- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- A-2679-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00112-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Audra Lukaševičiūtė Krantz
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu F. M. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu F. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu F. M. prisistatančio asmens skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) piliečiu F. M. prisistatantis asmuo (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1934 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo (Užsieniečio) laikinojo apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebuvo pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Migracijos departamentas nurodė, kad sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio nesuteikimo nebuvo įsiteisėjęs, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, jis šiuo metu nebuvo sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turėjo būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą.
6. Teismas nustatė, kad Užsieniečiui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitiko ne sulaikymą, bet Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
7. Teismas taip pat nustatė, jog Užsienietis gyvena moduliniame namelyje, patalpos nebuvo rakinamos, Užsienietis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, jog pažeidžiamos Užsieniečio teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu. Todėl teismas sprendė, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas buvo tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
8. Teismas nurodė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, galutinio sprendimo jo prašymo suteikti prieglobstį byloje nebuvo, Užsieniečio atvykimo motyvai nebuvo išaiškinti. Teismo vertinimu, paskyrus Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, galėjo išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.
III.
9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį – sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.
10. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas prilygsta sulaikymui ir yra neproporcinga bei nepagrįsta sankcija, kurios skyrimui nėra pagrindo, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžia esmines žmogaus teises. Užsienietis pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti. Užsieniečio prašymas sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo ribojimų atitinka Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis, sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio termino netaikant judėjimo apribojimų.
Atsiliepimas
11. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
12. Migracijos departamentas nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 21S51957 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas įsiteisėjęs.
13. Migracijos departamentas pažymi, jog jis turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Be to, Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, todėl, Migracijos departamento vertinimu, Užsienietis gali pasislėpti.
14. Migracijos departamentas taip pat nurodo, jog Užsienietis nėra sulaikytas – jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, Užsienietis buvo teisėtai atvykęs į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Žemesnės instancijos teismas
15. Migracijos departamento vertinimu, Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, jo teisės nėra pernelyg suvaržytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsieniečio skundo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1934 dalį, kuria Užsienietis laikinai apgyvendintas Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.
17. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą arba netaikyti judėjimo apribojimo, nurodydamas, kad, atsižvelgus į jo individualią padėtį, jam (Užsieniečiui) galima taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę ir sutrumpinti priemonės taikymo terminą.
18. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2325-781/2022 Užsieniečio apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo atmestas, o Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 21S51957, kuriuo atsisakyta suteikti Užsieniečiui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įsiteisėjo. Taigi šiuo metu Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio yra įsiteisėjęs ir apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio teisinis statusas yra pasikeitęs, t. y. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas.
19. Susiklosčius šiai situacijai teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), t. y. ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas Užsieniečio skundas ir nepanaikinta Sprendimo dalis.
20. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).
21. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
22. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėją?Įstatymo 140⁸?straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.
23. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹²?straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
24. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.
25. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio?2?dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo?113?straipsnio?5?dalies?2–?4 ?ar ?9 ?punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio?5?dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo?113?straipsnio?5?dalies?1,?6–11?punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio?3?dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio?2?dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio?5?dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo?113?straipsnio? 4? dalies ?3, ?4? ar? 5?punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
27. Įstatymo?113?straipsnio?5?dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų?Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas ginčijamu Sprendimu buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti pareiškėją, kuris yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikęs asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, ir kurio prieglobsčio prašymas, Sprendimo priėmimo metu, dar buvo nagrinėjamas, Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog Sprendimo priėmimo metu būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktu prašymu suteikti prieglobstį, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjo prieglobsčio byloje priėmimas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), kuris šiuo atveju trunka ilgiau nei 6 mėnesius, tuo viršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą ribą. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nėra taikyta jokia alternatyvi sulaikymui priemonė, o kaip jau minėta, jis pagal Įstatymo nuostatas buvo laikinai apgyvendintas Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės jam sutrumpinti taikomos priemonės terminą ar taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nepripažintini pagrįstais.
30. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
31. Taip pat pažymėtina, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2325-781/2022 priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis pasikeitė, todėl nuo 2022 m. gegužės 11 d. jis nebėra prieglobsčio prašytojas ir Užsienietis turėjo būti paleistas arba turėjo būti išspręstas klausimas dėl jo apgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu F. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.