Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, ir Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. D. gynėjo advokato D. V. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 16 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495) (2 veikos) kaltinamas tuo:kad 2015-10-03, apie 15.06 val., spalio 4 d. apie 10.25 val., spalio 7 d. apie 17.02 val., telefonu susitarė su Ž. O. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš Ispanijos Karalystės Ž. O. į Lietuvos Respubliką, 2015-10-09, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje Ispanijos Karalystėje narkotines medžiagas supakavo ir apie 2015-10-09, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), skirtų Ž. O., perdavė nenustatytos siuntinius vežančios bendrovės darbuotojui D. S. (D. S.), nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad šis siuntinį nugabentų į Lietuvos Respubliką ir D. S. mikroautobusu Fiat Ducato, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Ispanijos Karalystės 2015-10-12, tiksliau nenustatytu laiku, narkotines medžiagas atgabenus į Lietuvos Respubliką ir 2015-10-12, apie 14.28 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavus siuntinį Ž. O., tokiais tyčiniais veiksmais per asmenį – D. S., nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), ir už sutartą, nenustatytą atlygį parduodamas Ž. O. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų;be to, ir tuo, kad 2015-10-29, apie 20.35 val., ir 2015-10-30, apie 15.02 val., telefonu susitarė su A. J. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš Ispanijos Karalystės A. J. į Lietuvos Respubliką, apie 2015-10-30, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje Ispanijos Karalystėje narkotines medžiagas supakavo, ir 2015-10-30, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje rankinę su joje esančioje skrudintuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos skirtų A. J., perdavė siuntinius vežančios bendrovės UAB ,,Euroturas“ darbuotojui M. B., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad šis siuntinį nugabentų į Lietuvos Respubliką, ir M. B. mikroautobusu Ford Transit, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ispanijos Karalystės 2015-11-02, tiksliau nenustatytu laiku, narkotines medžiagas atgabenus į Lietuvos Respubliką ir D. R. bei Ž. B. (prieš juos ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas) 2015-11-05, apie 11.33 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pramogų centro ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), perdavus siuntinį A. J., tokiais tyčiniais veiksmais per asmenį – M. B., nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos, ir už sutartą nenustatytą atlygį parduodamas A. J. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos, platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.Kaltinamasis D. D. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2016 m. kovo 16 d., apie 15.15 val., laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi D. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi kaltinamajam D. D. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 16 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamojo D. D. gynėjas skunde, nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir D. D. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, įskaitant ir kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai atkartojo ankstesnių nutarčių motyvus, iš esmės neįvertindamas kaltinamojo šeiminių ryšių, t. y. jog jis turi sutuoktinę, nepilnametį vaiką, kuriems būtina parama. Teismas taip pat neatsižvelgė į kaltinamojo turimus socialinius ryšius, t. y. kad jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, jog kaltinamasis buvo suimtas po kelių dienų sugrįžus į Lietuvą iš Ispanijos, dėl to jis taip greitai negalėjo suspėti surasti darbą. Anot gynėjo, teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad kaltinamasis turi neišnykusį teistumą. Kelmės rajono apylinkės teismas 2011-10-24 nuosprendžiu kaltinamajam paskyrė baudą, kuri 2014-02-13 buvo pakeista viešais darbais, kuriuos atlikus, 2014-08-19 D. D. buvo išbrauktas iš probacijos tarnybos duomenų registro. Gynėjas taip pat teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis bėgs, slėpsis nuo teismo. Kaltinamasis dar būdamas Ispanijoje sužinojo, kad yra ieškomas Lietuvoje ir grįžęs gali būti suimtas, tačiau vis tiek grįžo į Lietuvą pas savo vaiko mamą ir vaiką. Tai rodo, kad kaltinamasis neketino slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir neketina slėptis nuo teismo. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų apie nusikalstamą kaltinamojo elgesį, Lietuvoje daromas nusikalstamas veikas, taip pat ir prielaidų teigti, kad galima tikėtis nusikalstamo elgesio ateityje, t. y. būnant laisvėje. Gynėjas vertina, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, privalėjo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be kita ko, gynėjas pabrėžia, kad aptariamoje byloje yra 8 kaltinamieji, tačiau pati griežčiausia priemonė taikoma tik 2 iš jų, vienas iš jų D. D.. Gynėjo įsitikinimu, proceso tikslai gali būti įgyvendinti D. D. taikant kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes jam taikoma kardomoji priemonė pažeidžia proporcingumo principą, nepagrįstai riboja jo teisę į asmens laisvės neliečiamumą. Paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo taikymas negali būti pateisinamas siekiamu rezultatu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, gynėjas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai konkrečiu atveju konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų suėmimo pratęsimo pagrindų buvimą, nesant BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatytos suėmimui skirti (jam pratęsti) būtinosios sąlygos. Todėl apskųstoji nutartis naikintina ir D. D. skirtinos švelnesnės kardomosios priemonės. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo D. D. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo D. D. gynėjo skundas netenkintinas.Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis nenaikintina.Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, įvykdė realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. D. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: iš dalies paties kaltinamojo D. D., kitų kaltinamųjų A. J., Ž. O., liudytojos E. A. parodymai, specialistų išvados, apžiūrų protokolai ir jų priedai, telekomunikacijų tinklais perduodama informacijos duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo D. D. termino pratęsimo, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas taip pat, kitaip nei teigia skunde gynėjas, padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. D. D. yra kaltinamas padaręs sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 5–6 dalys), už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes. Kaltinamasis iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo, neturėjo pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Gynėjas skunde tvirtina, kad kaltinamasis dirbo Ispanijos Karalystėje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos gynėjo teiginius. Todėl darytina išvada, kad D. D. neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu.Be to, bylos duomenimis, D. D. anksčiau yra teistas net 4 kartus, įskaitant ir už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, bei vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Nors byloje iš tiesų, kaip teisingai nurodo gynėjas skunde, yra duomenų, kad D. D. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, vedęs, turi išlaikytinių, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, sunkumu, mastu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. D. D. turimi šeiminiai ryšiai nedarė jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai aptariamoje byloje, padarymo. Be kita ko, tikimybę, kad D. D. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sustiprina ir D. D. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobūdis, kuris patvirtina, jog jis turi ryšių užsienyje. Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamą vietą, šeimą, išlaikytinių, pirmiau aptartų duomenų visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. D. nėra saistomas stipriais bei tampriais socialiniais bei šeiminiais ryšiais, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. D. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, D. D. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau ne kartą teistas, veikas, dėl kurių aptariamoje byloje jam pareikšti kaltinimai, padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamajam inkriminuotos veikos yra galbūt padarytos ne tik Lietuvoje, bet ir veikiant tarptautiniu mastu, jos nebuvo atsitiktinės, priešingai, buvo gerai iš anksto suplanuotos, slepiamos. D. D. inkriminuojamas veikas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo D. D. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui; baustas administracine tvarka), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (iki suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio), kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas (didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimas), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), mastas (veikta Lietuvoje ir Ispanijos Karalystėje), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl galbūt 4 veikų padarymo), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą D. D. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam D. D. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2017 m. vasario 24 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, sutikti su gynėjo skundo argumentais, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. Kaltinamasis D. D. yra suimtas ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 16 tomų) bei sudėtingumu (byloje yra 8 kaltinamieji, kuriems bendrai yra pareikšta 19 kaltinimų; 13 liudytojų), suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui formuoti išvadą, kad D. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo D. D. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybės, kad D. D. dar būdamas Ispanijoje sužinojo, jog yra ieškomas Lietuvoje, tačiau vis tiek grįžo į Lietuvą pas savo šeimą; kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, turėtų galimybę įsidarbinti, niekaip savaime nepašalina suėmimo pagrindų, nustatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, buvimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.Tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems asmenims buvo taikytos kitokios rūšies kardomosios priemonės, irgi nepaneigia anksčiau ištirtų bylos duomenų. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių, iš jų ir suėmimo, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susijusias konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai bei motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo D. D. paskirtas ir pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti.Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau D. D. ir jo gynėjui, taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi kaltinamajam D. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 16 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.