- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-272-185/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24413-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Donatas Jatužis
- Nuteistasis
- J. G.
- Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-272-185/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24413-2017-7
2017 m. gruodžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Donato Jatužio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-21 nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. ir jam paskirta 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda, nustatant trijų mėnesių jos sumokėjimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. nuteistas už tai, kad 2017-05-10 apie 15 val. name (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šlepete du kartus sudavė sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis ir taip sukėlė mažamečiam nukentėjusiajam M. G. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-21 nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad paskirtos baudos sumokėjimas šiuo metu yra didelė problema, kadangi jis niekur nedirba ir nėra registruotas Darbo biržoje. Anksčiau siųstas Darbo biržos dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jam užspaudė kairės rankos nervą, jis kreipėsi į gydytojus, jį siuntė į Santariškių klinikas, tačiau ranka taip ir liko nejudri, nelanksti, neleidžianti dirbti visu pajėgumu. Tai matė ir darbdavys, todėl negalėdamas tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, buvo priverstas išeiti iš darbo. Po kelių dienų kreipėsi į Darbo biržą, bet jam buvo pasakyta, kad jis turėjo ateiti kitą dieną po atleidimo. Jam to niekas nepaaiškino ir dėl kelių praleistų dienų šiuo metu nėra registruotas Darbo biržoje visam pusmečiui. Todėl darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę, ieškosi pats. Tačiau nuolatinio darbo neranda, tenkinasi tik atsitiktiniais darbais, dėl to sumokėti per tris mėnesius beveik 600 Eur dydžio baudą jam būtų neįmanomas dalykas. Nurodo, kad jo sugyventinė A. B. padėti sumokėti šią baudą taip pat negali. Jie augina keturis vaikus, iš kurių du yra jų bendri vaikai. Ji yra registruota Darbo biržoje ir gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės. Taigi jie pragyvena tik iš pašalpos bei užsiaugina daržovių. Jeigu ir atsirastų kokių nors pajamų ir galėtų pradėti mokėti baudą, tai pinigų neliktų šeimai. Jų šeimos materialinė padėtis yra sunki ir baudos mokėjimas atimtų iš vaikų galimas pajamas, išlaikymą. Pažymi, kad šiuo metu jo ir sūnaus (nukentėjusiojo) M. santykiai yra normalūs, nėra jokių didelių ginčų, nesutarimų. Gali teigti, jog jie susitaikė. Tačiau teisme to susitaikymo niekaip išreikšti negalėjo, nes nedalyvavo nei sūnus, nei jo įstatyminė atstovė. Tad susitaikyti ir būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo galimybės, todėl jam lieka tik prašyti sumažinti paskirtą baudą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat paskirtos bausmės rūšies, todėl šie klausimai išsamiau nenagrinėjami, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos dydžiu ir nustatytu jos sumokėjimo terminu, teigdamas, jog bauda yra per didelė ir prašo ją sumažinti.
BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ir į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į J. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – atvirai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str.1 d. 2 p.), į tai, jog padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas, kad jis praeityje neteistas, pripažįsta, jog sūnų auklėjo netinkamai, teigia, kad daugiau taip nebesielgs, paskyrė jam bausmę – 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą (BK 54 str., 47 str.), kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą, nustatant 3 mėnesių jos sumokėjimo terminą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės J. G. individualizavimo aspektu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs nuteistojo asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos sunkumą, aplinkybes, motyvus ir pasekmes, parinko jam teisingą ir pagrįstą bausmės rūšį – baudą, kurios, kaip minėta, šiuo atveju neginčija ir pats nuteistasis. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas, nustatydamas J. G. baudos dydį ir jos sumokėjimo terminą, netinkamai įvertino tiek J. G., tiek jo šeimos turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir galimybę sumokėti paskirto dydžio baudą per nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. šiuo atveju apylinkės teismas, parinkęs apeliantui teisingą bausmės rūšį, netinkamai nustatė jos dydį ir įvykdymo terminą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, J. G. su sugyventine A. B. augina keturis vaikus, nuo 2017-06-03 dėl sveikatos būklės turėjo išeiti iš darbo, šiuo metu nuolatinio darbo neturi, dėl sveikatos būklės gali dirbti tik atsitiktinius nesunkius darbus, jo šeima, nors laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) krizių centre, šiuo metu pragyvena vien iš A. B. gaunamos pašalpos. Be to, J. G. nustačius tokio dydžio baudą, bus nubaustas ne tik jis, bet ir jo šeima, ypač vaikai, kurių gyvenimo kokybė nukentės, pinigus skyrus baudai sumokėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiajam M. G. kraujosruvų, sumušimų ar kokių kitų sužalojimų padaryta nebuvo, socialinė darbuotoja nuteistojo šeimą lanko nuolatos, smurto atvejų anksčiau šeimoje neužfiksavo, smurto pavartojimo faktas prieš vaiką fiksuotas pirmą kartą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, J. G. baudos dydis mažinamas, o jos sumokėjimo terminas nustatomas ilgesnis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-21 nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės – baudos dydžio ir jos sumokėjimo termino keičiama dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-21 nuosprendį pakeisti.
J. G. pagal BK 140 str. 3 d. paskirtą 21 MGL, t. y. 790,86 Eur dydžio baudą sumažinti iki 6 MGL, t. y. 225,96 Eur dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti 4 MGL, t. y. 150,64 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 64 ct) dydžio baudą.
Nustatyti J. G. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimą terminą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.