Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties, kuria A. L. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. , P. V. ir B. L. kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, siekdami parduoti žmogų - nukentėjusiąją D. N. , verbavo ją dirbti prostitute bei atėmė jai laisvę, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: laikotarpyje nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2006-12-16 apgaulės būdu, t. y. siūlydami vykti į Jungtinę Karalystę ir ten ištekėti, vėliau siūlydami dirbti bare, bandė išvežti ją iš Lietuvos Respublikos dirbti prostitute, o D. N. nesutikus vykti į užsienį, 2006-12-16 apie 22 val., Panevėžyje, Nevėžio-Marijonų gatvių sankryžoje, A. L. ir P. V. jėga įsodinę D. N. į automobilį „Reno Espace“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini), nuvežė ją į Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone, Žaliosios girios biosferos poligone, greta stovyklavietės „Vilktupis“ esančią miško aikštelė, kur panaudodami grasinimus, t. y. nurodydami, kad ji dabar tikrai turės važiuoti dirbti prostitute, nurodydami, kad iki išvykimo jai atimama laisvė ir leisdami pasirinkti, kur ji nori laukti savo išvežimo, nesutikimo atveju grasindami panaudoti fizinį smurtą - nedelsiant sumušti, vertė važiuoti dirbti prostitute į Jungtinę Karalystę, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, nuvežė ją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur B. L. , pasinaudodamas jos priklausomumu ir pažeidžiamumu, be jo žinios neleisdamas nukentėjusiajai išeiti iš buto, tokiu būdu atimdamas jai laisvę, laikė nukentėjusiąją iki 2006-12-17 22.30 val., kuomet ją išlaisvino policijos pareigūnai, t. y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 1 d.

Be to, A. L. , P. V. ir B. L. kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įtraukė D. N. į prostituciją ir iš jos pelnėsi, o būtent: pasinaudoję tuo, kad siekdami ją parduoti užsienyje dirbti prostitute, 2006-12-16 grasinimais ir neteisėtu laisvės atėmimu palaužė jos valią bei atėmė galimybę priešintis, 2006-12-17 apie 2 val. A. L. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo ryšio telefono numerio parašė žinutes ir vėliau susiskambino į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį R. V. bei pasiūlė jam intymias paslaugas, o šiam sutikus, apie 3 val. P. V. ir B. L. nuvežė nukentėjusiąją prie „Iki“ parduotuvės, esančios Panevėžyje, Kerbedžio g. 12a, ir ten už 150 Lt. ją perdavė R. V. seksualinėms aistroms tenkinti, t. y. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 str. 1 d., 308 str. 2 d.

Be to, A. L. kaltinamas tuo, kad jis 2006 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytą mėnesį, dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto šaltinio, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą - amfetaminą, kurios bendra masė milteliuose yra 3,732 g., kurią nuo įgijimo momento neteisėtai parsigabeno ir laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvės spintelėje iki 2006-12-18 11.50 val., kol visą neteisėtai įgytą, parsigabentą ir laikomą psichotropinę medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d.

A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. numatyta tvarka buvo sulaikytas 2006-12-18, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-20 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviems mėnesiams. To paties apylinkės teismo 2007-02-15 nutartimi A. L. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. 2007-04-17 nutartimi A. L. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, o Panevėžio apygardos teismo 2007-06-15 nutartimi suėmimo terminas jam pratęstas dar dviems mėnesiams.

A. L. skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 p. nustatyta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Apeliantas mano, jog Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodyti motyvai, kad jis gali pasislėpti nuo teismo, paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, daryti naujus nusikaltimus ir kt., yra formalūs ir neatitinka minėto Senato nutarimo 1 p. nuostatų. Teigia, kad teismo metu nukentėjusiosios duoti parodymai yra labai prieštaringi, o jam pareikštas kaltinimas yra nepagrįstas, todėl A. L. mano, jog yra patrauktas atsakomybėn visiškai nepagrįstai, nes nėra padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamo veikos. A. L. mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis bėgs ar darys nusikaltimus, todėl šie apygardos teismo motyvai yra nepagrįsti.

A. L. nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, nesislapstė, turėjo pastovų pragyvenimo šaltinį, jeigu būtų buvęs kviečiamas pas pareigūnus, būtų atvykęs ir nedaręs jokių nusikaltimų. Jis pažymi, kad kaltinimas yra nepagrįstas įrodymais, o nukentėjusiosios žodžius paneigia liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės bei telefoniniai pokalbiai, todėl neaišku, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji yra keletą kartų teista už melagingų parodymų davimą.

A. L. prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti.

Prokurorė prašo kaltinamojo A. L. skundą atmesti, gynėja - patenkinti.

Kaltinamojo A. L. skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 2 d., 259 str. 1 d., B. L. kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 2 d., P. V. kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 2 d., šiuo metu nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti klausimų, susijusių su kaltinamojo veikos kvalifikacija, kalte bei bylos įrodymų vertinimu.

Kardomoji priemonė - suėmimas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamas veikas ir tai patvirtina šie duomenys: nukentėjusiosios D. N. , liudytojų A. G. , R. B. , R. K. , S. Š. , A. M. , D. Ž. , R. V. , A. Z. , S. K. , A. K. , Z. J. ir kt. parodymai, asmens parodymo atpažinti, kratų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas negali atsakyti į skundo motyvus, kuriuose A. L. vertina nukentėjusiosios parodymus, abejoja jo patraukimo atsakomybėn ir kaltinimo pagrįstumu bei remiasi kitais bylos įrodymais, kadangi tai susijęs su įrodymų vertinimu. Apeliacinis teismas, patikrindamas nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, negali vertinti įrodymų. Tai turi padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Šie pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę, pakanka bent vieno iš jų. Panevėžio apygardos teismas A. L. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę kardomosios priemonės - suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., t. y. kad jis būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį bėgs, (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus. Suėmimo terminas nebuvo tęsiamas motyvuojant tuo, jog A. L. gali paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, t. y. pagrindu, numatytu BPK 122 str. 1 d. 2 p., todėl ši skundo dalis yra nepagrįsta.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kai pagrįstai manoma, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. A. L. yra kaltinamas dviejų sunkių, taip pat apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymu. Todėl vien tai leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. L. , siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, šio įstatyme numatyto pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis A. L. yra nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas. Apelianto teiginiai, jog jis turi gyvenamąją vietą, nesislapstė, turėjo pastovų pragyvenimo šaltinį, jeigu būtų buvęs kviečiamas pas pareigūnus, būtų atvykęs ir nedaręs jokių nusikaltimų, yra nepakankami tam, kad būtų galima suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone. Be to, pažymėtina, kad gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs Panevėžio rajone, tuo tarpu iki sulaikymo ir suėmimo gyveno nuomojamose patalpose Panevėžio mieste.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Minėto Senato nutarimo 10 p. nurodoma, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog A. L. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas yra pagrįstas, nes jis kaltinamas padaręs keletą nusikaltimų, iš kurių du yra sunkūs (BK 11 str. 5 d.), nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, teistas už nusikaltimus nuosavybei ir asmeniui. Visa tai rodo, jog yra pakankamas pagrindas A. L. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Teismas nepažeidė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 20 str. 2 d. ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 5 str. nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam ne­tu­ri bū­ti at­im­ta lais­vė ki­taip, kaip to­kiais pa­grin­dais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, ko­kias yra nusta­tęs įsta­ty­mas. Apeliacinio teismo nuomone, konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Pagal BPK 119 str., suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos arba suėmimo terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą A. L. , BPK 122 str. 7 d. nuostatų nepažeidė, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BPK 119 str. nurodyti tikslai švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2007-06-15 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.