- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-1134-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31851-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką tarp šalių, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisti neturtinę žalą ieškovei, padalinti šalių turtą, nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su vaikais. Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų J. J. ir V. J. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei pasiimti ir naudotis nepilnamečiams vaikams skirtus muzikos instrumentus: sintezatorių ,,YAMAHA (duomenys neskelbtini) ir gitarą ,,YAMAHA C-40“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi (b. l. 64-67) atsakovės prašymą tenkino ir nustatė nepilnamečių vaikų: J. J. ir V. J. gyvenamąją vietą kartu su motina D. J. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Priteisė iš atsakovo E. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. J. ir V. J. po 500 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. spalio 13 d. iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Įpareigojo atsakovą E. J. netrukdyti ieškovei D. J. paimti ir perduoti nepilnamečiams vaikams J. J. ir V. J. naudoti muzikos instrumentus; sintezatorių ,,YAMAHA (duomenys neskelbtini) ir gitarą ,,YAMAHA C-40“. Teismas nurodė, kad vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį atsižvelgia į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2014 m. spalio 1 d. yra 1035 Lt. Esant tokioms aplinkybės teismas vertina, jog ieškovės prašymas dėl 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, teikiamo laikino išlaikymo vaikams priteisimo yra pagrįstas minimaliems nepilnamečių vaikų J. J. ir V. J. poreikiams užtikrinti.
Šalies argumentai
Atsakovas E. J. atskiruoju skundu (b.l. 52-53) prašo dalyje pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 275 Lt mokamų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodo, kad yra samdomas darbuotojas, dirba nepilną darbo dieną tad uždirba tik 862,50 Lt per mėn. Nurodo, kad yra solidaus amžiaus ir negali dirbti visą darbo dieną, dažnai serga. Taip pat nurodo, kad suvokdamas savo pareigą išlaikyti vaikus, bet realiai vertindamas susidariusią dabartinė turtinę padėtį, jis yra pajėgus mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 275 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 82-85) į pareikštą skundą ieškovė D. J. prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismo priteistas 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį laikinas išlaikymas yra pagrįstas nepilnamečių vaikų poreikiais, ir dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu. Nurodo, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos minimalių vaikų poreikių patenkinimui. Nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra darbingas žmogus, todėl gali gauti papildomų pajamų ne tik pardavęs dalį turimo turto, bet ir siekdamas gauti daugiau pajamų dirbdamas savo privačioje įmonėje, kur užima direktoriaus pareigas. Tai kad apeliantas nesiekia gauti didesnių pajamų, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pagrindžianti atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Nurodo, kad atsakovui nėra nustatytas ribotas darbingumas.
Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas nurodo, kad jo sunki materialinė padėtis, gauna minimalų atlyginimą, todėl teismo nustatyto laikino išlaikymo negali jis negali mokėti. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Remdamasis CPK 144 – 148 straipsniais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismui užtenka įsitikinti, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas, atskirajame skunde tvirtina, jog gali teikti tik 275 Lt dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, o teismo nustatyta suma yra per didelė, kadangi jis gauna minimalų atlyginimą ir dažnai serga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas minimalų atlyginimą gauna tik dėl to, kad tokį atlygį jis pats sau nusistatė dirbdamas UAB „Vijalita“ direktoriumi. Atsakovas nepatiekė jokių finansinės atskaitomybės duomenų, ar kitų dokumentų pagrindžiančių aplinkybes, jog didesnio atlygio jis sau skirti negali, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra vertinama, kokia atsakovo nurodytų kreditorinių įsipareigojimų dalis yra jo asmeniniai įsipareigojimai, kokie yra bendri su ieškove, skirti šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau kiek ir kokie bebūtų įsipareigojimai kreditoriams, jie negali paneigti vaikų teisės į kasdieninį išlaikymą, į lėšas jų būtiniausių poreikių tenkinimui. Taigi, šioje stadijoje nėra iš esmės vertinamos šalių galimybės teikti vaikams išlaikymą. Teismas tik preliminariai įvertina, kad išlaikymas reikalingas dviem mažamečiams vaikams, atsakovas gauna nuolatines pajamas, todėl privalo skirti lėšas vaikų aprūpinimui, o ši suma (145 Eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį) nenagrinėjant bylą iš esmės, preliminariai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos orientacinį kriterijų, laikytina pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti teismo priimtą nutartį dėl šio reikalavimo.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.