- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-22458-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00864-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Laimučiui Vaškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl nepagrįstų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 12 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų statinyje (duomenys neskelbtini); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir ieškovės bei jos atsakovės patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovei J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)., kurį ieškovė įgijo 2013 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvų, kurie šį sklypą 2004 m. rugpjūčio 3 d. įgijo iš N. Z. ir kuri 1989 m. sklype pradėjo negyvenamojo sodo namo statybas (toliau – Namas), tačiau jų neužbaigė ir 2004 m. parduodama sklypą teises į Namą įregistravo VĮ Registrų centras. Registruojant Namo baigtumas buvo 75 proc. (pastato – 71 proc., rūsio – 79 proc.), kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, o bendras plotas 67,67 kv. m. Namo paskirtis registruota kaip sodo pastato (kita). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tokios kategorijos statiniui nereikėjo jokių pritarimų ar statybą leidžiančių dokumentų. Įgijusi sklypą, 2014 m. ieškovė nusprendė užbaigti statybas papildomai prie Namo prijungiant priestatą ir įvertino, kad jei planuojamo Namo priestato plotas būtų iki 40 kv. m – Namo plotas be rūsio sudarytų mažiau nei 80 kv. m, todėl pagal tuo metu galiojusius įstatymus Namas atitiktų nesudėtingo statinio kategoriją, kuriai nereikalingi jokie statybą leidžiantys dokumentai. Namo statyba 2018 m. birželio mėn. buvo užbaigta, 2018 m. liepos 13 d. atlikti Namo kadastriniai matavimai, kuriais konstatuota, kad Namo kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys. Patikslintas Namo bendras plotas – 100,89 kv. m. (33,21 kv. m. – pagrindinis pastatas, 29,89 kv. m – rūsys, 37,79 kv. m. – priestatas), taigi Namo plotas be rūsio yra 71 kv. m. 2018 m. liepos 5 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) ieškovei įteikė 2018 m. birželio 12 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SSA), 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų statinyje duomenys neskelbtini) (toliau – ir PNND) ir 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir PNPP), neva ieškovė savavališkai, t. y. be statybą leidžiančio dokumento, pasistatė gyvenamąjį namą, kurio kategorija yra neypatingas statinys. VTPSI nurodė ieškovei sustabdyti statybą, nevykdyti jokių darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, už šiuos tariamus pažeidimus ieškovei nuspręsta taikyti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalį. VTPSI administraciniai aktai – SSA, kuris yra pagrindas priimti PNND ir PNPP (šie privalomieji nurodymai yra išvestiniai iš SSA) ir kuriuo konstatuota tariamai savavališka statyba, yra nepagrįsti: VTPSI pažeidimą galėjo nustatyti nepagrįstai neatsižvelgę, kad namo kategorija yra nesudėtingas statinys; nesudėtingo statinio statybai statybos metu nebuvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. 2018 m. liepos 3 d. atlikti nenuginčyti kadastriniai matavimai pagrindžia, kad Namas (paskirtis – kita, sodo, t. y. negyvenamasis) statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys ir toks kvalifikavimas yra pagrįstas, nes Namo aukštis 5,75 m, o visų patalpų be rūsio plotas sudaro 71 kv. m. (plotas iš viso – 100,98 kv. m, pagrindinis pastatas – 33,21 kv. m, rūsys – 29,89 kv. m, priestatas – 37,79 kv. m). Rūsio plotas į nurodytą 80 kv. m plotą, kurio negalima viršyti, kad statinys būtų kvalifikuojamas kaip nesudėtingas, nesiskaičiuoja, į neviršytiną 80 kv. m. plotą įsiskaičiuoja visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas, tačiau rūsio plotui numatomas kitas reikalavimas (negali būti didesnis nei 1 aukšto) ir prie nurodytų plotų sumos jis nėra pridedamas. Nesudėtingo statinio statybai statybos metu nebuvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, Namas pradėtas statyti 1998 m., o tuo metu galioję teisės aktai tokių sprendinių ir techninių ypatumų pastatui nenumatė jokių reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, jokie teisės aktai privalomų statybą leidžiančių dokumentų nesudėtingo statinio (Namo) statybai nenumatė ir 2014 m., t. y. kai ieškovė pradėjo statyti priestatą, kuris negalėjo ir nedarė jokios įtakos statinio kategorijos kvalifikacijai, todėl manytina, kad būtent šis neteisingas VTPSI Namo kategorijos kvalifikavimas galėjo lemti nepagrįstų SSA, PNND ir PNPP priėmimą.
Teismo posėdžio metu ieškovės J. M. atstovė advokatė E. D. ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad ieškovės statomas statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją ir tam statiniui nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento, tokio statinio užbaigimas vykdomas pasirašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuoti pastato plotas: pastatas yra suskirstytas į rūsį ir pirmą aukštą, jokio kito aukšto, palėpės ar pastogės, nuo kurios plotas galėtų būti skaičiuojamas, tame pastate nėra. Katilinės ir rūsio patalpos bendras plotas yra 29,89 kv. m, o pirmame aukšte yra du koridoriai, kambarys, vonios kambarys, tualetas ir dar vienas kambarys, kurių bendras plotas yra 71 kv. m, todėl pastato bendras plotas yra 71 kv. m, todėl tai yra nesudėtingas statinys. Leidimas pastato statybai buvo gautas 1989 metais, tačiau surašydamas savavališkos statybos aktą, atsakovas tokių dokumentų pas ieškovę neprašė. VĮ Registrų centre įregistruota, kad šio sodo pastato statybos pabaigos metai yra 2004 m., pastato baigtumas – 75 proc. 2013 m. balandžio 18 d. ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu gavusi šį pastatą bei žemės sklypą, įvertinus tą aplinkybę, jog pastato bendras plotas yra kiek daugiau nei 30 kv. m., tais pačiais metais pradėjo šio sodo pastato priestato statybą, numatydama, jog priestatas bus priskirtas nesudėtingų statinių kategorijai. Priestatas buvo pastatytas taip, kad pirminio sodo pastato pagrindinės konstrukcijos nebuvo keistos, priestatas yra prilipdytas prie pagrindinio pastato. Bendras statinio plotas yra skaičiuojamas apskaičiuojant patalpų plotus viduje, o ne išorinį perimetrą, į nesudėtingo statinio plotą rūsio plotas nėra įskaičiuojamas. Ieškovės statomas statinys atitinka visus nesudėtingo statinio reikalavimus – pastatas yra ne aukštesnis nei 8,5 m, jo bendras plotas – aukštų ir antstatų, nėra didesnis nei 80 kv. m, t. y. 71 kv. m, rūsys yra vieno aukšto ir nėra išsikišęs už pastato ribų. Atsakovas paskaičiavo išorinius statinio matmenis, tačiau bendrasis pastato plotas yra skaičiuojamas pagal patalpų plotus, juos sudedant, o ne išorinį perimetrą, todėl toks atsakovo skaičiavimas yra niekuo nepagrįstas. Atsakovo abstraktūs teiginiai, jog pastatas yra akivaizdžiai gyvenamasis, yra nepagrįsti, juolab kad nėra reikalavimų, kaip turėtų atrodyti ar kaip turėtų būti įrengtas sodo namas. Taip pat savavališkos statybos aktas yra surašytas visam namui, t. y. ir tam namui, kuris yra pradėtas statyti 1989 m., ir priestatui, kuris statytas 2014 metais, tačiau ši statyba buvo vykdoma turint statybos leidimą, šis pastatas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sodo namelis nuo jo įsigijimo iš esmės nebuvo keistas - buvo pakeista stogo danga bei pastatas aptinkuotas. Šiuo metu yra sodo namas bei jo priestatas. Priestato plotas yra apie 40 kv. m. Įsigytame sodo namelyje buvo ir šiuo metu yra palėpė, kuri nėra įrengta. Mansardos sodo namelyje nėra, antro aukšto nėra, laiptų, kad būtų galima patekti į palėpę, taip pat nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu ir jo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklype įregistruotas pastatas – sodo pastatas, statybos pradžios metai nurodyti – 1989, statybos pabaigos metai – 2004, baigtumo procentas – 75, užstatytas plotas – 54,00 kv. m, bendras plotas – 67,67 kv. m, įregistravimo pagrindas - sodininkų bendrijos 2004 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 21 ir Statybos inspekcijos tarnybos 2004 m. liepos 8 d. pažyma Nr. 41. 2004 m. liepos 19 d. nekilnojamojo turto registre statinys įregistruotas Inspekcijos 2004 m. liepos 8 d. pažymos Nr. 41 pagrindu. Šios aplinkybės ir įrodymai paneigia ieškovės ieškinyje nurodytus motyvus, kad neva pastato statybai, jo statybos pradžios metu (1989 m.) statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Kadangi informacijos apie sodo pastato žemės sklype statybos užbaigimą, t. y. deklaraciją apie statybos užbaigimą, nėra, todėl Inspekcija pagrįstai savavališkos statybos aktu konstatavo, kad žemės sklype yra savavališkai vykdoma naujo sodo pastato statyba. Ieškovės pateiktoje 2018 m. liepos 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geomata“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje nurodytas sodo pastato užstatymo plotas – 94 kv. m, plotas bruto – 140 kv. m, todėl Inspekcija pagrįstai nustatė, jog naujai statomas sodo pastatas viršija nesudėtingam statiniui keliamus reikalavimus bei pagrįstai priskyrė jį neypatingų statinių kategorijai. Naujo neypatingojo statinio statybai turėjo būti rengiamas statybos projektas, o tai reiškia, kad ieškovė, norėdama žemės sklype statyti nurodytų parametrų statinį, kuriam Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą PNSSP, turėjo parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Nustačius, kad namo statyba yra savavališka, ieškovei pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodymas sustabdyti (nevykdyti) jokių statybos darbų, kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, bei nurodymas nevykdyti jokių (tolimesnių) statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ieškovė, vykdydama naujo neypatingojo statinio statybą be statybą leidžiančio dokumento kai jis privalomas, veikė savo rizika ir yra atsakinga už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Laimutis Vaškevičius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė, atlikdama kadastrinius matavimus, nenurodo mansardos patalpos ploto, dėl ko pastatas neatitiktų nesudėtingo statinio kategorijos, yra statomas neypatingas gyvenamosios paskirties namas, viršijantis 80 kv. m plotą. Nesudėtingam, iki 80 kv. m statiniui, leidimo statybai nėra reikalingas, nesvarbu ar tai būtų statomas naujas statinys, ar priestatas, ar atliekama namo rekonstrukcija. Surašant savavališkos statybos aktą, kontroliniai matavimai nebuvo atlikti, į bendrą plotą buvo paskaičiuotas ir pastogės plotas. Atstovo nuomone, VĮ Registrų centre 2004 m. įregistruojant sodo statinio plotą - 67,67 kv. m, į tą kvadratinių metrų bendrą skaičių patenka ir mansardos plotas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, neturi teisės vertinti matininkų veiklos, ar nustatinėti aplinkybes, susijusias su galimai vykdyta statinio savavališka statyba, todėl negali pasisakyti dėl ieškinio dalyko ir/ar pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad ieškovei J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį ieškovė 2013 m. balandžio 18 d. Dovanojimo sutarties pagrindu įgijo iš savo tėvų E. M. ir V. M., kurie jį 2004 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iš N. Z. (el. bylos t. 1 , b. l. 8-10, t. 2, b. l. 23-25). 2004 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės tėvams pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant žemės sklypą, šiame žemės sklype buvo įregistruotas 1989 m. pradėtas statyti vieno aukšto Pastatas-sodo pastatas, kurio baigtumas 75 proc. (pastato – 71 proc., rūsio – 79 proc.), o bendras plotas 67,67 kv. m. (el. bylos t. 1, b. l. 8). Įgijusi sklypą, 2014 m. ieškovė nusprendė užbaigti statybas papildomai prie sodo pastato prijungiant priestatą. 2018 m. birželio mėn. užbaigus statybas, 2018 m. liepos 13 d. buvo atlikti sodo pastato kadastriniai matavimai, kuriais konstatuota, kad sodo pastato kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys. Patikslintas sodo pastato bendras plotas – 100,89 kv. m (33,21 kv. m – pagrindinis pastatas, 29,89 kv. m – rūsys, 37,79 kv. m – priestatas).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas, planinio reido galimai savavališkoms statyboms nustatyti metu, 2018 m. kovo 30 d. atlikęs patikrinimą surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 84-87), kuriame nurodyta, kad ieškovės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra statomas vieno aukšto su mansarda ir rūsiu gyvenamas namas, kurio techniniai matmenys: apie 8 m x 10,90 m ir 2018 m. balandžio 10 d. surašė ieškovei privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), (el. bylos t. 1, b. l. 88-89), kuriame nurodė, kad tokio dydžio statomo pastato su mansarda statybai privalomas projektas ir jo pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Privalomuoju nurodymu Nr. 406 ieškovei buvo nurodyta iki 2018 m. balandžio 18 d. pateikti Inspekcijos Kauno departamentui pastato statybą pateisinančius dokumentus bei raštiškus paaiškinimus kada pradėta statyba. Tas pats pareigūnas 2018 m. birželio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 101-102), 2018 m. birželio 15 d. - privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 109-110) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 114-115), kuriuo įpareigojo ieškovę iki 2018 m. gruodžio 12 d. nugriauti statinį (vieno buto gyvenamąjį namą) (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 12 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 15 d. privalomojo nurodymo nevykdyti darbų statinyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2018 m. birželio 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo panaikinti tiek savavališkos statybos aktą, tiek privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų statinyje, tiek privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip nepagrįstus, kadangi sodo pastato namo statyba atitiko imperatyvias normas, todėl nebuvo savavališka ir neteisėta, sodo pastato kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys, todėl tokio statinio statybai nereikalingi jokie statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovės statomas vieno aukšto su mansarda ir rūsiu gyvenamas namas yra neypatingasis statinys, todėl jam yra reikalingi statybą leidžiantys dokumentai.
Taigi, šioje byloje iš esmės kilęs ginčas dėl ieškovės pastatyto statinio kategorijos, nuo ko priklauso, ar reikalingas pastato statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) gavus statybą leidžiantį dokumentą - 1989 m. lapkričio 15 d. išduotą statybos darbams vykdyti leidimą (el. bylos t. 2, b. l. 14-22), 1989 metais buvo pradėtas statyti sodo pastatas, kuris Nekilnojamojo turto registre 2004 m. vasario 6 d. buvo įregistruotas kaip vieno aukšto pastatas – sodo pastatas, nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 75, bendras plotas – 67,67 kv. m., todėl visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys neva ieškovei priklausančiame žemės sklype sodo namo statyba buvo pradėta jo statybos pradžios metu neturint statybą leidžiančio dokumento.
Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo statinio statyba yra naujo statinio statyba ir šis ieškovės pastatytas naujas statinys priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo duomenimis, kurie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, ginčo sodo namo statyba pradėta 1989 m. metais, 2004 m. vasario 6 d. duomenimis, buvo nebaigta statyti (baigtumo procentas - 75) ir tik 2018 m. birželio mėnesį sodo pastatas užbaigtas statyti, 2018 m. liepos 13 d. buvo atlikti sodo pastato kadastriniai matavimai, todėl laikytina, jog sodo pastato statyba buvo pradėta 1989 metais, baigta - 2018 metais ir negali būti traktuojama kaip 2014 m. pradėta naujo statinio statyba.
Ieškovė nurodo, kad ginčo statinys, kurį prašoma nugriauti, yra priskiriamas nesudėtingų statinių grupei. Atsakovas teigia, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype yra vykdoma savavališka statyba, 2018 m. birželio 13 d. ieškovei surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, kad vykdoma neypatingo gyvenamojo namo statyba - yra statomas vieno aukšto su mansarda ir rūsiu gyvenamasis namas, kurio techniniai matmenys: apie 8 mx10,90 m, pamatai – monolitiniai, sienos – keramzitiniai blokeliai su apdaila, stogas – dvišlaitis, stogo danga – beasbestis šiferis ir tokio dydžio statomo pastato su mansarda statybai yra privalomas projektas ir jo pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Todėl sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pirmiausiai reikia nustatyti ar statiniui statyti privalomas statybą leidžiantis dokumentas.
Įstatymo 2 straipsnio 30 punktas nustato, kad nesudėtingas statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 metro, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesne kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviai statybos techniniai dokumentai.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki šiol galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 antro skirsnio „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės straipsnio „Negyvenamieji pastatai“ 4 punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingu statiniu laikomas sodo namas, kurio didžiausias aukštis – 8,5 m, o didžiausias plotas – 80 kv. m
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 28 punktą neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams.
Ieškovė teigia, kad pastatytas statinys – sodo namas neviršija 80 kv. m ploto ir yra žemesnis nei 8,5 m, todėl jam, kaip I grupės nesudėtingam statiniui, nereikia statybą leidžiančio dokumento. Sprendžiant klausimą ar ieškovės pastatytam statiniui yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, esminę reikšmę turi statinio parametrai.
Iš bylos rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei priklausantis statinys (duomenys neskelbtini), 2004 m. vasario 6 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas statyti 75 proc. baigtumo vieno aukšto pastatas – sodo pastatas su rūsiu, kurio bendras plotas 67.67 kv. m, statybos pradžios metai – 1989. Atliekant kadastrinius matavimus 2004 m. liepos 2 d., VĮ Registrų centro Nekilojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje šis pastatas užfiksuotas natūroje, pažymint, kad vieno aukšto sodo pastato su rūsiu bendras plotas 67,67 kv. m (pagrindinio pastato bendras plotas 34,02 kv. m, rūsio – 33,65 kv. m) (el. bylos t. 1, b. l. 11-28). Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, neva, apskaičiuojant sodo pastato bendrą plotą, buvo įskaičiuotas mansardos plotas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog 2004 m. vasario 2 d. nebaigto statyti vieno aukšto sodo pastato bendras plotas 67,67 kv. m, nekilojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, kurios pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinio duomenys, nurodomas sodo namas, rūsys bei dengta terasa ir šie duomenys nebuvo pakeisti ir nuginčyti teismine tvarka, todėl jų patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kaip nustatyta byloje, ieškovė, 2013 m. balandžio 18 d. asmeninės nuosavybės teise įgijusi 67,67 kv. m ginčo pastatą, 2014 m. nusprendė užbaigti statybas, prie namo prijungiant priestatą, kurio plotas be rūsio sudarytų mažiau nei 40 kv. m, o bendras sodo namo plotas be rūsio sudarytų mažiau nei 80 kv. m.
Ieškovė, įrodinėdama, kad 2018 metais birželio mėnesį baigtas statyti sodo pastatas yra nesudėtingas statinys, kuriam nėra privalomas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, pateikė 2018 m. liepos 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geomata“ parengtą sodo pastato Kaišiadorių r., Žalvarnių k., kadastrinių matavimų bylą, sudarytą pagal 2018 m. liepos 3 d. kadastrinių matavimų duomenis, kur užfiksuota, kad sodo pastatas, kurio statybos pradžios metai 1989 m., pabaigos metai – 2018, yra vieno aukšto su rūsiu I grupės nesudėtingas statinys, kurio bendras plotas 100,89 kv. m (pagrindinis pastatas 33,21 kv. m, priestatas – 37,79 kv. m, rūsys – 29,89 kv. m). Mansardos ar palėpės patalpos nėra užfiksuotos.
Atsakovas tiek atsiliepime, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog uždarosios akcinės bendrovės „Geomata“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje 1A formoje nurodytas sodo pastato užstatymo plotas – 94 kv. m, plotas bruto – 140 kv. m, todėl pagrįstai nustatyta, kad naujai statomas sodo pastatas viršija nesudėtingam statinius keliamus reikalavimus bei pagrįstai priskyrė jį neypatingų statinių kategorijai.
Pažymėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teikdama konsultacijas dėl sodo namo bendro ploto skaičiavimo (šaltinis – vtpsi.lrv.lt) (el. bylos t. 2, b. l. 12), nurodė, kad nesudėtingo statinio plotai skaičiuojami sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Rūsio plotas neįskaičiuojamas. Tačiau rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų. Terasa, kaip neturinti visų atitvarų (neuždara) erdvė, nelaikoma patalpa. Todėl jos plotas į nesudėtingo statinio plotą neįskaičiuojamas. Mansardos plotas įskaičiuojamas. Taigi, nustatant plotą, pagal kurį pastatas priskirtinas nesudėtingųjų kategorijai, apskaičiuojama visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, neįskaitant rūsio ploto. Kaip nustatyta iš ieškovės teismui pateiktos sodo pastato (duomenys neskelbtini), parengtos kadastrinių matavimų bylos, sudarytos pagal 2018 m. liepos 3 d. kadastrinių matavimų duomenis, ieškovės pastatyto sodo pastato bendras plotas yra 71,00 kv. m, aukštis – 5,75 m, todėl teismas sprendžia, kad šis pastatas pagrįstai priskirtas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybai nėra privalomas projektas ir jo pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Teismo posėdžio metu apklaustas Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas, atlikęs patikrinimą bei surašęs ginčijamus aktus Vytautas Košuba, paaiškino, jog sodo pastatą jis apsimatavo pagal pastato išorės perimetrą, vizualiai pamatęs pastatą, mintyse paskaičiavo, jog pastatas yra daugiau nei 80 kv. m bendro ploto. Pastato viduje jis nebuvo, tačiau yra įsitikinęs, jog namas yra apšiltintas ir gyvenamas, name yra mansarda ir jam nežinomos priežastys, kodėl mansarda nėra užfiksuota statinio kadastro duomenų byloje. Pažymėtina, jog 2018 m. liepos 3 d. ginčo statinio kadastro duomenų byloje užfiksuotas 71,00 kv. m bendro ploto sodo pastatas su rūsiu ir be pastogės patalpų (šios patalpos nėra nurodomos), ir nors šios bylos duomenys nėra įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, tačiau vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje pateikti duomenys atitinka tikrovę ir laiko pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ginčo statinio parametrus. Be to, posėdžio metu tiek ieškovė, tiek liudytojai A. Z., E. M. ir E. M. patvirtino, jog sodo namas yra vieno aukšto statinys su rūsiu ir jokios mansardos, t. y. pastogėje įrengto aukšto, nėra. Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, jog Inspekcijos pareigūnas, atlikdamas ginčo statinio – sodo namo matavimus ir apskaičiuodamas pastato plotą, nesilaikė tokiems matavimams nustatytų reikalavimų, numatančių, jog nesudėtingo statinio plotai skaičiuojami sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių, kas lėmė, jog pastatytas ginčo statinys buvo priskirtas neypatingų statinių kategorijai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nepagristai priskyrė ieškovei nuosavybes teise priklausančiame žemes sklype pastatytą ginčo objektą – sodo pastatą, kurio bendras plotas 71 kv. m neypatingo statinio kategorijai bei konstatavo šio ginčo objekto savavališkos statybos faktą. Nustačius, kad ieškovės J. M. pastatytas sodo pastatas (duomenys neskelbtini), yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam nėra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, konstatuotina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. privalomasis nurodymas nevykdyti darbų statinyje (duomenys neskelbtini)ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini)yra surašyti nepagrįstai, todėl panaikintini.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto paduodant ieškinį bei 907,50 Eur advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 12 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų statinyje (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (kodas 2886002010) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bei 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) advokato pagalbai apmokėti ieškovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.