Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5989-568/2008 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Teismas laikė, jog ieškovė įrodė aplinkybę, jog su ja buvo žiauriai elgiamasi, todėl preziumavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Be to, teismas butą, esantį(duomenys neskelbtini), pripažino ieškovės asmenine nuosavybe, nes atsakovas neįrodė aplinkybių, jog darė jame remontą, o butas buvo dovanotas tik ieškovei, dovanojimo sutartyje nenurodant, kad turtas perduodamas sutuoktiniams kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl atsakovo kaltės

1) teismas neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus (ieškovės pareiškimus policijai ir teismo medicinos specialisto išvadą), kurie tariamai patvirtino, kad jis smurtavo šeimoje. Ieškovės paaiškinimai, duoti teismo medicinos specialistui, ir pareiškime nurodytos aplinkybės skiriasi. Be to, yra priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą dėl smurtavimo šeimoje prieš jį nutraukti, nurodant, kad tyrimo metu nenustatyti neginčijami įrodymai, kurie patvirtintų faktus, jog atsakovas smurtavo prieš savo šeimos narius;

2) teismas turėjo kritiškai įvertinti dukros E. teiginius, nes jos pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, ir nėra jokių kitų nešališkų ir objektyvių įrodymų dėl jo elgesio šeimoje;

3) teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad iš karto po tariamo jo smurto buvo paduotas ieškinys. Tačiau, jeigu jis smurtavo ir girtuokliavo ilgą laiką, kas trukdė ieškovei anksčiau kreiptis į policiją? Tik esant keletui panašių atvejų būtų galima teigti, kad jis girtuokliauja ir šeimoje smurtauja;

4) visi jo liudytojai nepatvirtino smurtavimo atvejų, o liudytoja A. M. (buto kaimynė) net nėra girdėjusi ir mačiusi tokių konfliktų, nors ji yra pensininkė ir dažniausia būna namuose;

5) teismas neatsižvelgė į liudytojos D. D. parodymus, jog ieškovė buvo neištikima kaip sutuoktinė su jos vyru, dėl ko iširo D. šeima. Tokios aplinkybės turėtų patvirtinti, kad ir ieškovė yra kalta dėl to, jog iširo ieškovės ir atsakovo šeima.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

1) teismas nepagrįstai vertino ir pačios ieškovės pateiktus įrodymus: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei dovanojimo sutartį. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo videomedžiagoje užfiksuota, kad bute įdėtos filinginės durys, koridorius iškaltas lentelėmis, vonia ir tualetas iškloti keramikinėmis plytelėmis, butas padalintas į dvi izoliuotas patalpas;

2) teismas neatsižvelgė į liudytojo V. K. parodymus, kad ginčo bute atsakovas darė gerą remontą (b. l. 49); liudytojo R. V., mačiusio remonto eigą ir nurodžiusio atliktus pertvarkymus, parodymus, kad jis atsakovui buvo paskolinęs remontui 20 000 Lt, kuriuos atsakovas greitai grąžino(b. l. 48); H. M. parodymus, kad bute buvo daromas remontas;

3) aplinkybę, kad būstas buvo pagerintas ne tik atsakovo darbu, bet ir už jo pinigus, patvirtino minėti liudytojai, nurodę, kad jis dirbo statybose, tuo tarpu ieškovė niekuo nepatvirtino savo teiginio apie užsienyje uždirbtus pinigus. Jo pateikti rašytiniai įrodymai apie pinigines operacijas jo sąskaitose AB banke „Hansabankas“ įrodo, kad tuo laiku jis turėjo nemažai pinigų ir galėjo grąžinti liudytojui R. V. skolą;

4) atsakovo padaryti būsto pertvarkymai, durų keitimas bei panaudotos medžiagos patvirtina, kad būstas pagerintas iš esmės (CK 3.90 str.). Kadangi remontas atliktas prieš 8-9 metus, akivaizdu, kad butas yra natūraliai nusidėvėjęs.

Dėl atsakovo kaltės

Liudytojos D. D. parodymai dėl ieškovės neištikimybės su jos vyru vertintini kritiškai, kadangi D. ieškovės namuose lankydavosi labai retai, su jais bendravo tik atsakovas, kartu su jais išgėrinėjęs. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1234-521/2008 nutraukė D. D. ir V. D. santuoką, tačiau nei pareiškime, nei teismo sprendime nenurodytas santuokos nutraukimo pagrindas - D. D. sutuoktinio neištikimybė. Ieškovės žiniomis, atsakovas iki šios dienos bendrauja su liudytoja, jų tarpusavio santykių artumas nežinomas, tačiau ji mėgina padėti atsakovui ieškovę pažeminti. Ieškovė teigia, jog atsakovas prieš ją naudojo tiek fizinę, tiek psichinę prievartą, išgėrinėdavo, šiuo metu ieškovė yra parašiusi pareiškimą dėl baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka iškėlimo. Atsakovas ir dabar grasina ieškovei, išvijo ją su dukra iš namų. Ieškovė bijo, kad atsakovas vėl nepanaudotų prieš ją smurto, todėl nesako jam adreso. Anksčiau ji taip pat ne kartą buvo sumušta, tačiau nenorėjo to viešinti, gal ir atsakovo bijodama niekur dėl to nesikreipė, tačiau atsakovo elgesys nepasikeitė, kol galiausiai jis išvijo ją su dukra iš namų. Ieškovės manymu, šeima iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes jis pažeidė savo santuokines pareigas, nesirūpino šeima, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 3.60 str. 2 d., 3.26 str. - 3.30 str., 3.35 str. - 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str. ir 3.10 str. normas bei priėmė teisingą sprendimą Nors pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos nutraukimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad bendras gyvenimas tapo neįmanomas būtent dėl šių priežasčių;

Dėl turto padalinimo

1997-01-07 ieškovei buvo padovanotas butas, esantis(duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad kartu gyvendami sutuoktiniai šį turtą pagerino iš esmės. Bute nebuvo atlikta nei rekonstrukcija, nei kapitalinis remontas, todėl negalima teigti, jog šis turtas buvo iš esmės pagerintas. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina liudytojų parodymai ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovės nuomone, atsakovas, remdamasis liudytojų parodymais, kurie tvirtina, kad bute buvo daromas remontas, siekia nepagrįstai praturtėti. Bute nebuvo pakeisti langai ar padidintas buto plotas, gipso kartono pertvara bute, šalims atsikėlus į jį gyventi, jau buvo. Kadangi butas buvo dovanotas ieškovei asmeniškai, jis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Be to, atsakovas šiuo metu gyvena vienas šiame bute, jį apleido ir neprižiūri, nemoka mokesčių, tuo tarpu ieškovė butu naudotis neturi galimybių. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.90 str. nuostatas ir padarė teisingą išvadą, kad turtas nebuvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis. Atsakovas nuo 1996 m. niekur nedirbo, neturėjo pajamų; jiems išgyventi padėjo jos ūkiškai gyvenę tėvai; ji buvo išvykusi dirbti į Airiją, o uždirbtus pinigus panaudojo poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas šeimoje smurtavo, dėl ko yra pagrindas laikyti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, ieškovei įrodžius aplinkybę, kad su ja buvo žiauriai elgiamasi. Nors ieškovės pateikta 2008-01-17 specialisto išvada (b. l. 15) ir patvirtina ieškovės 2008-01-16 pareiškime policijai (b. l. 16) nurodytą aplinkybę, kad ieškovei 2008-01-02 buvo sutrikdyta sveikata, konstatavus kietais bukais daiktais padarytas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, tačiau, kolegijos nuomone, šis įrodymas niekaip nepatvirtina kitų ieškovės pareiškime nurodytų aplinkybių, kad ,,atsakovas yra labai konfliktiška asmenybė, nuolat vartojantis smurtą prieš moteris“ (ją ir dukrą), kad pastaruoju metu jis ,,nuolat gerdavo, o būdamas neblaivus, tapdavo ypač žiaurus ir agresyvus“, kad 2008-01-02 bandė peiliu ją sužaloti. Pažymėtina ir tai, jog 2008-01-16 ieškovės pareiškime, 2008-01-17 specialisto išvadoje ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008-04-10 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 60) įvykio aplinkybės nurodytos labai skirtingai. 2008-01-16 pareiškime ieškovė teigė, kad 2008-01-02 agresijos priepuolio metu atsakovas peiliu bandė ją sužaloti, dėl ko ji buvo priversta pabėgti iš savo buto, nepasiėmusi nei raktų, nei pirmo būtinumo daiktų, o specialisto išvadoje nurodyta, jog ,,tiriamoji paaiškino, kad 2008-01-02 būnant svečiuoti sutuoktinis A. G., būdamas neblaivus, kumštim sudavė smūgį į galvą, rankomis suspaudė ranką ir metė į fotelį, griūdama į fotelio kraštą susimušė abi kojas“. Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008-04-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 60), A. G. buvo įteiktas įtarimas dėl to, kad ,,jis 2008-01-02, apie 21.50 val., adresu Kaunas, Piliakalnio g. 11-88, (...), panaudodamas fizinę prievartą D. G. atžvilgiu, (...) vieną kartą trenkė į galvą telefono aparatu, paėmęs už abiejų žastų tampė po kambarį, vieną kartą stūmė į sieną, spardė dešine koja į šlaunis (...)“. Kadangi pati ieškovė 2008-01-02 įvykio aplinkybes nurodė labai skirtingai, pats V. G. neigė smurtavęs ir iš varęs žmoną iš namų, liudytojų, mačiusių įvykį ir galinčių patvirtinti D. G. nurodytas aplinkybes, nėra, dėl ko Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008-04-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-107-08 buvo nutrauktas, išaiškinant D. G. teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kolegija daro išvadą, jog nurodyti ieškovės pateikti įrodymai neginčytinai nepatvirtina jos nurodytos aplinkybės, kad atsakovas žiauriai su ja elgėsi. Kolegija taip pat pažymi, jog netgi pasitvirtinus aplinkybei, kad 2008-01-02 ieškovės sveikatą nežymiai sutrikdė atsakovas, tai negalėtų būti pakankama išvadai, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove (kas pagal CK 3.60 str. 3 d. galėtų būti pagrindas prezumpcijai, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės), nes ieškovė šioje byloje neįrodė aplinkybės, kad atsakovas su ja žiauriai elgėsi ne vieną kartą. Tai, kad šalių dukra E. G. 2008-03-26 (t. y. jau esant užvestai teisme bylai dėl ištuokos ir buto padalijimo) taip pat kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu, kad atsakovas, būdamas girtas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nedavė pasiimti iš buto jai priklausančių daiktų, grasino susidoroti, sakydamas ,,į savo butą daugiau neateisi, nes jis tau nepriklauso, aš visus papjausiu“ ir stumdė, kolegijos nuomone, taip pat nėra pakankamas pagrindas atsakovo žiauriam elgesiui šeimoje preziumuoti, kadangi, kaip nustatyta, 2008-04-02 nutarimu (b. l. 34) buvo atsisakyta pradėti teisminį tyrimą, nenustačius, kad atsakovas grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti E. G. sveikatą, o tik konstatavus tėvo ir dukters konfliktą dėl priešiškų asmeninių nesutarimų, todėl atsakovas buvo raštiškai įspėtas dėl netinkamo elgesio. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad šis konfliktas kilo atsisakius duoti dukrai pinigų, patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-15 įsakymas (b. l. 67), kuriuo teismas nutarė išieškoti iš atsakovo išlaikymą E. G., gim. 1989-12-15, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokinsis Kauno J. D. vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metų. E. G., apklausta liudytoja 2008-06-09 teismo posėdžio metu, nurodė, kad ji su tėvu po kilusio konflikto nebendrauja, jis išlaikymo jai neteikia ir ji tik dabar bando jį prisiteisti. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo besąlygiškai tikėti šios liudytojos paaiškinimais apie tai, jog motina negalinti gyventi bute dėl to, kad tėvas girtaudavo, vesdavosi svetimas moteris į namus, kad jis ne kartą yra mušęs mamą ir ją pačią. Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis CPK 191 str. 2 dalimi, leidžiama atsisakyti duoti parodymus, jeigu tai reikštų parodymus prieš savo šeimos narius. Pagal BK 235 str. 4 dalį liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad liudytoja E. G. prieš apklausą su šia teise būtų supažindinta, kolegija sprendžia, kad jos parodymais vadovautis nebuvo pagrindo, tuo labiau, kad nei vienas iš pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų nepatvirtino jos nurodytų aplinkybių. Pavyzdžiui, liudytojai R. V. (gyvenantis tame pačiame name), V. K. (kaimynas, gyvenantis tame pačiame aukšte apie 10 metų), H. M. (gyvenantis to paties namo kitame aukšte) ir A. M. (buto kaimynė nuo 1995 m., retai išeinanti iš namų) nurodė, kad šalių konfliktų, jokių šeimyninių barnių, jokio triukšmo niekada negirdėjo, atsakovas dukros ir žmonos niekada nemušdavo; pasak liudytojo H. M., juos vadino idealia pora.

Kaip matyti iš 2008-04-02 Kauno miesto VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovo netinkami veiksmai nebuvo paneigti, o pats atsakovas, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p., buvo oficialiai raštiškai įspėtas dėl netinkamo elgesio. Iš 2008-04-10 Kauno miesto apylinkės prokuratūros rašto dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 59) matyti, kad atsakovui už ieškovės sužalojimą buvo taikomos kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Taigi šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo elgesys šeimoje nebuvo pavyzdingas ir toleruotinas, dėl ko konstatuotina, kad atsakovas savo veiksmais ir elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo

Kitu apeliacinio skundo argumentu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojos D. D. parodymus, jog ieškovė buvo neištikima kaip sutuoktinė su jos vyru, dėl ko iširo Daleckų šeima, kas patvirtina, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė. Nors, kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1234-521/2008, byloje dalyvavusios liudytojos D. D. santuoka su vyru V. D. buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tačiau, kolegijos nuomone, šiuo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas faktas, kad D. nutraukė santuoką bendru sutikimu, neįrodinėdami šalių kaltės, šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje dalyvauja kiti asmenys, neturi prejudicinės reikšmės (CPK 182 str. 2 p.) ir besąlygiškai nepaneigia ieškovės kalės dėl santuokos iširimo nagrinėjamoje byloje. Konstatuotina, kad apylinkės teismas be jokio pagrindo kritiškai vertino D. D. parodymus apie tai, kad ieškovė ,,gal kokius metus laiko“ slapta susitikinėjo su jos vyru, su kuriuo santuoką ji, ,,atsibodus meilės trikampiui“, nutraukė teisme 2008-01-15. Tai, kad ieškovė susitikinėjo su kitu vyru, patvirtino ir liudytojas R. V., matęs ją su kitu vyru vaikštinėjančius ,,Akropolyje“ prieš Naujuosius Metus ir ,,Norfoje“ 2008 m. pradžioje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, be pagrindo nevertinęs šių įrodymų, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra.

Kadangi, kolegijos nuomone, dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas, esantis Kaune, Piliakalnio g. 11-88, kuriame gyveno šalys, pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovo teigimu, šis butas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe bei padalintas šalims lygiomis dalimis. Atsakovas, jo teigimu, pagerino šį butą iš esmės, kadangi jame darė remontą, kuriam išleido 20 000 Lt. Aiškinant ir taikant materialines teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo turto teisinio režimo atžvilgiu. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant, įrodyti šį faktą liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-273/2004). Šiai prezumpcijai paneigti ieškovė pateikė 1997-01-07 sutartį (b. l. 13), iš kurios matyti, kad šia sutartimi, patvirtinta Lazdijų rajono notarų biuro notarės S. V., ginčo butą ieškovei padovanojo jos mama O. P.. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui po santuokos sudarymo dovanotas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. CK 3.88 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad turtas, kuris yra įregistruotas viešame registre tik vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe tik tokiu atveju, jeigu šis turtas registre nurodomas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 10) matyti, kad ginčo butas yra įregistruotas tik ieškovės vardu. CK 3.90 str. 1 d. nustato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Pažymėtina, kad sutuoktinis, siekiantis pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja jungtine nuosavybe, visų pirma turi įrodyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (pavyzdžiui, buvo atliktas kapitalinis remontas, padidėjo buto plotas ir pan.) ir kad turto vertė prieš pagerinimą ir po jo iš esmės pasikeitė - padidėjo. Taigi įrodinėdamas šiuos faktus, atsakovas privalėjo teismui argumentuoti ne tik aplinkybes, susijusias su technine turto būkle, bet ir tai, kaip padidėjo to turto vertė, palyginti su prieš pagerinimą buvusia verte, tačiau atsakovas viso proceso metu įrodinėjo tik buto techninės būklės pagerinimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad bute nebuvo pakeisti langai, nebuvo padidintas buto plotas. Be to, atsakovas niekaip nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad gipso kartono pertvara bute, šalims atsikėlus į jį gyventi, jau buvo. Tai, kad daryto remonto metu bute buvo įdėtos filinginės durys, koridorius iškaltas lentelėmis, vonia ir tualetas iškloti keramikinėmis plytelėmis, pakeista santechnika, o kambarys išklijuotas tapetais, ką patvirtino ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo videomedžiaga, kolegijos nuomone, negali būti pagrindas šiuos pagerinimus vertinti kaip kapitalinį buto remontą, dėl kurio butas buvo pagerintas iš esmės. Be to, konstatuotina, jog atsakovas, reikalaudamas pripažinti asmeninį ieškovės turtą bendrąja jungtine nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turtas iš esmės pagerėjo jo asmeninėmis lėšomis arba bendromis lėšomis ar darbu. Nors atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad jis buto remontui išleido 20 000 Lt, tačiau net šiems argumentams patvirtinti atsakovas neginčijamų įrodymų nepateikė. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ieškovės butą remontavo už skolintus pinigus, kuriuos vėliau grąžino, ir kad tai patvirtina piniginės operacijos jo asmeninėse sąskaitose AB banke „Hansabankas“, kolegijos nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad atsakovas savo asmenines lėšas panaudojo būtent ieškovės turtui iš esmės pagerinti. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog liudytojų parodymais yra nustatyta, kad atsakovas bendromis šeimos lėšomis ar savo asmeninėmis lėšomis darė ieškovės buto kapitalinį remontą, rekonstrukciją ar pertvarkymus, tuo iš esmės pagerindamas ieškovės nuosavybę. Kaip matyti iš 2008-05-28 pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolo (b. l. 44-53), liudytojų parodymai tik patvirtino aplinkybę, kad šalių bute buvo atliekami remonto darbai, tačiau aplinkybė, kad šis remontas iš esmės pagerino ieškovės turtą ir kad tam esminiam pagerinimui buvo panaudotos bendros šeimos lėšos ar atsakovo asmeninės lėšos ir darbas, kolegijos nuomone, šioje byloje liko neįrodyta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, iš dalies tenkindama atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), 1/3 dalimi sumažindama ieškovei iš atsakovo priteistas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, tenkinant vieną iš atsakovo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, mokėtas už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. 118 Lt, o ieškovei, laimėjusiai didesnę dalį apeliacijos, iš atsakovo priteistina 2/3 dalys jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, t. y. 333,33 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutari a:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, pakeisti ir pripažinti, kad D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) santuoka, įregistruota 1989-07-28 Kauno miesto CMB (akto įrašo Nr. 2386), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimu priteistas D. G. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki 683,33 Lt

Priteisti iš ieškovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) 118 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) 333,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.