise priklausančių AB SEB Vilniaus banko išleistų obligacijų, susietų su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu, įkeitimą (Obligacijų pasirašymo sutarties Nr. 15683644) ir priimti naują nutartį ir J. R. prašymą patenkinti šia apimtimi: pripažinti pasibaigusiu J. R. nuosavybės teise priklausančių AB SEB Vilniaus banko išleistų obligacijų, susietų su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu įkeitimą (Obligacijų pasirašymo sutarties Nr. 15683644) bei išregistruoti J. R. nuosavybės teise priklausančių AB SEB Vilniaus banko išleistų obligacijų, susietų su Kinijos įmonių akcijų kainų indeksu įkeitimą (Obligacijų pasirašymo sutarties Nr. 15683644) iš hipotekos registro. Apeliantas J. R. atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1) obligacijos, kaip savarankiškas civiliniu teisią objektas — vertybinis popierius, egzistuoja tik iki to momento, kol sueina obligacijų išpirkimo terminas bei atitinkamai jos yra išperkamas obligacijas išleidusio asmens (CK 1.101 str. 1 d.). Tai reiškia, kad suėjus obligacijų terminui jos pasibaigia bei baigiasi su jomis susijusios obligacijas išleidusio subjekto prievolės; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai nustatė, kad tariamai obligacijos iki šiol nėra išpirktos. Faktą, kad obligacijos yra pasibaigę patvirtina AB SEB banko patvirtinimas. Tai reiškia, kad obligacijų šiuo metu nebėra, jos yra pasibaigusios; 3) ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakyta pripažinti obligacijų įkeitimą pasibaigusiu; 4) obligacijos negalėjo būti įkeistos ilgesniam laikui nei iki obligacijų galiojimo pabaigos. Obligacijos jau yra pasibaigusios, o tai sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad įkeitimo lakštas yra niekinis ir negaliojantis, kadangi nustato įkeitimą obligacijų, kuriuos šiuo metu jau nebeegzistuoja —yra pasibaigę; 5) ginčijamoje nutartyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja teismo pareigos išregistruoti pasibaigusį obligacijų įkeitimą; 6) ta aplinkybė, kad įkeitimu užtikrinta prievolė nėra pasibaigusi, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti kitus įkeitimo pabaigos pagrindus; 7) žyma apie Obligacijų įkeitimą hipotekos registre nepagrįstai riboja įkaito davėjo nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AS „UniCredit bank“ veikiantis per AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių prašo palikti nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį. Nurodo, kad obligacijų įkeitimo išregistravimas prieštarautų CK nuostatoms reglamentuojančioms įkeitimo paskirtį. CK 4.198 str. 2 d. yra nustatyta, jog pagal įkeitimą kreditorius (įkaito davėjas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Šiuo atveju, esant neįvykdytai įkeistomis obligacijomis užtikrintai prievolei, Įkaito davėjas neturi teisės reikalauti, kad būtų panaikintas Hipotekos registre registruotas obligacijų įkeitimas. Ta aplinkybė, kad obligacijos buvo išpirktos, savaime nepanaikina kreditoriaus teisių į lėšas, gautas iš įkeistų obligacijų. Pažymėtina, kad, Bankas negali realizuoti savo teisių iš įkeistų obligacijų ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių (taikytos laikinosios apsaugos priemonės), obligacijos buvo išpirktos Bankui jau pradėjus priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, todėl tai neturi būti pagrindas Įkaito davėjui išvengti įsipareigojimų pagal sudarytą įkeitimo lakštą vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.)
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su J. R. atskiruoju skundu bei jame nurodytais argumentais, konstatuoja, jog skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dėl žemiau nurodomų motyvų.
Įkeitimas – esamas ar būsimas skolinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimas kilnojamaisiais daiktais ar turtinėmis teisėmis (CK 4.198 str. 1 d.). Įkeitimo teisės funkcija nulemia prievolės dalyką, t.y. kilnojamasis daiktas ar turtinė teisė suvaržoma užtikrinimo tikslams tiek ir tokia apimtimi, kad būtų galima įvykdyti užtikrintą įsipareigojimą. Įkeitimas yra pagrindinės prievolės išvestinė prievolė (CK 4.200 str. 2 d.). Įkaito davėju gali būti ir pats skolininkas, ir trečiasis asmuo. Įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, išskyrus atvejus, kada įstatymas numato, kad įkeitimo objektas gali būti įgytas įkaito davėjo nuosavybėn ateityje (CK 4.206 str. 2 d.). Šis reikalavimas nėra formalus, nes tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti tą turtą ir juo disponuoti, ir niekas prieš savininko valią šio turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, išskyrus įstatymus ir teismo sprendimą (CK 4.37-4.39 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-535/2004).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – savo noru ir laisva valia suvaržęs savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas kito asmens prievolės įvykdymą.
CK 4.210 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi reikalavimai įkeitimo objektui, kad įkeičiamas daiktas (turtinė teisė) turi būti aprašomas, įkainotas. Šiais požymiais įkeičiamas turtas yra individualizuojamas, taip susitariama dėl įkeitimo prievolės dalyko, t. y. į kokius daiktus ar turtines teises, kokia apimtimi bus nukreiptas išieškojimas, jeigu skolinis įsipareigojimas nebus laiku ir tinkamai įvykdytas. Įkeitimo prievolės dalykas taip pat turi atitikti ir bendruosius prievolės dalykui keliamus reikalavimus, nustatytus CK 6.3 straipsnyje. Prievolės dalyku gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba gali būti apibūdintas pagal kitus kriterijus (CK 6.3 straipsnio 2 dalis). Bendrosios ir specialiosios teisės normos, nustatančios reikalavimus prievolės dalykui, yra privalomos įkeitimo sutarties šalims ir nepažeidžia sutarties šalių teisės susitarti kitaip, nes šalys laisvos pasirinkti įkeitimo objektus, jų rūšį, kiekį ir kita, o įstatyminis reikalavimas apibūdinti įkeičiamą kilnojamąjį daiktą ar turtinę teisę apsaugo sutarties šalis nuo galimo tokio susitarimo pripažinimo niekiniu dėl jo įvykdymo neįmanomumo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).
CPK XXXVI skyriaus normose nustatyta, kad hipoteka ar įkeitimas gali būti išregistruoti įkaito davėjo ar skolininko, kreditoriaus iniciatyva, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Pagal CPK 565 straipsnį reikalauti, kad hipoteka ar įkeitimas būtų baigtas, turi teisę įkaito davėjas ir skolininkas; kad toks prašymas būtų patenkintas, šie asmenys turi pateikti hipotekos teisėjui hipotekos ar įkeitimo lakštą, kuriame turi būti pažymėta, kad visi hipotekos ar įkeitimo sutarties reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai. Jeigu esant hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindams kreditorius atsisako grąžinti įkaito davėjui ar skolininkui hipotekos ar įkeitimo lakštą ar pateikti šį lakštą Hipotekos skyriui, hipotekos ar įkeitimas gali būti išregistruoti pagal hipotekos teisėjo nutartį (CPK 565 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2007-12-11 įkaito davėjas J. R. bei įkaito davėjo sutuoktinė G. R. sudarė įkeitimo sandorį, pagal kurį įkeistos obligacijos (įkeistos hipotekos lakštu Nr. 01220070035393) pagal prievolę kylančią iš UAB „Investicon“ ir AS „UniCredit bank“ 2007-11-30 sudarytos kredito sutarties Nr. 41000020-01 (b.l.10-14). Hipotekos lakšte Nr. 01220070035393 nustatytas prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs 2009-12-15 ir Bankas jau yra pradėjęs išieškojimo iš lakštu įkeisto turto procedūrą, tačiau ji yra priverstinai suspenduota iki bus išspręstas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas tarp Banko, įkaito davėjo sutuoktinės. Iš netiesioginių įrodymų, t.y. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2010 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teisme įkaito davėjo sutuoktinė G. R. yra pareiškusi ieškinį Bankui ir įkaito davėjui, kaip atsakovams, kurio vienas iš reikalavimų yra lakšto Nr. 01220070035393 pripažinimas negaliojančiu. Prie minimo ieškinio G. R. pateikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. Nr. 01220070035393 realizavimui sustabdyti. Šis prašymas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi nutarta sustabdyti išieškojimą pagal minimą lakštą iki bus išspręstas ginčijamo lakšto Nr. 01220070035393 teisėtumo klausimas. Ši teismo nutartis buvo apskųsta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi palikta nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog obligacijų įkeitimo išregistravimas prieštarautų CK nuostatoms, reglamentuojančioms įkeitimo paskirtį. Prievolė, kuri užtikrinta minimu įkeitimo lakštu, nėra įvykdyta. CK 4.198 str. 2 d. yra nustatyta, jog pagal įkeitimą kreditorius (įkaito davėjas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Šiuo atveju, esant neįvykdytai įkeistomis obligacijomis užtikrintai prievolei, įkaito davėjas neturi teisės reikalauti, kad būtų panaikintas Hipotekos registre registruotas obligacijų įkeitimas. Ta aplinkybė, kad obligacijos buvo išpirktos, savaime nepanaikina kreditoriaus teisių į lėšas, gautas iš įkeistų obligacijų. Pažymėtina, kad bankas negali realizuoti savo teisių iš įkeistų obligacijų ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių (taikytos laikinosios apsaugos priemonės). Taip pat pažymėtina, jeigu būtų tenkintas įkaito davėjo prašymas panaikinti obligacijų įkeitimą, tuomet ženkliai būtų sumažinta bankui įkeisto turto vertė, nors įkeisto turto išieškojimą bankas jau yra pradėjęs ir negali jo tęsti ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Teismo manymu, priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus miesto 1 –ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.