Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gynėjo advokato Aivaro Alimo prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant L. Š.: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; 2) tęsti darbą. Taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, tenkinus nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria L. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – L. Š. dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendį be pakeitimų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas L. Š. gynėjo advokato Aivaro Alimo prašymas dėl teistumo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–560/2014). Atsižvelgiant į BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. BK 97 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu L. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, nustatant įpareigojimus. Tai reiškia, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. Š. buvo laikomas turinčiu teistumą. Teismas pažymi, jog pasibaigus baudžiamajame įstatyme nustatytam teistumo laikotarpiui, asmens teistumas išnyksta savaime be atskiro teismo procesinio sprendimo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, L. Š. nuo 2020 m. balandžio 30 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, o iš 2023 m. balandžio 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie L. Š. išrašo nustatyta, jog duomenys apie L. Š. perkelti į Registro archyvą, t. y. išnykus teistumui baudžiamojoje byloje Nr. 1-2298-271/2016 (teisminio proceso Nr. 1-10-1-00161-14-8)(t. 1, b. l. 16). Iš minėto išrašo taip pat matyti, jog L. Š. atžvilgiu nėra priimtų naujų apkaltinamųjų nuosprendžių, nepradėta ikiteisminių tyrimų. Taigi L. Š. teistumas šiai dienai yra išnykęs, dėl ko nėra teisinio pagrindo naikinti jau išnykusį teistumą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, nuteistojo gynėjo advokato prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Aivaro Alimo prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.