Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-14 · Byla Nr. A2.6.-436-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
A2.6.-436-271/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-19193-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-436-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-19193-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2015-12-13, apie 01.54 val., S.Žukausko gt. 39, Vilniuje, vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį TOYOTA CELICA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. padarytus pažeidimus pripažino iš dalies ir paaiškino teismui, kad į eismo įvykio vietą buvo atvažiavęs į susitikimą. Priešpriešiais atvažiavo mašina, eismas vienpusis, reikėjo pasitraukti, todėl važiavo atbulas. Pajutęs kontaktą pagalvojo, kad kliudė bortelį. Išlipo pažiūrėti, buvo tamsu, pamatė tik įsijungusią kito automobilio signalizaciją. Iš pradžių manė, kad apgadinimų tam automobiliui nėra. Įlenkimo nepastebėjo. Kai suvokė, kad vis tik galėjo apgadinti kitą automobilį, nes ant kito automobilio liko jo automobilio dažai, dėl stresinės būsenos nesusiprato kviesti policijos. Buvo blaivus, turėjo automobilio draudimą. Tikslo išvengti atsakomybės nebuvo. Eismo įvykio vietoje buvo priėjęs liudininkas, klausė, ar jis kvies policiją. Atsakė jam teigiamai, tačiau nesakė, kad pažįsta nukentėjusįjį. Sakė, kad susitvarkys pats. Tačiau paskui vėl priėjo prie automobilio Toyota, apžiūrėjo, manė, kad nieko jam nėra, tik likę jo automobilio dažai. Todėl išvažiavo. Pripažįsta, kad tinkamai neįvertino situacijos. Yra pasiruošęs atlyginti žalą. Labai gailisi dėl pažeidimų. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonių sankcijoje numatytam terminui, kadangi rūpinasi sergančiu ir kitame rajone gyvenančiu seneliu, padeda jam.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta bei stovintis automobilis TOYOTA CELICA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Joje nurodyta, kad automobiliui apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b.l. 7-8).

Rašytiniame V. Ž. paaiškinime nurodoma, kad 2015-12-12 apie 15:00 val. pastatė savo automobilį Toyota Celica, kitos dienos rytą apie 9:00 val. atėjęs prie automobilio ant priekinio stiklo pastebėjo užkištą lapelį su informacija, kad į automobilį įvažiavo AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su nurodytu liudytojo kontaktiniu telefonu. Apžiūrėjęs automobilį pamatė nubrozdintą galinio bamperio kairį šoną, sparną. Įvykio kaltininkas su juo nesusisiekė, apie padarytą žalą neinformavo (b.l. 10).

Rašytiniame M. P. paaiškinime nurodoma, kad 2015-12-13 apie 01:54 val. kieme išgirdo dunkstelėjimą ir pro langą pamatė mašiną su veikiančia signalizacija. Prie jos stovėjo į ją įsirėmusi AUDI mašina. Iš jos išlipo vairuotojas, apžiūrėjo apgadinimus, nusikeikė, įsėdo, pavažiavo atgal ir sustojęs laukė. M. P. išėjo į kiemą, nuėjo prie vairuotojo, paklausė, ar šis iškvietė policiją. Jam buvo atsakyta, kad žmonės automobilyje pažįsta savininką ir su juo susisieks. Tuomet nuėjo (b.l. 11).

Policijos pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-12-13 apie 09:45 val. gavus budėtojo iškvietimą nuvykta adresu Žukausko gt. 39, Vilnius, kur į juos kreipėsi V. Ž., nurodydamas, kad buvo apgadintas jo stovintis automobilis, įvykį matė liudytojas M. P.. Paskambinus raštelyje nurodytu numeriu liudytojui, šis paaiškino, kad 2015-12-13 apie 01:50 val. matė, kaip žalios spalvos automobilis AUDI pravažiuojantis pro stovinčią Toyota, ją kliudė ir apgadino. Automobilį AUDI vairavo apie 25 metų vyras, kuris išlipo, apžiūrėjo apgadintą Toyota automobilį, liudytojui priėjus ir paklausus, ar šis neketina kviesti policijos, vairuotojas atsakė, kad pažįsta mašinos savininką ir pats su juo susisieks, tačiau po kelių minučių iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b.l. 5).

Prie bylos yra pridėtas apgadinto Toyota automobilio valdytojui liudytojo paliktas raštelis, kuriame nurodyta, kad automobilį apgadino AUDI, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).

Transporto priemonės AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui apgadintas galinis bamperis ir sparnas dešinėje pusėje. Abiejų automobilių apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse, apgadinimų aukštis sutampa (b.l. 16,18, 20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. M. paaiškinimu, rašytiniais suinteresuoto asmens V. Ž., liudytojo M. P. paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad J. M. vairuodamas automobilį buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. M. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. M. suvokė, jog automobiliu kliudė stovintį automobilį Toyota, įvyko kontaktas, po kurio liko žymės (neigė matęs įlenkimą, tačiau pripažino, kad matė nubrauktus dažus tiek ant svetimo, tiek ant savojo automobilio), tačiau tikslingai iš eismo įvykio vietos pasišalino, neatlikdamas KET 222 p. numatytų vairuotojo pareigų. Teismas kritiškai vertina J. M. aiškinimą, kad jis nemanęs, jog eismo įvykiu padaryta žala, tikėjęsis, jog dažai lengvai nusiplaus, nepalikdami žymių, kadangi prie jo priėjęs liudytojas taip pat matydamas eismo įvykio pasekmes nurodė jam poreikį kviesti policijos pareigūnus, ko neneigia ir pats J. M.. J. M. teigė, kad jo pasišalinimą lėmė stresinė būsena, dėl kurios jis tinkamai nesugebėjo įvertinti eismo įvykio pasekmių ir pasirinkti reikalingo elgesio modelio, atidžiau apžiūrėti automobilius, tačiau tai jo atsakomybės nešalina. Iš fotonuotraukų matyti, kad ant abiejų automobilių liko pakankamai žymūs nubrozdinimai, todėl kitą dieną, matydamas savo automobilio apgadinimus, galėjo iš naujo įvertinti situaciją, suvokti, kad panašių nubrozdinimų galėjo likti ir ant kliudyto automobilio bei pats pranešti pareigūnams apie eismo įvykį, kas tikrai rodytų jo siekį nevengti atsakomybės. To padaryta nebuvo. J. M. veika teismo kvalifikuojama pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip itin šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad anksčiau už KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo. J. M. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs eismo įvykį ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. M. už LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus skirtinos minimalios baudos. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Parinkdamas J. M. nuobaudą už įvykdytą pažeidimą, teismas įvertina pažeidimo pavojingumą – eismo įvykiu automobiliams padaryta nedidelė žala, J. M., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė yra apdrausta ir žala bus atlyginta draudimo bendrovės, bei kaltininko asmenybę – kad pripažįsta kaltę, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už jokius KET pažeidimus atsakomybėn trauktas nebuvo, teigiamai charakterizuojamas, bei konstatuoja, kad šioje byloje už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kartu su bauda numatyta nuobauda (atėmimas teisės vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų) būtų per griežta ir neproporcinga J. M. padaryto pažeidimo pavojingumui. Jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir kartu su minimalia bauda skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Tokia nuobauda, teismo manymu, yra pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas

nutarė:

J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 eurų bauda;

J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius LR ATPK 30¹ str., nubausti 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą J. M. nustatyti – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK15054045933.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski