Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-07-11 · Byla Nr. Ik-2774-189/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-11
Bylos Nr.
Ik-2774-189/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00990-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
T. J., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Advokatai
Zinaida Ševčenkas
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2774-189/2011Proceso Nr. 3-61-3-00990-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 13.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Liuda Arlauskienė, Bronius Januška (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjai D. V., pareiškėjos atstovei advokatei Zinaidai Ševčenko ir R. P., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Andriui Ankštučiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. J. bei jo atstovui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys T. J. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2011-04-01 sprendimą Nr.(7,9)-2D-1182 (b. l. 23-25) ir žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų rajone, statinių statybą pripažinti savavališka statyba arba minėtą patikrinimo medžiagą grąžinti papildomam patikrinimui atlikti.

Pareiškėjos reikalavimai priimti pagal nutartį (b. l. 29-30).

Nurodė, jog nesutinka su skundžiamu Inspekcijos sprendimu, kuriuo pirties ir tiltelio esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj. statyba pripažinta kaip nesavavališka statyba. Nesutikimą grindžia tuo, jog: statyba atlikta nesant žemės sklypo bendrasavininkių (faktinių valdytojų) rašytinio sutikimo dėl minėtų statinių statybų; išvada apie tai, jog statyba nėra savavališka yra šališka ir neobjektyvi, neatitinkanti tikrovės, kadangi priimta remiantis tik T. J. pateikta medžiaga ir duomenimis; patikrinimo metu iš statytojo nebuvo pareikalauta topo nuotraukos, be to, 2010-12-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (b. l. 14-19) buvo surašytas statytojo patalpose dalyvaujant statytojui ir vyr. specialistui o pareiškėjoms buvo leista tik susipažinti. Mano, jog dėl paminėtų priežasčių skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D.V. palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, jog pirties projekte nebuvo numatyta terasa o šiuo metu pirtis yra su terasa. Be to, lyginant su projektiniais duomenimis, skiriasi dabartinės pirties aukštis, plotis, ilgis. Taip pat pažymėjo, jog šiuo metu vyksta žemės dalybos su trečiaisiais asmenimis ir dėl pirties pastato negalima pasidalinti žemės ploto. Terasa užima 3 metrus žemės ploto.

Pareiškėjos D.V. atstovė R. P. (teismo šalių sutikimu leista atstovauti pareiškėją; žr. posėdžio protokolą - b.l. 139) papildomai nurodė, kad apie 2010 metų spalio mėnesį atliktą faktinį patikrinimą pareiškėja nebuvo informuota. Taip pat nebuvo informuota ir apie 2011 metų vasario mėnesį vykusį pakartotinį patikrinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 40-44) prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, jog siekiant visapusiškai ištirti pareiškėjos 2010-11-16 prašyme (skunde b. l. 6-7) nurodytas aplinkybes, 2010-12-08 organizavo faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo surašytas 2010-12-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (7.9)-FAK-1492 (registracijos data 2010-12-09, b. l. 14-19). Patikrinimo metu buvo nustatyta kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r., prie vandens telkinio pastatyta pirtis bei tiltelis, einantis per vieną dirbtinai suformuotą vandens telkinį (ilgis - 7,40 m, plotis - 1,60 m). T.J. pateikė su Molėtų raj. savivaldybės administracijos vyr. architektu 2002-02-07 suderintą projektą „Sodybos pastatų (gyvenamojo namo, tvarto, garažo) remontas ir pirties perstatymas privačioje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime Alantos sen.“ (toliau – Projektas, b. l. 79) , kuriame nurodyta: „Bus statoma nauja pirtis (4,0x6,0) rekonstravus esamus pamatus.“ Nors pareiškėja 2010-11-16 prašyme (skunde) ir patikrinimo vietoje metu ir nurodė, kad pirtis pastatyta ne rekonstravus esamus pamatus, o naujoje vietoje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjos išsakytą aplinkybę, jog pirtis buvo pastatyta naujai 2009 metais paneigia T.J. (b. l. 54-57) ir jo kaimyno J.K. (b. l. 53) išsakyti paaiškinimai, jog pirties statyba buvo vykdoma 2003 metais, ir tai, jog I.K. įmonės 2009-01-12 sudarytame žemės sklypo plane (b. l. 75) pirtis jau buvo nurodyta. Pažymėjo, jog 2003 metais galiojusio Statybos įstatymo prasme statinio statyba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius nebuvo laikoma savavališka statyba.

Nurodė, jog šiuo metu galiojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 (Žin., 2010, Nr. 115-5903), (toliau - STR 1.01.07:2010) nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas - be gyvenamųjų patalpų, kurio didžiausias aukštis nuo 5 m iki 8,5 m, o plotas nuo 50 m² iki 80 m² yra II grupės nesudėtingas statinys. Vadovaujantis STR 1.01.07:2010 14 p. nustatyta, kad jeigu nesudėtingo statinio projektui rašytinis pritarimas nereikalingas, apskritai tokio projekto rengti neprivaloma, t. y. privaloma rengti tik tokių nesudėtingų statinių projektus, kuriems yra privalomas rašytinis pritarimas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944), 6 priedo 3.2 punktu, II grupės nesudėtingo statinio supaprastintam projektui privalomi rašytiniai pritarimai tik tuo atveju, jeigu toks statinys statomas mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Todėl kadangi pareiškėjos skunde minima pirtis priskirtina II grupės nesudėtingam statiniui, šis statinys nepatenka į STR 1.07.01:2010 6 priedo 3 punkte nurodytas teritorijas, todėl šiam statiniui projektas nėra privalomas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kadangi pirties statyba buvo įvykdyta apie 2003 metus, o tiltelio statyba atlikta prieš 10-12 metų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 str. 25 d. rašytiniai sklypo bendrasavininkų sutikimai yra neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Be to, pareiškėja nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu tik 2009-12-18, todėl reikšti pretenzijas iki šios datos pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo.

Taip pat nurodė, jog pareiškėja nepateikia jokių savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų o Inspekcija priimdama sprendimą visapusiškai vertino ir tyrė visą turimą informaciją - buvo atlikti faktinių duomenų patikrinimai vietoje, įvertintos pareiškėjos skunde pateiktos aplinkybės, bei T. J. paaiškinimai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, papildomai nurodė, jog pirties statyba yra teisėta, tiltelio pastatymo datą konstatavo pagal liudytojo J. K. parodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. J. atsiliepime (b. l. 36-37) nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos argumentu dėl rašytinių sutikimo davimo, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pirtis pastatyta 2003 metais, tiltelis prieš 10-12 metus ir per vienų metų laikotarpį nuo statybų pradžios jokių pretenzijų iš žemės sklypo bendrasavininkų dėl statinių statybos nebuvo pareikšta, kaip tai numato Statybos įstatymo 23 str. 25 d., todėl išvada dėl nesavavališkos statybos fakto, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl pareiškėjos prašymo pripažinti statinių statybą savavališka nurodė, jog asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami į administracinį teismą, turi teisę kreiptis, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Todėl šiuo atveju klausimas dėl savavališkos statybos pripažinimo nenagrinėtinas.

Dėl pareiškėjos prašymo grąžinti medžiagą Inspekcijai papildomam patikrinimo atlikimui nurodė, jog kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, nėra pagrindo pripažinti ginčo statinius savavališkais. Teisiškai reikšmingos aplinkybės, reikalingos pritaikyti teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą patikrinimo metu buvo nustatytos ir įvertintos, todėl prašymas dėl papildomo patikrinimo šiuo atveju turėtų būti netenkinamas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog senoji pirtis jau buvo supuvusi, todėl pastatė naują pirtį. Leidimai pirties statybai buvo gauti.

T. J. atstovas K. J. (šalių sutikimu leista atstovauti sūnui; žr. posėdžio protokolą – b.l. 139) papildomai nurodė, jog dabar pirties plotas yra dar labiau sumažėjęs, kadangi prie pirties anksčiau buvo malkinė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-04-04 raštą (sprendimą) Nr. (7.9)-2D-3755 dėl 2010-01-31 ir 2010-03-21 prašymų (skundų) (2011-02-01 rašto Nr. (7.9)-2D-1182 papildymą, b. l. 20-22), kuriuo buvo atsakyta į D.V. ir R. P. 2010-01-31 ir 2010-03-21 prašymus (skundus). Ginčas kilęs dėl to, ar Inspekcija skundžiamu sprendimu teisingai konstatavo, kad atlikus patikrinimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Alantos sen., Molėtų raj., nustatyta, jog pirties ir tiltelio statyba nėra savavališka statyba (teisėtumo ir pagrįstumo)

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ), IX skirsnis, 57 str., 58 str.

Atkreiptina, jog negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas (t.y. nepateikiant įrodymų), adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę.

Pareiškėja skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais (b.l. 1-27) nepatvirtino, jog ginčijamas raštas yra neteisingas ir neatitinkantis teisės aktams.

Inspekcijos atsiliepimo į skundą, skundžiamo rašto argumentacija yra teisinga ir atitinkanti teisės aktų nuostatoms.

Pagal ABTĮ 1 str., 2 str. 1 d., 14 d., 16 d., 17 d., 3 str., administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Pagal ABTĮ 5 str., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas visų pirma įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y., ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas.

Ginčydama 2011-04-01 skundžiamo sprendimo Nr.(7.9)-2D-1182 teisėtumą pareiškėja savo skunde teismui nurodė jog statyba atlikta neturint žemės sklypo bendrasavininkių rašytinių sutikimų; inspekcijos išvada (išreikšta skundžiamame sprendime), kad pirties ir tiltelio statyba nėra savavališka statyba yra šališka ir neobjektyvi, neatitinkanti tikrovės, nes padaryta pasiremiant tik statytojo T. J. pateikta medžiaga ir duomenimis ir iš pareiškėjos nebuvo prašoma pateikti įrodymų, patvirtinančių savavališkos statybos buvimą; iš statytojo nebuvo pareikalauta topo nuotraukos, be to, 2010-12-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas buvo surašytas dalyvaujant tik statytojui ir Inspekcijos vyr. specialistui o pareiškėjai ir jos atstovei buvo leista tik susipažinti.

Vertinant skundžiamą raštą, kuris yra 2011-02-01 rašto Nr. (7.9)-2D-1182 (b. l. 20-22, 2010-12-21 rašto Nr. (7.9)-2D-15460 papildymas b. l. 12-13)) papildymas matyti, jog šiuo raštu pareiškėja informuojama apie jos skundų pagrindu Inspekcijos atliktus veiksmus. Jame nurodoma, jog yra išanalizuoti ir įvertinti 2010-12-08 (b. l. 14-19) bei 2011-02-22 (b. l. 50-52) faktinių duomenų patikrinimo aktai, Inspekcijos pavedimu pateiktas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros atsakymas (b. l. 74), J. K.ir T. J. paaiškinimai (b. l. 53-57), surinkti kiti rašytiniai įrodymai vertinant statinių statybos legalumą. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjos skundo teismui reikalavimo panaikinti 2011-04-01 sprendimą Nr.(7.9)-2D-1182 argumentacija yra glaudžiai susijusi su jau anksčiau pareiškėjai pateiktais raštais – atsakymais (2011-02-01, 2010-12-21), kuriuose skunde teismui išdėstyti argumentai pastarajai yra išaiškinti remiantis teisės aktų nuostatomis. Iš bylos įrodymų darytina išvada, jog pareiškėjai, teikiant skundą teismui, buvo žinomos aplinkybės, pirties ir tiltelio statybą pripažįstančios kaip legalią statybą. Pareiškėja minėtų raštų įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Nagrinėjant ginčą reikšminga aplinkybė ta, jog tai, kad pastatų statyba yra legali patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 128-136). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2011-06-20 versijos) matyti, kad nuo 2011-06-20 nuosavybės teisė į pirtį buvo įregistruota pareiškėjo vardu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į pirtį įgijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, ką įrodo nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

Byloje nėra įrodymų, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruotos pareiškėjo teisės Nekilnojamojo turto registre, įstatymo nustatyta tvarka yra nuginčyti.

Atkreiptina, jog skundžiamame Sprendime remiantis teisės aktų reglamentacija (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., Žin. 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; Statybos įstatymas 1996, Nr.32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401; Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010) Inspekcija išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjos skundo argumentų (rašytinių sklypo bendrasavininkių sutikimų, papildomų įrodymų dėl savavališkos statybos pateikimo). Pareiškėja nepateikė skundo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vien subjektyvaus asmens suvokimo, kad yra pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, nepakanka, kad būtų realizuota jo teisė į reikalavimo patenkinimą. Būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–212/2005, 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A422–696/2008). Tai suponuoja išvadą, jog asmuo, kuris kreipėsi į teismą, turi nurodyti, kokios jo teisės arba interesai buvo pažeisti ir kokiu būdu tai buvo padaryta. Todėl pažymėtina, jog vien deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos skundo teiginiai šiuo atveju negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, skundžiamą sprendimą (raštą) neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei į tai, kad pareiškėja nepagrindė įtikinamais įrodymais skunde nurodytų aplinkybių bei nepaneigė oficialiuose dokumentuose įtvirtintų faktinių aplinkybių, pareiškėjos skundas atmestinas. Konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visus surinktus rašytinius įrodymus bei teisingai taikė materialinės teisės normas. Dėl nurodytų motyvų, Inspekcijos sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros Viešojo administravimo įstatymo 8 str. aspektu, todėl vertintina, jog atsakovo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo teisėti ir pagrįsti

Tenkinti pareiškėjos kitą reikalavimą, esant aptartoms aplinkybėms - patikrinimo medžiagą grąžinti papildomam patikrinimui atlikti – nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Teisėjai Liuda ArlauskienėBronius JanuškaErnestas Spruogis