- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 1-720-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02432-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2017-01-16 apie 15.33 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,29 prom. etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
K. V. M. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017-01-16 parvažiavo iš Anykščių. Žmona parvairavo automobilį, jis buvo išgėręs. Sutuoktinė kreivai pastatė automobilį. Jis persėdo prie vairo. Vaikinai pamatė, kad jis buvo užgesęs gal tris kartus ir iškvietė pareigūnus. Jam teisė vairuoti transporto priemones atimta prieš 10-15 metų už vairavimą esant neblaiviam. Automobiliu naudojasi tik žmona, jį pirko iš jo tėvo A. M. su sutuoktine už 100-150 eurų, jis nieko nevertas. Labai kvailai vertina savo elgesį. Gauna apie 600 eurų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-15 vartojo alkoholį iki vėlyvo vakaro. 2017-01-16 išgėrė du butelius alaus ir 150 g degtinės. Iš Anykščių į Vilnių automobilį „R. T.“ vairavo jo žmona L. M.. Jis automobilio nevairuoja, nes iš jo teisės yra atimtos. Apie 15.30 val. atvažiavo į kiemą, žmona kreivai priparkavo automobilį, liepė jai parkuotis atbulomis, jai blogai sekėsi. Jie susipyko, ji išėjo namo. Rakteliai liko automobilyje. Norėjo ištiesinti automobilį, nes jis stovėjo kreivai, tad užvedė variklį bei pradėjo važiuoti pirmyn, atgal. Buvo užgesęs tris kartus, nenorėjo užkabinti greta stovinčių automobilių. Po tam tikro laiko pastebėjo, kad į kiemą atvažiavo policijos automobilis. Pareigūnai priėjo prie jo ir pasakė, kad reikia važiuoti patikrinti blaivumą. Jis sutiko, nuvažiavo į narkologinį centrą, kur jam pasiūlė priduoti kraują ištyrimui, sutiko. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kaltę pripažįsta, labai jaudinasi dėl šio įvykio. Galvos traumų neturėjo, į jokias narkologines, psichiatrines įskaitas neįrašytas. Sutinka, kad byla būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kad liudytojai nebūtų kviečiami į teismo posėdį (b. l. 55).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad 2017-01-16 15.46 val. kartu su draugais ėjo iš mokyklos. Ties (duomenys neskelbtini) namu, priešais laiptinę, kur yra butai nuo 46 iki 60 numerio, pastebėjo mėlynos spalvos automobilį R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jame už vairo sėdėjo vyras, apie 40 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apžėlusia barzda. Automobilis variklis buvo įjungtas, girdėjosi veikiantis variklis. Automobiliu vyras važinėjo pirmyn atgal, vos neatsitrenkė į už automobilio stovėjusį stulpą. Nematė, kad būtų išvažiavęs iš aikštelės. Kadangi asmuo vos neįvažiavo į stulpą, tai sukėlė įtarimą, kad jis neblaivus. Tada jis priėjo prie automobilio iš kairės pusės prie vairuotojo. Pabeldė į langą, vyras langą atidarė ir jis iš karto pajuto nuo vyro sklindantį alkoholio kvapą. Iškart paskambino 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Vyras tuo metu išlipo iš automobilio ir nuėjo prie laiptinės. Atvykus pareigūnams, asmuo stovėjo prie laiptinės, ten jis ir buvo sulaikytas (b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad 2017-01-16 apie 15.34 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu L. S. iš VPK OBS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pranešėjas matė, kaip neblaivus vairuotojas automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vos neįvažiavo į stulpą, važinėja į priekį ir atgal. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas E. J. bei kartu su juo buvę draugai, kurie nurodė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai V. M., kuris pranešėjo ir jo draugų žodžiais, vairuodamas automobilį Renault, važinėjo po kiemą vis bandydamas pasistatyti automobilį ir važiuodamas vos nekliudė apšvietimo stulpo. Važinėdamas V. M. kelis kartus buvo užgesinęs variklį ir užsivedęs pajudėdavo. Bendraujant su V. M., kuris stovėjo prie vienos iš namo laiptinių, pajuto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jis svirduliavo, nerišliai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklausus asmens, ar jis vairavo minėtą automobilį, jis atsakė, kad jo nevairavo, o tik bandė pastatyti į stovėjimo aikštelę, kadangi jo žmona to padaryti nemoka, bet niekur aplink jo žmonos nesimatė. Paprašius asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad jo neturi, nes yra seniai praradęs. Paklausus asmens, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė ar valgė, jis paaiškino, kad viso to nedarė jau apie dvi valandas. Tada paaiškino asmeniui, kad reikės nusistatyti blaivumą. V. M. tai padaryti sutiko ir alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,93 prom. girtumas. Paklausus, ar asmuo turi minėto automobilio raktelius, jis atsakė, kad neturi, bet dalinės apžiūros metu pas jį striukės kišenėje juos rado. Tada asmuo pradėjo aiškinti, kad jis tik bandė pastatyti automobilį į stovėjimo vietą, kadangi žmona to padaryti nemoka. Automobilis buvo perduotas į įvykio vietą atvykusiam ekipažui uždaryti į saugojimo aikštelę. V. M. 16.10 val. pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur iš jo paimtas kraujas tyrimams bei nustatyta bendra asmens būklė (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad 2017-01-16 apie 15.00 val. vairavo automobilį „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo iš Anykščių į Vilių, (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Atvažiavus į kiemą, jai buvo sudėtinga prisiparkuoti kiemo aikštelėje. V. M. pradėjo komentuoti, jie susibarė, ji išėjo namo. Viską paliko automobilyje, daiktus, raktelius nuo automobilio. Maždaug už pusvalandžio paskambino vyrui, bet jo telefonas buvo išjungtas. Pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad nei vyro, nei automobilio nėra. Apie 20.00 val. grįžo vyras ir pasakė, kad atvyko policija, pasiėmė automobilį. Paklausė, ar jis vairavo. Jis atsakė, kad norėjo perstatyti automobilį. Palikdama raktelius automobilyje ji nesitikėjo, kad V. M. sės už automobilio vairo, nes jis buvo išgėręs, o išgėręs jis bijo sėstis už vairo ir to nedaro. Minėtu automobiliu naudojasi tik ji (b. l. 35).
Iš policijos pareigūno L. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2017-01-16 apie 15.34 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), namo kieme pranešėjas matė, kaip kieme neblaivus vairuotojas su automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vos neįvažiavo į stulpą, važinėja į priekį ir atgal. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas E. J.. Bendraujant su nurodytu asmeniu V. M., kuris stovėjo prie vienos iš namo laiptinių, pajuto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jis svirduliavo, nerišliai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklausus asmens, ar jis vairavo automobilį, jis atsakė, kad jo nevairavo, o tik bandė pastatyti į stovėjimosi aikštelę, kadangi jo žmona to padaryti nemoka. Paprašius asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad jo neturi, nes yra seniai praradęs. Paklausus asmens, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė ar valgė, jis paaiškino, kad viso to nedarė jau apie dvi valandas. Alkotesteriu V. M. buvo nustatytas 2,93 prom. girtumas. V. M. 16.10 val. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, esantį G. V. g. 3, kur iš asmens buvo paimtas kraujas tyrimams bei nustatyta bendra asmens būklė (b. l. 3).
Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2017-01-16 15.49 val. V. M. nustatytas 2,93 prom. neblaivumas (b. l. 39).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, jog V. M. kraujyje, paimtame 2017-01-26 16.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,29 prom. etilo alkoholio.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matosi policijos automobilio vidus ir girdisi pokalbis (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis V. M. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017-01-16 parvažiavo iš Anykščių. Žmona parvairavo automobilį, jis buvo išgėręs. Sutuoktinė kreivai pastatė automobilį. Jis persėdo prie vairo. Vaikinai pamatė, kad jis buvo užgesęs gal tris kartus ir iškvietė pareigūnus. Jam teisė vairuoti transporto priemones atimta prieš 10-15 metų už vairavimą esant neblaiviam. Automobiliu naudojasi tik žmona, jį pirko iš jo tėvo A. M. su sutuoktine už 100-150 eurų, jis nieko nevertas. Labai kvailai vertina savo elgesį. Gauna apie 600 eurų per mėnesį.
Tokie V. M. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: liudytojų E. J., L. S., L. M. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvito pažyma.
Tai, kad kaltinamasis V. M. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada (b. l. 48) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 49), iš kurio turinio matyti, kad 2017-01-16 16.50 val. V. M. iškvepiamame ore nustatyta 2,80 prom. alkoholio.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama laboratoriniais kraujo tyrimais, ir mano, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis V. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Pažymėtina, jog norint pripažinti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad V. M. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime ir teisme išsakyti teiginiai, kad blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl padaryto nusikaltimo yra aiškiai formalūs (teisme kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė veiksmus vertinantis neigiamai). Teismo vertinimu, V. M. išsakyti teiginiai yra formalūs ir nerodo tikrojo nuoširdaus gailesčio. Jo elgesys pakartotinai vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam rodo aiškiai nepakankamas pastangas tinkamai įvertinti savo veiksmus. Tai, jog asmens nusikalstamas elgesys kartojasi, asmuo, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai daro teisei priešingas veikas, neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai ir pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.
Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo V. M. asmenybę, kuris anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, teistas užsienio valstybėse ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), dirba, vedęs, ir daro išvadą, kad kaltinamajam V. M. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmė – bauda.
Dėl kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.
Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga V. M. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl turto konfiskavimo
Prokurorė 2017-01-19 nutarimu (b. l. 16), siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamojo V. M. sutuoktinės L. M. nuosavybės teisę į jos vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydama dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdama turtą valdyti ir juo disponuoti, palikdama teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdama kaltinamojo V. M. sutuoktinę – L. M..
L. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino (b. l. 35), kad automobilis „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2015 m. rugsėjį kartu su V. M. ir pastarojo tėvo A. M., tačiau minėtu automobiliu naudojosi tik ji. Tai, kad minėtas automobilis buvo įgytas 2015 m. rugsėjį ir įregistruotas L. M. vardu, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančia VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 13).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam V. M., tiek jo sutuoktinei L. M..
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kaip minėta, automobilis „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir kaltinamajam V. M., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas natūra, o L. M. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
Kadangi automobilis „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašas, perkeltas į CD laikmeną ir pridėtas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, V. M. nustatyti 12 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti kaltinamajam V. M. ir L. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą, perkeltą į CD laikmeną ir pridėtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.