Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2013 m. sausio 13 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-2251899-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2013 m. sausio 13 d. apie 8.00 val., Rietavo sav., kelio „Mažeikiai – Plungė – Tauragė“ 74 - ajame kilometre vairavo transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje.

A. V. atvyko į teismo posėdį, prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi nuo 2011 m. Jis nurodė nežinojęs, kad per 185 dienas jam reikėjo gauti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. A. V. nurodė nežinojęs, kad daro pažeidimą, nes visą laiką naudojosi tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu, išverstu į anglų kalbą (b. l. 38, 39).

Liudytojas E. R. (policijos pareigūnas) paliudijo, kad kartu su kolega dirbo Rietave, prie įvažiavimo į turgų. Sustabdžius A. V. vairuojamą automobilį, vairuotojas pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vairuotojas jam paaiškino, kad jau daug metų gyvena Lietuvoje. Tokiu atveju, pasak liudytojo, jis privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Toks pažymėjimas yra nereikalinga tik pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktą. Liudytojas paliudijo, kad pagal vairuotojo pateiktus dokumentus paskutinį kartą A. V. per valstybinę sieną vyko prieš dvejus metus. Todėl vairuotojui jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Patikrinimo metu vairuotojas, pasak liudytojo, su savimi paso neturėjo (b. l. 25).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad 2013 m. sausio 13 d. A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-2251899-13 (b. l. 3).

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės 2013 m. vasario 27 d. pažyma Nr. 21/23-15-845 nustatyta, kad laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra užfiksuoti 225 Rusijos Federacijos piliečio A. V. vykimo per valstybės sieną faktai (b. l. 29 – 35).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. V. padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodytas jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei kita bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad A. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 14 punktas numatė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau vadinama - Taisyklių“) 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam A. V. nuo 2004 m. spalio 12 d. buvo išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 1999 m. gruodžio 16 d. asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės 2013 m. vasario 27 d. pažyma nustatyta, kad A. V. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 225 kartus vyko per valstybės sieną, reguliariai atvykdamas į Lietuvos Respubliką. Ištuokos liudijimu taip pat nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 27 d. buvo nutraukta jo santuoka su I. V.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, todėl, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, Rusijos Federacijos Kaliningrado m. asmeniui išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Remiantis minėto kodekso 11 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. turėjo ir galėjo numatyti, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikė. Tai įvertinus, konstatuotina, jog A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, yra įrodyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – A. V. prisipažino įvykdęs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, vadovaujantis LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, jam skirtina mažesnė bauda, negu numatyta minimali bauda, nustatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 30² straipsniais, 128 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 300,00 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.