Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P.V., S.V. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai P.V., S.V. (toliau – ir pareiškėjai) prašo įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją užtikrinti privažiavimą iki 0,4403 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Skunde, kurį patikslino (b.l. 1-6, 37-42) nurodo, jog jie yra 0,4403 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) bendraturčiai. Teigia, kad Žemės sklypo ribų plane, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A1-346, yra nurodyta pietinėje Žemės sklypo pusėje esanti projektuojama gatvė, kuri yra įtraukta į Palangos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, iš kurios numatytas patekimas į Žemės sklypą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A1-332 „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdo keitimo“ patvirtino Žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1), t.y. patvirtino, jog Žemės sklype galima vystyti gyvenamąją vienbutę ir dvibutę statybą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-139 patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, kuriame yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kurias Palangos miesto savivaldybė įsipareigoja prižiūrėti, tvarkyti. Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą, kurio pagrindiniame brėžinyje Nr. 2 nurodyta, kad šioje teritorijoje galima formuoti gyvenamąsias teritorijas. Šiuo administraciniu aktu yra patvirtintas susisiekimo sistemos brėžinys, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvė yra pažymėta kaip nauja pagrindinė B2 kategorijos gatvė. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra kiti žemės sklypai, kuriems taip pat būtinas privažiavimas. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-502 Žemės sklypui buvo suteiktas adresas. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvę iš abiejų pusių kerta melioraciniai kanalai. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, su kuria kertasi (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvę taip pat kerta melioracinis kanalas. Dėl melioracinių kanalų pareiškėjai negali patekti prie Žemės sklypą ir juo naudotis, yra priversti pažeidinėti kitų asmenų teises, nes norėdami patekti į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, turi kirsti kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjai mano, jog Palangos miesto savivaldybė turi pareigą užtikrinti galimybę į Žemės sklypą patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai skundą paliko, prašo jį patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į skundą (b.l. 86-89) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka, mano, jog skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Teigiama, kad turėdama ribotas finansines galimybes, Palangos miesto savivaldybė privalo tikslingai naudoti lėšas, nepažeisti viešojo intereso, neignoruoti Palangos miesto bendruomenės interesų ir turėti sutvarkytas bent jau pagrindines gatves. Pažymi, kad Žemės sklypas yra nuošalioje vietoje, netoli (duomenys neskelbtini) terminalo ir (duomenys neskelbtini) pelkės, pastoviai vandens semiamose durpių laukuose, kuriuose niekas negyveno ir negyvena. Nurodyta, kad Žemės sklypas buvo suformuotas ne formavimo-pertvarkymo projektu, bet pagal tuometinius teisės aktus atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę, ją grąžinant natūra. Žemės sklypui adresas buvo suteiktas, nes pagal planavimo dokumentus jame bus galima statyti vienbutį namą. Teigiama, kad pareiškėjų skunde nurodytame Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. A1-346 yra nurodyta tik projektuojama gatvė ir nėra jokių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimų, kada ši gatvė bus įrengta. Pažymima, kad ginčo situacija turėjo būti įvertinta prieš Žemės sklypo įsigijimą. Teigiama, kad pirkėjas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo perleidžiamo daikto savininkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės ginčas kilo dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos parengti (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo (tiesimo) techninį projektą ir šią gatvę nutiesti.

Pareiškėjai yra 0,4403 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b.l. 31-32).

Pareiškėjas P.V. 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu „Dėl privažiavimo prie namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užtikrinimo“ (b.l. 43), kuriuo prašė įrengti melioracinių vandens kanalų pralaidas arba kitaip užtikrinti patekimą iki namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Išnagrinėjus pareiškėjo P.V. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą, Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 12 d. rašte Nr. (8.6)-D3-V-1603r-3174 „Dėl privažiavimo užtikrinimo“ pateikė informaciją apie rengiamą Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą, kurio tikslas – užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai. Nurodė, kad parengus ir patvirtinus šį planą, bus galima žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais projektuoti gatves. Pažymėjo, kad artimiausiu metu Palangos miesto savivaldybės administracija neplanuoja įrengti gatvės prie pareiškėjo sklypo, pareiškėjui pasiūlė pateikti prašymą dėl Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) sutarties parengimo, kuria pareiškėjas įsipareigotų bendradarbiaujant su Palangos miesto savivaldybės administracija savanoriškai ir neatlygintinai parengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir pareiškėjo sklypo ir inžinerinių tinklų (lietaus kanalizacijos, elektros ir kt.) techninį darbo projektą ir jį suderinus, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Suderinus projektą, atlikti statybos darbus savo lėšomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis.

Nesutikdamas su Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. (8.6)-D3-V-1603r-3174 „Dėl privažiavimo užtikrinimo“, pareiškėjas P.V. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 21R2-4 (AG2-58/13-2018) (b.l. 49-56) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 12 d. raštą Nr. (8.6)-D3-V-1605-3174 panaikino ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo P.V. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą „Dėl privažiavimo prie namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užtikrinimo“.

Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 21R2-4 (AG2-58/13-2018), Palangos miesto savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo P.V. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą „Dėl privažiavimo prie namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užtikrinimo“ ir 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. (19.5)-D3-787 „Dėl pakartotinio 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymo nagrinėjimo“ (b.l. 57-58) išdėstė neigiamą atsakymą, su kuriuo nesutikdamas, pareiškėjas P.V. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 21R2-39 (AG2-19/16-2019) (b.l. 61-68) pareiškėjo P.V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Galimą teisės naudotis Žemės sklypu pažeidimą pareiškėjai kildina iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimo – pareigos melioracijos grioviuose įrengti pralaidas, suprojektuoti bei įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę nevykdymo.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kitų aktų, susijusių su gatvių projektavimu, tiesimu ir šių darbų finansavimu, nuostatos.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir yra skirstomi į: 1) viešuosius kelius, t. y. keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, t. y. juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.).

Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 1 d.). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.).

Ginčui aktuali Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto redakcija numato, jog savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis taip pat nustato, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas numato, jog užtikrindamas eismo saugumą savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktas iš esmės patvirtina šį reguliavimą, numatydamas, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, tuo tarpu pagal 7 punktą jis koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas.

Pažymėtina, jog keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 8 str. 1 d.). Nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 14 str.). Kelių įstatymo 16 straipsnis taip pat aiškiai numato, jog kelių ir statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojama įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka, kad aukščiau nurodyti teisės aktai numato būtent atsakovės funkciją suprojektuoti ir nutiesti ginčo gatvę.

Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, kad jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad nepagrįstai yra atsisakoma atlikti atsakovės kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką.

Pareiškėjas P.V. atsakovės sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti jo 2018 m. rugsėjo 13 d. prašyme nurodytus veiksmus, neginčija, tačiau remiasi teisės aktais, įtvirtinančiais atsakovės pareigą tiesti gatves.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 22 d. raštas Nr. (19.5)-D3-787 „Dėl pakartotinio 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymo nagrinėjimo“ patvirtina, jog jame yra įvardinta konkreti negalėjimo suprojektuoti ir nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvės su numatyta pralaida ar tiltu valstybės lėšomis priežastis.

Ginčui aktualiuose teisės aktuose nėra numatyti konkretūs gatvių tiesimo funkcijos įvykdymo terminai, nėra nurodytas terminas, per kurį tokie veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad atsakovas pažeidė jam priskirtas funkcijas. Byloje nėra ginčo, kad lėšos, reikalingos (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimui ir tiesimui, nebuvo numatytos ir įtrauktos į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 ir 2019 metų veiklos planus, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, jos direktorius nevykdė jam priskirtų pareigų ginčui aktualiu aspektu. Bylos duomenys patvirtina, jog nebuvo sukurtas pareiškėjų lūkestis, kad iki konkretaus termino (duomenys neskelbtini) gatvė bus nutiesta. Kadangi laikytina, jog kilusio ginčo atveju pareiškėjai įgijo subjektines teises reikalauti, jog per konkretų terminą atsakovė atliktų jų nurodytus veiksmus. skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.