Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. G., S. G., antstolis Mindaugas Dabkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui S. G. priklauso ½ jo sutuoktinės J. G. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalis transporto priemonių Nissan Note, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

3. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdomojoje byloje Nr. 0028/21/00947 vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-3681 dėl 2168,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. G. į Lietuvos Respublikos biudžetą.

4. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio turto, kurio pakaktų vykdomojoje byloje išieškomai sumai padengti. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) skolininkas yra sudaręs santuoką su J. G.. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2024 m. balandžio 25 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-24-28-17994, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinei J. G. priklausančias transporto priemones Nissan Note, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš darbo santykių gaunamas pajamas.

5. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. balandžio 25 d. priimtu patvarkymu Nr. S-24-28-17996 išaiškino skolininkui teisę per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2024 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-24-28-23017 pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

6. 2024 m. liepos 1 d. teisme gautas išieškotojos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo.

7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.

8. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

9. Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui S. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. G. iš darbo santykių gaunamų pajamų ir ½ dalis transporto priemonių Nissan Note, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?–292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš darbo santykių gaunamų pajamų ir ½ dalis transporto priemonių Nissan Note, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.