Kauno apygardos teismo nutartis

2024-02-07 · Civilinė byla Nr. eB2-286-1060/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
eB2-286-1060/2025
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00003-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kaubos turtas“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Kauno Baltija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-660-1060/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00003-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; (S) 3.4.3.5.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Kaubos turtas“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei akcinei bendrovei „Kauno Baltija“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Kaubos turtas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei AB „Kauno Baltija“ (toliau – ir atsakovė) dėl nemokumo. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė pagal negyvenamųjų patalpų sutartį Nr. 04/1KT20-04 ir transporto priemonių̨ nuomos sutartį Nr. 04/1KT20-05, kuriose prisiimtų įsipareigojimų atsakovė neįvykdė ir yra šiai dienai ieškovei yra skolinga 171 729,40 Eur. 2023 m. lapkričio 28 d. ieškovė elektroniniu laišku atsakovės vadovui išsiuntė pranešimą, kad per 15 dienų nesumokėjus skolos, nesudarius susitarimo dėl pagalbos ar nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka bus kreiptasi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos neatsiskaitė, nurodė, kad galimybių atsiskaityti neturi. Be to, atsakovė neturi jokio registruotino turto, jos darbuotojų skaičius paskutiniais metais žymiai sumažėjo, įsiskolinimas Sodros biudžetui yra 27 570,97 Eur. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta aukščiau, ieškovė laiko, jog ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei esant tikėtinam jos nemokumui.

Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir nustatė penkių darbo dienų nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos terminą atsakovės vadovui pateikti teismui atsakovės finansinę padėtį patvirtinančius duomenis ir dokumentus bei nuomonę dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.

Šalies argumentai

Atsakovės vadovas V. B. pateikė teismo reikalautus duomenis ir dokumentus, be to, kartu pateiktoje nuomonėje raštu nurodė, kad su pareiškime išdėstytu prašymu iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei sutinka. Atsakovės vadovas pažymėjo, kad bendrovė dėl įvairių̨ ne nuo jos priklausančių aplinkybių, iš esmės dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasikeitus rinkų, žaliavų̨ tiekimo struktūrai, patiria didelių finansinių sunkumų ir neturi galimybės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Be to, šiuo metu bendrovės turimi užsakymai ir turtas nesudaro optimistinių prielaidų atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad atsakovė AB „Kauno Baltija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1990 m. lapkričio 19 d., bendrovės vadovas yra V. B.. Bendrovės pagrindinė veikla – drabužių siuvimas. Iš atsakovės pateikto balanso matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Kauno Baltija“ turto turėjo už 648 612,58 Eur, iš kurio 47 000,48 Eur sudarė ilgalaikis turtas (8 885,75 Eur vertės programinė įranga, 31 581,77 Eur vertės mašinos ir įranga, 6 532,96 Eur vertės kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai), 600 584,46 Eur trumpalaikis turtas (521 126,30 Eur vertės atsargos, 15 042,23 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 64 415,93 Eur – piniginės lėšos); tuo tarpu atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 650 694,88 Eur, iš kurių 132 628,50 Eur – ilgalaikiai įsipareigojimai ir 518 066,38 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad 2024 m. sausio 10 d. atsakovė buvo skolinga 29-iems kreditoriams iš viso 516 949,84 Eur. Atsakovė turi 10 debitorių, kurie atsakovei iki 2024 m. sausio 10 d. yra skolingi iš viso 13 266,42 Eur. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad AB „Kauno Baltija“ atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų priteisimo, iš antstolių informacinės sistemos taip pat matyti, kad jos atžvilgiu nėra pradėtų išieškojimų priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). AB „Kauno Baltija“ vardu įregistruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) iki 2024 m. sausio 10 d. AB „Kauno Baltija“ buvo skolinga 27 570,97 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje socialiniu draudimu apdraustų asmenų skaičius sudarė 117, bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, AB „Kauno Baltija“ yra skolinga 53 478,89 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje socialiniu draudimu apdraustų asmenų skaičius sudaro 115.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Kaip jau aptarta, 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanse nurodyta įsipareigojimų kreditoriams suma 650 694,88 Eur viršija turto 648 612,58 Eur vertę. Taigi, balanso testas patvirtina atsakovės nemokumą. Be to, iš pareiškimo turinio ir atsakovės vadovo pateiktos nuomonės matyti, kad atsakovės nemokumas grindžiamas ir atsakovės negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams, kas sudaro prielaidas vertinti, jog atsakovė neturi ir finansinio likvidumo (nėra moki).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ne tik su turto ir įsipareigojimų atitinkamu santykiu, tačiau ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Iš viešai skelbiamų duomenų (<https://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_baltija/skolos-sodrai/>), nustatyta, kad atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pradėjo didėti nuo 2022 metų vidurio ir šiai dienai pasiekė 53 478,89 Eur. 2019 metų pradžioje bendrovėje dirbo 279 darbuotojai, šiuo metu – 115 (<https://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_baltija/darbuotoju-skaicius/>) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, atsiliepime atsakovės vadovas patvirtino, kad turimi užsakymai ir dėl Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą atsiradę trukdžiai žaliavų tiekime, kas ypač didina veiklos sąnaudas, nesudaro pagrindo tikėtis, kad bendrovė gali toliau pelningai dirbti. Atsakovės vadovas nurodo, kad paskutiniu finansiniu laikotarpiu AB „Kauno Baltija“ veikla buvo nuostolinga, įsipareigojimai kreditoriams tik didėja, o atsakovė mokėjimo prievolių savo kreditoriams ir tiekėjams vykdyti neturi galimybių.

Nurodytina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-898-934/2023). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-681-241/2020).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės pardavimo pajamos einamuoju laikotarpiu (1 659 694,39 Eur) atitinka iš esmės pardavimo savikainą (1 308 617,37 Eur) (Pelno nuostolių ataskaitos duomenys), nebaigta bendrovės produkcija ir vykdomi darbai tesudaro 47 906,25 Eur (paskutinės finansinės atskaitomybės duomenys), kai bendrovės įprastai patiriamos bendrosios ir administracinės sąnaudos siekia virš 720 000,00 Eur (Pelno nuostolių ataskaitos duomenys). Tai reiškia, kad bendrovė neturi jokios galimybės perspektyvoje dirbti pelningai, bendrovė neturi pelningų ilgalaikių sutarčių, be to, kaip jau nurodyta, atsakovės įsiskolinimas paskutiniais laikotarpiais valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams tik didėjo, atsakovė negali vykdyti mokestinių prievolių ir prievolių kitiems kreditoriams, įskaitant ir atsakovės darbuotojams, kas atitinkamai patvirtina, jog įmonė negali vykdyti savo prievolių ir negalės jų įvykdyti ateityje, dėl ko negalima laikyti, kad tokia įmonė yra gyvybinga.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo pagrindą – atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, atsakovė nėra gyvybinga įmonė, duomenų apie tai, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei AB „Kauno Baltija“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Atsakovės AB „Kauno Baltija“ nemokumo administratoriumi atrinktas Alvydas Mogenis (Sąrašo eilės Nr.: N-FA0004), kuris sutinka administruoti AB „Kauno Baltija“ bankroto procesą. Duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, todėl administruoti atsakovės AB „Kauno Baltija“ bankroto procedūrą skiriamas Alvydas Mogenis (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2023 m. spalio 20 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA – 924 Eur, todėl nemokumo administratoriui nustatytinas 4 620,00 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas atsakovės AB „Kauno Baltija“ ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Atsakovės AB „Kauno Baltija“ valdymo organams nustatomas 14 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Žyminis mokestis indeksuojamas (CPK 82 straipsnis). Remiantis šiomis nuostatomis ieškovė, paduodama pareiškimą iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, sumokėjo 547,00 Eur žyminį mokestį.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės pareiškimą atsakovei yra iškeliama nemokumo (bankroto) byla, ieškovei grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas 547,00 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti atsakovei akcinei bendrovei „Kauno Baltija“ (juridinio asmens kodas 133780427, buveinės adresas Gaižiūnų g. 4, 50126 Kaunas) bankroto bylą.

Atsakovės akcinės bendrovės „Kauno Baltija“ nemokumo administratoriumi paskirti Alvydą Mogenį (Sąrašo eilės Nr.: N-FA0004, adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 4 620,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti akcinės bendrovės „Kauno Baltija“ (juridinio asmens kodas 133780427, buveinės adresas Gaižiūnų g. 4, 50126 Kaunas) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad akcinės bendrovės „Kauno Baltija“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.

Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kaubos turtas“, juridinio asmens kodas 305486452, 547,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 20 d., mokėjimo nurodymo Nr. 1734 išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Išsiųsti nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos ieškovei, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.

Išsiųsti nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registro tvarkytojui, antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė