Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-09 · Administracinė byla Nr. eI-1064-1066/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
eI-1064-1066/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03728-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gediminas Užubalis, Bronius Januška, Tomas Blinstrubis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
Pareiškėjas
F. A.
Advokatai
Virgilijus Kaupas, Vilius Martišius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1064-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03728-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2.; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viliui Martišiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. (F. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublikoje) 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir įpareigoti konsulatą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde paaiškina, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Almatoje (Kazachstano Respublikoje) (toliau – Konsulatas) ir nurodė, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą – elektriku įmonėje UAB „Lentona“ (toliau – Bendrovė) ir prašė tuo pagrindu išduoti jam Lietuvos nacionalinę vizą. Kartu su prašymu pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą ir visus kitus reikiamus įstatymuose numatytus dokumentus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas yra kvalifikuotas specialistas – elektrikas ir atitinka visus keliamus reikalavimus tokį prašymą patenkinti. Bendrovė atlieka statybos rangos darbus ir teikia kitas su statybomis ir remontu susijusias paslaugas, todėl Bendrovė ketino sudaryti darbo sutartis su keliais Kazachstano piliečiais, vienas iš kurių yra pareiškėjas, turėjęs joje dirbti elektriku. Įvertinęs prašymą, Konsulatas priėmė 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. LTU-30-00000000000000000000151374.

Nurodo, kad atsisakymo išduoti vizą motyvas yra tariamai rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, jame nenurodyta, kodėl nelegalios migracijos grėsmė gali kilti. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kokia informacija atsakovė rėmėsi, kokias faktines aplinkybes nustatė ir įvertino, nėra aišku, ar kokią nors papildomą informaciją turėjo.

Pabrėžia, kad Bendrovė yra sudariusi ne vieną darbo sutartį su Kazachstano piliečiais dirbančių pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, įdarbinimo. Viza nebuvo išduota remiantis vien tik pareiškėjo asmeninėmis savybėmis ar veikla. Mano, kad jis atitinka visus būtinus reikalavimus, kurie keliami užsieniečiui norint gauti vizą Lietuvos Respublikoje, nėra teistas ir taip pat neturi nelegalios migracijos faktų praeityje. Tuo tarpu, Konsulatas vizas išdavinėja neargumentuotai pasirinktinai, kas prieštarauja visų asmenų lygybės įstatymui principui.

Teigia, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia jo teises ir dėl to turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 29–35) paaiškina, kad konsului nagrinėjant gautus pareiškėjo dokumentus ir surinktą papildomą informaciją kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikrojo tikslo ir buvimo sąlygų: UAB „Lentona“ įstatuose nėra numatyta statybos, elektros tinklų priežiūros ar remonto veikla; įstatus elektroniniu parašu pasirašė V. Š., kuris yra daugelio įmonių, iš kurių daugelis egzistuoja tik „popieriuje“, vadovas, visos jos registruotos adresu (duomenys neskelbiami); pareiškėjo darbo sutartyje Nr.4 nurodyta UAB „Lentona“ pareiškėjo darbo funkcija – elektrikas, tačiau nenurodyta jo konkreti darbo vieta (padalinys, vietovė), tuo tarpu pareiškėjas konsului pateikė UAB „Lentona“ sutartį su Opera Hostel Vilnius apgyvendinti asmenis Vilniuje, tačiau niekaip nepaaiškino, kodėl bus apgyvendintas Vilniuje, nors įmonės buveinė Šakių rajone; siekdamas pagrįsti turimą elektriko kvalifikaciją ir ilgą stažą ankstesnėje darbovietėje ir socialinius ryšius pareiškėjas pateikė kompanijos „Navi Group“ 2018 m. spalio 8 d. pažymą apie pareiškėjo darbą elektromontuotoju nuo 2009 m. sausio 1 d., nors pati įmonė įregistruota tik nuo 2018 m. liepos 18 d.

Pažymi, kad konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslo ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. Daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad negali būti bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjo skundo prašymas įpareigoti atsakovą imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų nedelsiant išduota viza ir tokį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.

Atsiliepimas

4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kviečianti pareiškėją atvykti UAB “Lentona” nepagrįstai siejama su atsakovo atsiliepime nurodytu asmeniu, kuris vadovauja daugybei įmonių, įregistruotų tuo pačiu adresu. Šios įmonės akcijas minėtas asmuo pardavė 2018 m. balandį Kazachstano piliečiams, kuriems ji ir priklauso. Šiuo metu buveinė registruota Šakių raj., tačiau planuojami užsakymai Vilniuje. Įmonė turi potencialių klientų, bet sutarčių kol kas dar nėra sudariusi.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas pildydamas anketą prieštaringai nurodė kviečiančios įmonės adresą, darbo sutartyje nebuvo apibrėžta darbo vieta. Kviečiančios įmonės dalyviai yra Kazachstano piliečiai, todėl tai papildomas rizikos indikatorius dėl nelegalios imigracijos. Pastebėta, kad ši įmonė kreipiasi dėl daugelio asmenų (dėl to, kol nebuvo daugeto prašymų ir galėjo būti išduotas leidimas skunde nurodytma kitam Kazachstano piliečiui). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pildydamas anketą nurodė, kad šiuo metu dirba vairuotoju, nors Lietuvoje ketina dirbti elektriku. Sprendimo forma parengta pagal Europos Sąjungos Vizų kodeksą, joje neprivalo būti daugiau informcijos negu numatyta formoje. Taip pat pareiškėjas nepagrindė kaip ir kada ketina išvykti iš Lietuvos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublikoje) 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. LTU-30-00000000000000000000151374 (1 tomo b. l. 13–14), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje (Kazachstano Respublikoje) prašymą išduoti nacionalinę vizą (1 tomo b. l. 36–37, 76), kuriame teigė, jog ketina atvykti į Lietuvą ir dirbti UAB „Lentona“ elektriku. Kartu su prašymu pateikė paso kopiją, draudimo polisą, pažymą iš banko, darbo sutartį, santuokos liudijimą, diplomo kopiją su vertimu (1 tomo b. l. 38–48, 77–79). Numatoma atvykimo į Lietuvą data 2018 m. spalio 22 d., o išvykimo – 2019 m. spalio 21 d. (Prašymo 29–30 punktai). UAB „Lentona“ 2018 m. rugsėjo 25 d. tarpininkavimo rašte (prašyme) dėl nacionalinės vizos (1 tomo b. l. 16–19) nurodyta, kad pareiškėjas bus įdarbintas UAB „Lentona“ elektriku, apgyvendintas J. Lelevelio g. 4, Opera Hostel Vilnius, bendrovė įsipareigoja mokėti pareiškėjui darbo užmokestį 560 Eur/mėn.

8. Lietuvos Respublikos įstatymas Konsulinis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį konsulinis pareigūnas svarsto prašymus išduoti vizą ir priima sprendimus, konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (10 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju konsulas, įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, informaciją gautą pokalbio su pareiškėju ambasadoje metu, Valstybės saugumo departamento rekomendaciją ir papildomai surinktą informaciją apie UAB „Lentona“ vykdomą veiklą, priėmė 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1204, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Nacionalinę vizą, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 10 punktas) (1 tomo b. l. 62).

10. Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe Lietuvos Respublikos vizų išdavimą užsieniečiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties”, šio įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, kiti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės aktai.

11. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) ir vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos.

12. Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

13. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka (toliau – Tvarka), kurioje konsuliniams pareigūnams išaiškinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 papunktį pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Šiame Europos Komisijos sprendime Europos Sąjungos valstybių konsuliniams pareigūnams buvo išaiškinti konsulinio pareigūno veiksmai tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 papunktis). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.

14. Tvarkos aprašo 70.10 papunktis nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Tvarkos aprašo 78.11 papunktį, daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, turi pateikti Tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

15. Šiame kontekste pažymėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2013 m. gruodžio 19 d. priimtas prejudicinis sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad: 1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); 2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas); 3) Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą ,,nelegalios migracijos riziką“, skirti ,,ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla ,,pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių; kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60–62 punktai); 4) nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares (72 punktas).

16. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublikoje) sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priimtas kilus rimtam pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo nustatyta, kad nesutampa UAB „Lentona“ buveinės ir pareiškėjo apgyvendinimo adresas (įmonės buveinė Šakių rajone, pareiškėjas apgyvendino adresas Vilniuje), nenurodyta pareiškėjo konkreti darbo vieta (padalinys, vietovė). Be to, nėra objektyvių duomenų apie bendrovės buveinės veiklą – ji neseniai įsteigta, iki 2018 m. gegužės 3 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuriuo registruota daug kitų, veiklos nevykdančių, įmonių, atstovaujamų vadovo V. Š.. Nuo 2018 m. balandžio 26 d. UAB „Lentona“ akcininkais tapo Kazachstano piliečiai ir nuolatiniai gyventojai. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir už kokias lėšas ketina grįžto atgal į savo šalį. Nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Pareiškėjui nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų apie buvimo Lietuvoje tikslą, įrodymų, pagrindžiančių buvimo sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublikoje), neviršydamas savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti vizos pareiškėjui.

17. Pareiškėjo argumentas, kad kitas Kazachstato pilietis gavo nacionalinę vizą nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes vizos išduodamas ne palyginamuoju būdu, o vertinant konkrečias vizą prašančio išduoti asmens nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus ir papildomai surinktą informaciją (pavyzdžiui, tokia gali būti atsakovo nurodoma aplinkybė, kad vėliau ta pati įmonė kreipėsi tarpininkaudama daugeliui asmenų).

18. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).

19. Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai buvo prieštaringi, todėl buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

20. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl vizos išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

21. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Tesėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo F. A. (F. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis