Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-783-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
2-783-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00649-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Alona Romanovienė
Atsakovas
A. P., R. P.
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Advokatai
Jonas Platelis
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-783-163/2015(Proceso Nr. 2-57-3-00649-2014-3) Procesinio sprendimo kategorijos:
42.10; 42.11.1; 63.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovei Lilijai Gustainytei, atsakovui A. P., atstovų atstovui advokatui Jonui Plateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį atsakovams R. P. ir A. P., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), tretieji asmenys antstolė Reda Vizgaudienė ir notarė Alfreda Bluškienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

. ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1006, pagal kurią atsakovė R. P. padovanojo atsakovui A. P. neatlygintinai nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-svečių namų-viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato-pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje. Nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovams remdamasis actio Pauliana teise, nes turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę R. P.. Reikalavimo teisė atsirado pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį bei VMI 2012 m. spalio 15 d. sprendimą Nr.(23.17-08)-320-48580 išieškoti 399 145,45 Lt ir 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-41248) išieškoti 5 459,61 Lt. VMI sprendimai atitinkamai 2012 m. lapkričio 26 d. ir 2013 m. birželio 6 d. pateikti vykdymui antstolei Redai Vizgaudienei bei persiųsti atsakovei R. P.. Atsakovė R. P. savo skolos valstybės biudžetui nevykdo, ginčijamo sandorio sudarymo metu jos skola valstybei sudarė 410 737,99 Lt (118 957,94 EUR). Atsakovų sudarytas sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditoriaus interesus, nes taip sumažinamas atsakovės R. P. turtas ir ieškovė praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą. Pagal ieškovės turimus duomenis, atsakovė R. P., padovanojusi savo sutuoktiniui jai priklausantį turtą (2014 m. balandžio 25 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi atsakovai pasidalijo santuokos metu sugyventą turtą), jokio kito turto neturi, todėl negali sumokėti skolą valstybės biudžetui. Atsakovė R. P. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau sudarė su savo sutuoktiniu, todėl preziumuojama, kad šalys buvo nesąžiningos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Lilija Gustainytė prašo ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Dovanojimo sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas de facto buvo asmeninė A. P. nuosavybė, o sudaryti turto pasidalijimo sutartį ir dovanojimo sutartį teisiniam faktinės situacijos įforminimui patarė notaras. Žemės sklypas įgytas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 405 pagrindu atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir, nors turtas įregistruotas iki 2000 m CK įsigaliojimo, yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kaip ir statiniai sklype įgyti/pastatyti ir įregistruoti kaip asmeninė A. P. nuosavybė. Pastatą-pirtį A. P. įsigijo iš varžytinių 2000 m. sausio 3 d., atlikus jo rekonstrukciją 2001 m. liepos 2 d. buvo įregistruotas viešbutis-svečių namai, jis taip pat asmeninė A. P. nuosavybė. Pagalbinis pastatas buvo pastatytas ir įregistruotas 2006 m. kaip asmeninė A. P. nuosavybė. Kadangi visas turtas priklausė A. P. kaip asmeninė nuosavybė, R. P. turėjo pareigą sudaryti dovanojimo sutartį ir atsakovai, veikdami sąžiningai, šią sutartį sudarė. Ieškovė nekilnojamąjį turtą taip pat pripažino kaip A. P. asmeninę nuosavybę, nes nuo 2012 m. išieškojimas nebuvo nukreiptas į nekilnojamąjį turtą. Ieškovė neįrodė Actio Pauliana sąlygų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. ir atsakovų atstovas advokatas Jonas Platelis prašo ieškinio netenkinti atsiliepimo į ieškinį pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - KA VMI) 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (6.5)-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodė atsakovei R. P. sumokėti į biudžetą 211 550 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 78 876 Lt PVM delspinigių, 21 155 Lt PVM baudos, 7 817 LT gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM), 17 756 Lt GPM delspinigių, 783 Lt GPM baudos, 5 981 LT valstybinio socialinio draudimo (toliau VSD) įmokų pagrindinei pensijos daliai, 4 611 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 2 991 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudos ir 2 305 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudos.

R. P. nesutikdama su 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, skundu kreipėsi į VMI prie LR finansų ministerijos, o šios sprendimą patvirtinantį KA VMI sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau MGK, Komisija). Komisija 2009 m. gruodžio 10 sprendimu Nr. S-396(7-379/2009) patvirtino VMI sprendimą.

R. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti KA VMI 2009 m. rugpjūčio 5 d., VMI 2009 m. spalio 1 d. sprendimą ir Komisijos 2009 m gruodžio 10 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu R. P. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

VMI 2012 m. spalio 15 d. sprendimą Nr.(23.17-08)-320-48580 išieškoti iš R. P. 399 145,45 Lt mokestinę nepriemoką ir 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-41248) išieškoti iš R. P. 5 459,61 Lt. VMI sprendimai atitinkamai 2012 m. lapkričio 26 d. ir 2013 m. birželio 6 d. pateikti vykdymui antstolei Redai Vizgaudienei bei persiųsti atsakovei R. P..

2014 m. balandžio 25 d. atsakovai A. P. ir R. P. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria pasidalijo santuokos metais (santuoka sudaryta 1994-10-28) sugyventą turtą, lygiomis dalimis: A. P. ir R. P. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį atitenka žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), pastatas-svečių namai-viešbutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje.

2014 m. balandžio 28 d. R. P. ir A. P. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė R. P. padovanojo atsakovui A. P. neatlygintinai nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-svečių namų-viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato-pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant actio Pauliana sąlygų buvimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamojoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.

Dovanojimo sutartį R. P. ir A. P. sudarė 2014 m. balandžio 28 d. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 13 d., t. y. nepraleidusi vienerių metų senaties termino (CK 6.66 str. 3 d.).

Atsakovė R. P. skolinga ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d, nes VMI 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (6.5)-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ atsakovei R. P. nurodyta sumokėti į biudžetą 211 550 Lt pridėtinės vertės mokesčio,78 876 Lt PVM delspinigių, 21 155 Lt PVM baudos, 7 817 LT gyventojų pajamų mokesčio, 17 756 Lt GPM delspinigių, 783 Lt GPM baudos, 5 981 LT valstybinio socialinio draudimo įmokų pagrindinei pensijos daliai, 4 611 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 2 991 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudos ir 2 305 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudos. Mokestinė nepriemoka 2015 m. vasario 20 d. duomenimis sudaro 111 687,76 EUR. Dovanojimo metu viso žemės sklypo, pastato-svečių namų-viešbučio ir pastato-pagalbinio pastato vidutinė rinkos vertė buvo 566 700 Lt (164 127,66 EUR). Dovanojimo sutartimi R. P. padovanojo A. P. ½ nekilnojamojo turto, t.y. padovanojo turto už 283 350 Lt (82 063,83 EUR), todėl ieškovės reikalavimas neviršija sumos, kuri būtina jos kreditoriniam reikalavimui patenkinti.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovė R. P. yra skolinga ieškovei VMI 111 687,76 EUR. Šios aplinkybės patvirtintos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi, VMI prie Finansų ministerijos 2012 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (23,17-08)-320-48580, 2013 m. birželio 5 d., sprendimu Nr. (23.17-08)-320-41248, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (6.5)-18, VMI prie FM 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 68-81. Dėl šio fakto iš esmės nėra ginčo ir tarp šalių. Atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiusi, todėl ieškovė VMI prie FM turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 111 687,76 EUR mokestinę nepriemoką.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandorius pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad R. P. apie skolą valstybės biudžetui žinoma nuo 2009 m. gegužės mėnesio, ji pati kreipėsi ikiteismines institucija ir į teismus prašydama panaikinti jai priskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Ieškove neatsiskaito nuo 2012 m. neturi nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, gauna tik darbo užmokestį, todėl negali atsiskaityti su ieškove. Ginčijamu sandoriu padovanojusi sutuoktiniui jai nuosavybės teisę priklausančią nekilnojamojo turto dalį (1/2 dalį žemės sklypo, pastato-svečių namų-viešbučio ir pastato-pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga) R. P. praktiškai liko be turto (neturi nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, gauna tik darbo užmokestį) ir sukėlė realią grėsmę, kad jos įsipareigojimai ieškovei nebus tinkamai įvykdyti, todėl pažeidžia kreditoriaus VMI prie FM teises.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad R. P. privalėjo padovanoti sutuoktiniui A. P., t. y. neatlygintinai perleisti ½ žemės sklypo, ½ pastato-svečių namų-viešbučio ir ½ pastato-pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Atsakovai, atsikirsdami į ieškovės motyvą, kad jie neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nurodo, kad nekilnojamasis turtas buvo asmeninė A. P. nuosavybė, o sudaryti turto pasidalijimo sutartį ir dovanojimo sutartį teisiniam faktinės situacijos įforminimui patarė notaras. Žemės sklypas įgytas atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kaip ir statiniai sklype įgyti/pastatyti ir įregistruoti kaip asmeninė A. P. nuosavybė. Pastatą-pirtį A. P. įsigijo iš varžytinių 2000 m. sausio 3 d., atlikus jo rekonstrukciją 2001 m. liepos 2 d. buvo įregistruotas viešbutis-svečių namai, jis taip pat asmeninė A. P. nuosavybė. Pagalbinis pastatas buvo pastatytas ir įregistruotas 2006 m. kaip asmeninė A. P. nuosavybė. Kadangi visas turtas priklausė A. P. kaip asmeninė nuosavybė, R. P. turėjo pareigą sudaryti dovanojimo sutartį ir atsakovai, veikdami sąžiningai, šią sutartį sudarė.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. P. ir R. P. santuoką sudarė 1994 m. spalio 28 d. Nuosavybės teisė į žemės sklypą atkurta iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo įsigytas ir pastatas-pirtis, kuriam atlikus rekonstrukciją įregistruotas kaip viešbutis-svečių namai. Iki 2000 m. CK, kuris įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomu priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu jis įgytas susituokus. Tai, kad abu sutuoktiniai pripažino, kad santuokos metu įgytas turtas yra jų bendra jungtinė nuosavybė, patvirtina 2014 m. balandžio 25 d. atsakovų A. P. ir R. P. sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuria jie pasidalijo santuokos metais sugyventą turtą, lygiomis dalimis: A. P. ir R. P. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį atitenka žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), pastatas-svečių namai-viešbutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje. Sudarydami sutartį atsakovai nurodė, kad sutartį sudarė niekieno neverčiami, be smurto ir apgaulės, laisva abiejų šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Sutarties sudarymo metu nebuvo susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių šalys buvo priverstos sudaryti sutartį joms nenaudingomis sąlygomis (sutarties 4.4 p.). Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Be to atsakovai nurodo, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą taip pat pripažino kaip A. P. asmeninę nuosavybę, nes nuo 2012 m. išieškojimas nebuvo nukreiptas į šį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI siūlė R. P. mokestinę nepriemoką sumokėti gera valia. Jai to nepadarius dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo kreipėsi į antstolį, kuris ir vykdė išieškojimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ginčijamu sandorių padovanotą nekilnojamąjį turtą būtų pripažinusi A. P. asmenine nuosavybe.

Kaip privalomas actio Pauliana kontekste gali būti vertinamas sandoris, kurio sudarymą lemia teisinė prievolė, o ne moraliniai įsipareigojimai, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

CK 6.67 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Atsakovai įstatyme įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo. R. P. ginčijamą sandorį sudarė su sutuoktiniu A. P.. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise (CK 6.465 str. 1 d.).

Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2014 m. balandžio 28 d. Sudarydamas šią dovanojimo sutartį R. P. nurodė, kad jokie kiti tretieji asmenys neturi ir/ar neturės jokių teisių ar pretenzijų į dovanojamus daiktus. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovė R. P. yra skolinga ieškovei VMI 111 687,76 EUR. Šios aplinkybės patvirtintos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi, VMI prie Finansų ministerijos 2012 m. spalio 15 d. ir 2013 m. birželio 5 d., sprendimais buvo nustatyta jos mokestinė nepriemoka valstybei. Taigi, dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovė R. P. žinojo apie šiuos sprendimus ir apie tai, kad ji skolinga valstybės biudžetui 111 687,76 EUR, kad skolos išieškojimas perduotas antstolei ir, kad dovanojimo sutartis apsunkins skolos iš jos išieškojimą ir taip pažeis kreditoriaus teises.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad nagrinėjamojoje byloje yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas, pripažintina negaliojanti nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 28 d. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovė R. P. padovanojo atsakovui A. P. neatlygintinai nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-svečių namų-viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato-pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje (CK 6.66 str.). Pripažinus dovanojimo sandorį negaliojančiu taikytina restitucija natūra ir šalys grąžinamos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, t. y. nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-svečių namų-viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato-pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, grąžintina R. P. nuosavybėn (CK 6.154 str. 1 d.).

Dėl žyminio mokesčio.

Iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kasacinio teismo praktika turtinis ar neturtinis actio Pauliana ieškinys, buvo nevienoda. Plenarinė sesija pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, nurodė, kad šiuo pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu ir turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamojoje byloje ieškinio kaina 111 687,76 Eur, už jį turėjo būti sumokėtas 2 275 Eur žyminis mokestis. Ieškinį, kuris patenkintas visiškai, pareiškė VMI, kuri įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 11 p.), todėl žyminis mokestis 2 275 Eur priteistinas iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė R. P. padovanojo atsakovui A. P. neatlygintinai nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-svečių namų-viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato-pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovo A. P. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Palangos m. savivaldybė, Palangos m. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-svečių namų-viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį pastato-pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, R. P. nuosavybėn.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. P. ir A. P. po 1 137,5 Eur žyminio mokesčio.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Alona Romanovienė