Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, K. G., E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui K. G. priklauso ½ dalis E. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei ½ dalis E. G. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Nurodė, kad pareiškėja gavo antstolio Irmanto Gaidelio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko K. G. turto dalies, esančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturte – sutuoktine E. G., nustatymo.

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir antstolio pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą iš skolininko K. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas nedirba, pajamų negauna, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 2016-05-25 skolininkas yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu E. G.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad E. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį. Antstolis 2021-11-25 Turto arešto aktu antstolis areštavo suinteresuoto asmens K. G. sutuoktinės E. G. pinigines lėšas, gautas iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, dividendų.

Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2021-11-25 priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2021-12-20 patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nustatytina, kad skolininkui K. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. G. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, bei banko sąskaitose esančių piniginių lėšų. Pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės banko sąskaitose ateityje būsiančių piniginių lėšų atmestinas, nes šiuo metu tai nėra turtas, be to, nežinoma, kokios kilmės ir pobūdžio lėšos gali patekti į banko sąskaitas (gali būti įneštos ir asmenine nuosavybe teise priklausančios lėšos ir pan.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ½ dalis banko sąskaitose esančių lėšų.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.