Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. U., vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. birželio 27 d., apie 15.34 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį PEUGEOT 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0046 (patikros sertifikato Nr. 1834984) 2023 m. birželio 27 d., apie 15.34 val. buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

4. Be kaltinamojo T. U. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta ir kitais byloje esančiais teismo ištirtais įrodymais:

4.1. liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad dirba specialistu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje (toliau – PK). 2023 m. birželio 27 d. dirbo ekipaže su kolege D. T.. Vykdydami neblaivių vairuotojų kontrolę dienos metu, apie 15.30 val., dirbo Radviliškio mieste, prie žiedinės sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikrinant vairuotojų, atvažiuojančių nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės, blaivumą, buvo pastebėtas žalios spalvos Peugeot automobilis, kuris, įvažiavęs į žiedinę sankryžą, pradėjo važiuoti prieš eismą ir, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi. Toks vairuotojo elgesys sukėlė įtarimų, kad vairuotojas norėjo išvengti neblaivumo patikros, todėl, skubiai įlipus į tarnybinį automobilį, su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garso signalu pradėjo vytis minėtą automobilį. Važiuojant paskui automobilį, pastebėjo, kad jis nusuko į privačią teritoriją, kuri priklauso (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai, ir ten sustojo. Sustojus prie minėto automobilio ir pribėgus prie vairuotojo, iškart matėsi, kad automobilyje buvo tik vairuotojas – vyriškis. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyriškio paklausus apie alkoholio vartojimą, jis neneigė, kad yra vartojęs alkoholio. Visus prašomus dokumentus vairuotojas pateikė. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyti vairuotojo duomenys, tačiau šiuo metu jų nepamena. Nors automobilis nebuvo registruotas vairuotojo vardu, tačiau jis teigė, kad automobilis yra jo, turėjo ir pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matėsi, kad jis yra nusipirkęs minėtą automobilį. Vairuotojas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių neblaivumas. Tikslių nustatyto neblaivumo skaičių nepamena. Po 15 minučių norint patikrinti vairuotojo neblaivumą antrą kartą, jis patikrinimo vengė, pradėjo elgtis agresyviai. Kai vairuotojo buvo prašoma pūsti į alkotesterį, akivaizdžiai matėsi, kad jis nepučia, o traukia orą į save. Vairuotojas tyčia vengė pasitikrinti blaivumą. Vėliau vairuotojas, būdamas labai agresyvus, pradėjo keiktis, įžeidinėti ir stumdytis, todėl teko prieš jį panaudoti spec. priemones – antrankius ir dujas, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje vairuotojas ir toliau nenurimo, rėkavo, įžeidinėjo, spjaudėsi, todėl į įvykio vietą papildomai buvo iškviesti kolegos. Dėl vairuotojo elgesio ir vengimo pasitikrinti girtumą nebuvo atliktas pakartotinis pūtimas, girtumas buvo patikrintas tik vieną kartą. Atvykus ekipažui iš Radviliškio rajono policijos komisariato, vairuotojas buvo persodintas į kolegės tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Iš įvykio vietos vairuotojas buvo pristatytas į laikino sulaikymo patalpas;

4.2. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 27 d. apie 15.30 val. sustabdytas automobilis Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui T. U. pirmu pūtimu nustatytas 2,47 promilių girtumas. Pakartotinio girtumo nustatymo atsisakė, keikėsi, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais pareigūnus;

4.3. PK specialisto A. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 27 d., apie 15.25 val., vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje, buvo pastebėtas nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės atvažiuojantis žalios spalvos automobilis Peugeot 207, kuris įvažiavęs į žiedinę sankryžą, pasuko prieš eismą ir sugrįžęs į Šiaulių gatvę, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) miesto centro link. Su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais vejantis minėtą automobilį, jis sustojo privačioje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie automobilio ir pribėgus prie jo, automobilyje sėdėjo vienas vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir iškart prisipažino prieš valandą laiko vartojęs alkoholį. Vairuotojui pateikus vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai yra T. U.. Alkoholio kiekio matuokliu 15.34 val. jam buvo nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis. Asmuo bendravo ir elgėsi ramiai. Praėjus 15 minučių, kuomet reikėjo atlikti pakartotinį tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, asmuo pradėjo vengti nusistatyti girtumą, akivaizdžiai traukė orą į save, po to pradėjo elgtis agresyviai. Prašomas nusiraminti ir nusistatyti girtumą, nenurimo, į alkoholio kiekio matuoklį neįpūtė, traukė orą į save. Skėsčiojo rankomis į šalis bei pradėjo keiktis necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais. Toliau bandė pagriebti už alkoholio kiekio matuoklio, pradėjo stumdytis, dėl ko prieš T. U. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir spec. priemonės: dujos ir antrankiai. Po pirmojo pūtimo praėjus nuo 15 iki 30 minučių, T. U. girtumo nenusistatė, todėl pakartotinio testo alkoholio kiekio matuokliu atlikti nepavyko. Įsodintas į tarnybinį automobilį T. U. toliau plūdosi necenzūriniais ir įžeidžias žodžiais, spjovė pareigūnui į veidą. T. U. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas;

4.4. neblaivumo patikrinimo žurnalu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. birželio 27 d. 15.34 val. T. U. nustatytas 2,47 promilių neblaivumo laipsnis;

4.5. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. birželio 27 d. iš T. U. burnos sklinda alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Įvertinant bendrą asmens būklę eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Akte nurodyta, kad T. U. prisipažino alkoholį vartojęs prieš 1 valandą. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0046 (sertifikato Nr. 1834984) patikrinus asmens neblaivumą, 2023 m. birželio 27 d. 15.34 val. T. U. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, o antras tikrinimas atliktas nebuvo. T. U. su tikrinimo rezultatais bei įrašais akte susipažinti pasirašytinai atsisakė;

4.6. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnui prie kūno tvirtinamos vaizdo kameros „Bodycam“ įvykio vietoje 2023 m. birželio 27 d., adresu (duomenys neskelbtini). Matyti, kad iš viso yra 2 vaizdo įrašai pavadinimais: PSS-20230627-151204UTC+0300, PSS-20230627-154204UTC+0300. Vaizdo įrašai spalvoti, daryti šviesiu paros metu, lauke. Vaizdo įrašai yra su garsu, filmuota iš vieno iš pareigūnų pozicijos. Peržiūrint vaizdo įrašus matyti, kad žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pareigūnai, vykdydami reidą, bekontakčiais alkoholio kiekio matuokliais tikrina vairuotojų blaivumą. Girdisi, kad pareigūnas sako „o kad atlekia antra juosta, žiūrėk“ ir tuo metu matosi, kad nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės, antroje eismo juostoje link žiedinės sankryžos važiuojantis ryškiai žalios spalvos automobilis, privažiavęs žiedinę sankryžą pasuka prieš eismą ir pradeda važiuoti atgal (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi. Matosi, kad pareigūnas iškart bėga į tarnybinį automobilį ir įjungęs specialiųjų švyturėlių garsinį signalą išvažiuoja. Iš pareigūnų pokalbio girdisi, kad prieš eismą važiavo žalios spalvos Peugeot markės automobilis ir netrukus girdisi, kad per garsiakalbį pareigūnas nurodo šio automobilio vairuotojui sustoti. Matosi, kad pareigūnas sustoja tarnybiniu automobiliu ir greitai išlipęs pribėga prie stovinčio žalios spalvos Peugeot markės automobilio vairuotojo durelių, kurias pradaro ir paprašo vairuotoją išlipti iš mašinos. Matosi, kad vairuotojo vietoje sėdi vyriškis. Automobilio viduje daugiau keleivių nėra. Pareigūnė vairuotoją patikrina bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, tada paklausia, ar vairuotojas vartojęs alkoholio, ir vairuotojas atsako, kad taip. Pareigūnams paprašius, vairuotojas pateikia prašomus dokumentus. Pareigūnams paklausus vairuotojo, prieš kiek laiko vartojo alkoholį ir ar daug, vairuotojas atsako, kad prieš valandą, kad vartojo daug. Pareigūnė vairuotoją pakviečia atlikti neblaivumo nustatymo testą ir matosi, kad vairuotojas atlieka pareigūnės nurodomus pratimus neblaivumui nustatyti. Vairuotojas patikrinamas alkoholio kiekio matuokliu ir girdisi, kad jam nustatomas 2,47 promilių neblaivumas. Pareigūnai pasako vairuotojui, kad po 15-20 minučių bus atliktas antras pūtimas. Toliau matosi, kad pareigūnas dirba kompiuteriu ir praėjus 18 minučių pareigūnai vairuotojui nurodo, kad bus atliekamas antras pūtimas. Pareigūnams vairuotojo prašant pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, vairuotojas užuot pūtęs, traukia orą. Pareigūnė vairuotojui kelis kartus pakartoja, kad jis netrauktų oro, nes alkoholio kiekio matuoklis rodo, kad vairuotojas traukia orą, o ne jį pučia. Pareigūnė vairuotojui rodydama alkoholio kiekio matuoklį aiškina, kad prietaisas rodo, jei asmuo traukia orą. Pareigūnė alkotesteriu bando patikrinti vairuotoją 14 kartų, bet visų bandymų metu girdisi, kad pareigūnė vairuotojui sako, kad jis netrauktų oro, o pūstų jį į alkotesterį. Girdisi, kaip pareigūnė sako, kad vairuotojas tyčia traukdamas orą į save vengia blaivumo patikrinimo, įspėja vairuotoją, kad jam vengiant pasitikrinti, tai bus traktuojama kaip atsisakymas ir bus vadovaujamasi pirmo pūtimo rezultatu. Praėjus 30 minučių ir vairuotojui nepasitikrinus blaivumo, pareigūnai pakartoja, kad jo vengimas pasitikrinti blaivumą pučiant į alkotesterį bus traktuojamas kaip atsisakymas. Vairuotojas pradeda žodžiais kabinėtis prie pareigūnų, darytis agresyviu, įžeidinėti, dėl ko pareigūnas vairuotojui uždeda antrankius ir įsodina į tarnybinį automobilį. Girdisi, kad pareigūnė informuoja budėtoją, kad vairuotojas neatliko antro pūtimo ir informuoja, kad įvykio vietoje bus reikalingas operatyvinės grupės pareigūnas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

4.7. VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi priklauso T. U.. Transporto priemonės kaina 1 200 eurų;

4.8. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu stovi į teritorijoje esančią aikštelę, galu į pagrindinį A9 ((duomenys neskelbtini)) kelią. Pats automobilis Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra žalios spalvos, 2006 metų laidos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo raktelių spynelėje nėra, jie padėti ant priekinės vairuotojo pusės sėdynės, kaip ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis turi įvairių pabraižymų, defektų. Automobilio salone primėtyta įvairių, tyrimui nereikšmingų daiktų. Automobilis užplombuotas. Įvykio vieta fotografuota. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis bei 1 užvedimo raktelis su pakabuku, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu: Šiauliai, Pramonės g. 2C. Taip pat paimta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama T. U. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, duodamas parodymus, savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. T. U. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia - suvokė, kad automobilį vairuoja neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Kaltinamojo T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Kaltinamasis T. U. padarė vieną nusikaltimą, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. U. yra teistas vieną kartą už analogiškos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 51-59), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 60-61), yra dirbantis (b. l. 62-63).

11. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis praeityje teistas už analogiško pobūdžio (transporto priemonių vairavimą neblaiviam) 1 kartą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis turi įsipareigojimų bankui, moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl netikslinga skirti baudą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti T. U. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.

12. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

13. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo paskirta arešto bausmė, o vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme.

14. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 27 d. 16.05 val. iki 2023 m. birželio 28 d. 16.32 val., t. y. 1 para (b. l. 40-42).

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis T. U. ne pirmą kartą padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, jam teisė vairuoti transporto priemones jau buvo atimta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu 3 metų laikotarpiui, tačiau kaltinamasis ir vėl sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

17. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad T. U. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam – ketverių metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

18. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

19. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

20. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys bei kaltinamojo parodymai patvirtina, jog automobilis PEUGEOT 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas D. S. vardu, tačiau iš 2022 m. spalio 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis priklauso T. U.. Kadangi ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis PEUGEOT 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

21. Kaltinamajam T. U. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 48).

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartis - konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn kartu su automobiliu; kaltinamojo T. U. vairuotojo pažymėjimas - perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. U. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 27 d. 16.05 val. iki 2023 m. birželio 28 d. 16.32 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. U. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

T. U. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (administracija@siauliuti.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, T. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį PEUGEOT 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu.

T. U. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir grąžinti T. U. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, nuosprendžiui įsiteisėjus - konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn kartu su automobiliu; kaltinamojo T. U. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus - perduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.