- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- 2-411/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- B. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-329-280 /2009 pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S. , prašydama priteisti iš atsakovės 139 362,13 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu bei ūkiniu pastatu; uždrausti atsakovei iškeldinti ieškovę iš nurodyto gyvenamojo namo. Nurodė, kad atsakovė J. S. gali perleisti savo turtą, o jo nesant ir neturint kito turto, sprendimas dėl piniginių sumų išieškojimo gali pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės teigimu, siekiant išsaugoti turtą tokios būklės, koks jis yra, uždraustina atsakovei iškeldinti ieškovę iš minėto gyvenamojo namo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė ieškovės B. T. ieškinio atsakovei J. S. dėl 139 362 Lt priteisimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turto (nekilnojamojo, piniginių lėšų) ieškinio sumai (139 362 Lt), o šio turto nesant ar esant nepakankamai, nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), areštą ieškinio sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant naudotis areštuotu turtu; nurodyti, kad nutartį antstoliams vykdyti pateikia ieškovė B. T. .
Teismas nurodė, kad atsakovei J. S. pareikštas 139 362,13 Lt ieškinys, teismas nežino atsakovės turtinės padėties, todėl yra pagrindas tikėti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, jeigu nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pagrįstumo klausimas šia nutartimi nesprendžiamas. Teismas nurodė, kad areštuotiną turtą 139 362,13 Lt sumai surasti, aprašyti, paskirti jo saugotoją pavestina ieškovės pasirinktam antstoliui, nes ieškovė reikalauja piniginių sumų ir teismui nežinoma, ar atsakovė J. S. galėtų tokią sumą sumokėti, t.y. ar turi kito turto, išskyrus nekilnojamąjį, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad iš nekilnojamojo turto išieškoma tik tuomet, kai skolininkas neturi pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pajamų, kilnojamojo turto (CPK 664 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti pinigines sumas, o ne nekilnojamąjį turtą, kurį prašo areštuoti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės B. T. prašymo uždrausti atsakovei J. S. ieškovę B. T. iškeldinti iš gyvenamojo namo ar areštuoti tik nekilnojamąjį turtą, jei atsakovė turėtų ir kitą turtą ieškinio sumai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. S. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo pasirinktas arešto būdas, t.y. pirmiausia turto (kilnojamojo turto, piniginių lėšų) areštas, o tik šio turto nesant, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, neužtikrina proporcingumo įgyvendinimo, kadangi išskirtinai atsižvelgta į ieškovės B. T. interesus, tačiau visiškai neatsižvelgta į pagrįstus atsakovės J. S. interesus bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovei. Teismas, nustatydamas turto arešto eiliškumą, nepagrįstai vadovavosi CPK 664 straipsniu. Šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.Teismas, nuspręsdamas pirmiausia areštuoti pinigines lėšas, kol bus išspręstas reikalavimo pagrįstumas, apribojo atsakovės galimybę patenkinti kasdieninius būtinus pragyvenimo poreikius, kadangi atsakovė yra pensininkė, kurios vienintelis pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija. Ieškovė prašė areštuoti tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, todėl teismas nepagrįstai taikė platesnės apimties, negu prašė ieškovė, turto areštą.Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybe, kad atsakovė gali perleisti savo turtą, tačiau vien galėjimas perleisti turtą nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir konstatuoti aplinkybes, kad galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė B. T. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovės J. S. atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė pažymi, kad prašoma priteisti iš atsakovės suma yra didelė ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė turi vienintelį nekilnojamąjį turtą, kuri perleidus, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis pakeistina.
Teisėjų kolegija nagrinėja atskirtąjį skundą pagal įstatymo reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320, 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąją dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 145 straipsnio antros dalies, 664 straipsnio normas. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant asmens pinigines lėšas, tokio asmens teisių įgyvendinimas labiau ribojamas ir asmuo patiria didesnius nepatogumus nei areštuojant šio asmens nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus. Įprastai areštuotais nekilnojamais, kilnojamais daiktais yra galimas naudojimas, o areštuotomis piniginėmis lėšomis naudojimas yra ribojamas. Todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatytas ekonomiškumo principas reikalauja, kad, nesant išskirtinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aplinkybių, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant nekonkretų turtą, pirmiausia areštuotini ieškinio sumai nekilnojamoji ir/ar kilnojamieji daiktai ir, tik tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos turtinės teisės ir/ar piniginės lėšos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodyta tvarka bei būdu areštuotinas ieškinio sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovei priklausančio turto arešto eiliškumo yra nepagrįstos.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė jai priklausantį turtą gali perleisti kitiems asmenims ir dėl to galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas taikė platesnės apimties turto areštą nei prašė ieškovė, kadangi pirmosios instancijos teismas taikė areštą ieškinio sumai atsakovės nekonkrečiam turtui ir nurodė, kad nutarties vykdymą atlieka ieškovės pasirinktas antstolis.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis pakeistina, nurodant, kad areštuotini ieškinio sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir/ar kilnojamieji daiktai, leidžiant naudotis areštuotais daiktais, tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovei priklausančios turtinės teisės ir/ar piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad areštuoto ir antstolio aprašyto turto saugotojo paskyrimo klausimas gali būti sprendžiamas antstoliui vykdant nutartį ir aprašant turtą (CPK 675 str. 3 d., 677 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį pakeisti. Nutarties rezoliucinę dalį, kuria nutarta ieškovės B. T. ieškinio atsakovei J. S. dėl 139 362 Lt priteisimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turto (kilnojamojo, piniginių lėšų) ieškinio sumai (139 362 Lt), o šio turto nesant ar esant nepakankamai, nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), areštą ieškinio sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant naudotis areštuotu turtu, pakeisti ir suformuluoti taip:
,,Ieškovės B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškinio atsakovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) dėl 139 362 Lt priteisimo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 139 362 Lt (vieno šimto trisdešimt devynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų litų) sumai atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, leidžiant naudotis areštuotais daiktais, nesant ar esant nepakankamai nurodytų daiktų, areštuoti atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausančias turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.