Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. 2022 m. birželio 11 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu su motina I. A., vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė pastarajai į veido sritį, pataikydamas į kairę akį, po to, I. A. išėjus į kiemą, išėjo iš paskos ir metė į ją puodo dangtį, pataikydamas į kairės kojos čiurną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą bei dėl kairės kojos čiurnos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad keturis metus gyveno (duomenys neskelbtini), o grįžęs iš užsienio apsigyveno pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Motina elgėsi su juo agresyviai, visaip jį provokavo, visą laiką tyčiojosi, tarp jų nuolat vyko konfliktai. 2022 m. birželio 11 d., dienos metu, jis buvo blaivus, grįžo namo iš kavinės ir buvo savo kambaryje. Motina pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis, priekaištauti dėl moterų, užgaulioti jį. Neapsikentęs jis nuėjo į virtuvę. Atidaręs virtuvės duris, pamatė, kad motina stovėjo ir laikė rankose geležinį kastuvėlį, mojavo juo. Jis nustūmė motiną nuo savęs, galėjo ranka pataikyti jai į veido sritį. Nuėjęs atsigerti vandens pamatė, kad motina paėmė į rankas peilį. Jis apipylė ją vandeniu, kad ji nurimtų. Tada motina išbėgo į lauką, vis užgauliodama jį, jis išėjo iš paskos. Jis buvo supykęs, nes per visus šiuos metus jam susikaupė pyktis. Paėmęs puodo dangtį, metė jį į motiną, pataikė jai į koją. Tada iš kažkur atsirado kaimynas Z., kuris pradėjo jį kaltinti, kad jis šlapinasi darže, teršia šulinio vandenį. Konflikto metu kaimynas nuvertė jį į daržą. Dėl šio įvykio jis paskambino policijai. Atvažiavus policijos pareigūnams, motina parašė pareiškimą ir jis buvo sulaikytas. Mano, kad dėl tarp jų įvykusio konflikto jie abu kalti vienodai, kadangi motina sukėlė konfliktą, todėl nesigaili.

Nukentėjusioji I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su sūnumi T. A. yra sudėtingi. Jis jau 6 m. kaip atvykęs iš (duomenys neskelbtini). Provokacijos yra pastovios ir visu tuo, kuo jis ją kaltina, vyko iš jo pusės. Sūnus negali valdyti savo emocijų, nemoka bendrauti. Įvykio dieną sūnus grįžo namo, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą. Ji ruošė maistą ir atnešė sūnui, bet jis ją su maistu išgrūdo, nes buvo pavalgęs kavinėje. Būdama virtuvėje, ji girdėjo, kad sūnus pradėjo kažką murmėti, kad jam atsibodo būti su seniais. Juokaudama ji pasakė, kad su seniais jam atsibodo, o jaunos į jį nežiūri. Sūnus nutilo, o po kurio laiko staigiai atidarė savo kambario duris. Mano, kad sūnus tikėjosi, jog ji sėdės už durų ir jai klius durimis, kažkada anksčiau taip jau yra buvę. Ji atsistojo, o sūnus, eidamas pro ją, be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, dėl ko ji pajautė skausmą. Bijodama, kad sūnus prieš ją smurtaus, ji bandė atsitraukti ir nuėjo durų link, pagąsdinimui pasiėmė peilį ir semtuvėlį pelenams, pasakė jam, kad ginsis. Sūnus nuėjo prie kampe pastatyto vandens kibiro ir du kartus pasėmęs vandens iš kibiro, du puodelius užpylė ant jos. Ji išbėgo į lauką, netrukus T. taip pat išėjo į lauką. Tada sūnus, būdamas ant laiptų, paėmė kampe buvusį puodo dangtį ir metė į ją, dangtis pataikė jai į koją, virš čiurnos. Jai skaudėjo, koja ištino, liko žymė. Po to sūnus susiginčijo su kaimynu ir pats iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pamatė pas ją mėlynę paaky ir išvežė sūnų į komisariatą. Sūnus iki šiol neatsiprašė.

Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Įvykio aplinkybių šiuo metu neprisimena. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 91-92), kuomet parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. dirbant kartu su tyrėju S. L., apie 16.00 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kieme pranešėją puola mušti kaimynas, visi laukia vietoje, greitosios medicinos pagalbos atsisako. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo pranešėjas T. A. ir jo motina I. A., kaimyno kieme nebuvo. T. A. papasakojo, kad tarp jo ir kaimyno H. Z. kieme įvyko žodinis konfliktas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pastebėjo, kad ant I. A. veido, prie akies, buvo paraudimas, matėsi kraujosruva. I. A. pasakė, kad namuose, virtuvėje, sūnus T. A., žodinio konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, pataikydamas jai į kairę akį, po ko ji jautė fizinį skausmą, taip pat ji teigė, kad jai išėjus į lauką, kad išvengtų tolimesnių konfliktų, T. A. ėjo paskui. I. A. išėjus į kiemą, T. A., būdamas ant laiptų, paėmė nuo puodo metalinį dangtį ir metė į ją, puodo dangtis pataikė jai į kairės kojos čiurną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Apžiūrėjus I. A., ant kairės kojos čiurnos matėsi patinimas, taip pat kairės akies vokas buvo patinęs ir matėsi apie 1 cm skersmens kraujosruva. T. A. ir I. A. įvykio dieną buvo blaivūs. T. A. sakė, kad dėl visko kalta motina. Po kiek laiko į kiemą išėjo H. Z., kuris teigė, kad tarp jo ir T. A. kieme prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad T. A. šlapinosi kieme, jie apsistumdė, po konflikto T. A. pats išsikvietė pareigūnus.

Liudytojas H. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, jie yra ko kaimynai. 2022-06-11, nuvažiavęs į savo butą, išgirdo žodinį konfliktą, triukšmą, išėjo į kiemą pasižiūrėti. Lauke pamatė, kad T. A. šlapinasi prie šulinio. Jis pasakė T. A., ką šis čia darantis, T. atsakė, kad jis yra savo žemėje ir daro, ką nori. Jis pastūmė T., o tas iškvietė policiją. Jo motina tuo metu buvo prie gėlių, jokių veiksmų tarp jų nematė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie pamatė pas motiną ant skruosto mėlynę, įsodino T. ir išsivežė. Jis nematė, kad tą dieną T. A. būtų smurtavęs prieš savo motiną, jis girdėjo tik konfliktą.

Akistatos tarp nukentėjusiosios I. A. ir įtariamojo T. A. metu nukentėjusioji I. A. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2022 m. birželio 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), ji gyveno su sūnumi T. A.. Apie 14.00 – 15.00 val. tarp jos ir sūnaus prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktai tarp jų vyksta nuo tada, kai sūnus atsikėlė gyventi pas ją. Ji neatsimena, kodėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, dažniausiai sūnus ją provokuoja, žemina. Atsimena, kad buvo virtuvėje, o sūnus buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. Atsimena, kad nuėjo pas jį į kambarį, tarp jų buvo gražus buitinis pokalbis, atsimena, kad jis kažką neigiamo sakė apie senas moteris ir ji pasakė sūnui, kad jaunos moterys į jį nežiūri, bet šią frazę ji sakė juokaudama, nepagalvojusi ir nuėjo į virtuvę. Neprisimena, ar sūnus jai ką nors atsakė. Atsimena, kad sūnus atėjo į virtuvę, pradėjo ją stumdyti. Tiksliai negali pasakyti, ar sūnus jai kažkur sudavė, atrodo, kad buvo, bet negali tiksliai nurodyti, kur. Atsimena, kad ji išbėgo į lauką, o sūnus išbėgo paskui ją. Rankose ji laikė kauptuką ar dar kažką, neprisimena. Ji nulipo laiptais, o sūnus liko stovėti ant jų. Ant laiptų buvo puodo dangtis. Sūnus paėmė tą puodo dangtį ir metė į ją, pataikydamas į kairės kojos vidinę pusę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to pastebėjo, kad toje vietoje buvo gumbas. Po kiek laiko išėjo kaimynas H. Z., sūnus buvo šalia šulinio esančio kieme. Nežino ir negirdėjo, ar tarp jų buvo koks nors konfliktas, bet sūnus iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai buvo priėję prie jos, ji pasakė jiems, kad sūnus prieš ją smurtavo. Paskui pareigūnė ją apžiūrėjo ir pamatė ant kojos gumbą. Ji pasakė pareigūnei, kad sūnus metė į ją puodo dangtį ir pataikė į kairę koją. Ji buvo apklausta po įvykio, apklausoje viską nurodė, šiuo metu visų įvykio detalių nebeprisimena. Išklausiusi sūnaus parodymus, prisiminė, kad sūnus, atidarydamas duris, trenkė jas į suoliuką, kurį ji padėjo, kad durimis jos neužgautų. Kelis kartus taip jau yra buvę. Taip pat prisiminė, kad sūnus trenkė jai rankos kumščiu į akį, po smūgio liko paraudimas, vėliau buvo mėlynė. Sūnus apipylė ją vandeniu ir tada ji išbėgo į lauką, kad išvengtų sūnaus puolimo (1 t., b. l. 99-101).

Akistatos metu įtariamasis T. A. su nukentėjusiosios parodymais sutino iš dalies ir parodė, kad tą dieną grįžo namo apie 15.00 val., nuėjo į savo kambarį, mama buvo virtuvėje. Tiksliai neatsimena, ar mama buvo atėjusi į jo kambarį, bet mama pasakė jam, kad merginos į jį nežiūri. Neatsimena, ar jis kažką jai atsakė. Atsimena, kad norėjo išeiti iš kambario, mama buvo virtuvėje, atidarius duris, mama pradėjo prieš jį mosikuoti semtuvėliu. Atrodo, kad gindamasis, atstumdamas mamą nuo savęs, jis galėjo jai trinktelėti per veidą. Atstūmęs mamą, nuėjo į virtuvės galą, kur stovėjo kibiras su vandeniu, pasėmęs kaušą vandens apipylė mamą, kad ši apsiramintų. Jis pasakė mamai, kad kvies policiją ir tada, pasiėmęs telefoną, dar būdamas verandoje, pradėjo filmuoti. Mama buvo lauke, vienoje rankoje laikė semtuvėlį, o kitoje rankoje laikė peilį. Jis filmavo ją, norėdamas parodyti, ką ji daro. Jis kažką pasakė mamai, neatsimena ką, ji stovėjo prie laiptų, o ant suoliuko buvo puodo dangtis, kurį jis paėmė ir metė į ją. Metė todėl, nes jam nusibodo mamos pastovūs kabinėjimaisi prie jo, puldinėjimai. Puodo dangtis nuskrido prie mamos kojų ir pataikė jai kažkur į koją. Po šio konflikto jis nuėjo į daržą nusišlapinti, tada atbėgo kaimynas ir tarp jų kilo ginčas, kurio metu kaimynas nuvertė jį į daržą. Po to jis iškvietė policiją, nes nebegalėjo ištverti tiek mamos, tiek kaimyno puldinėjimų. Atvažiavę pareigūnai išvežė jį į areštinę dėl to, kad jis sukėlė mamai fizinį skausmą. Sutinka su tuo, kad metė mamai puodo dangtį, bet yra aukščiau minėtos aplinkybės, dėl kurių jis taip pasielgė. Nesutinka, kad tarp jų buvo gražus pokalbis, ten buvo priekaištai (1 t., b. l. 99-101).

Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio ROIK 0122000341517, nurodyta, kad 2022-06-11 apie 15.20 val., žodinio konflikto metu, buto virtuvėje, T. A., blaivus, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė blaiviai motinai I. A. į veido sritį, pataikydamas į kairę akį, I. A. išėjus į kiemą, T. A., išėjęs iš paskos, paėmė ant laiptų buvusį puodo dangtį, metė į ją, pataikydamas I. A. į kairiąją čiurną. Tokiais savo veiksmais T. A. sukėlė I. A. fizinį skausmą (1 t., b. l. 4-7).

2022-06-11 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo, prie laiptų palei sieną, stovi medinis suoliukas, ant jo ir po juo guli sudėti įvairūs daiktai. Ant laiptų stovi kibiras, ant jo ir šalia jo guli sudėti puodai su dangčiais baltos ir šviesiai rudos spalvų. Puodo dangtis yra išimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Apžiūrėjus butą, namų aplinka netvarkinga (1 t., b. l. 16-17, 19-26).

2022-06-11 asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta I. A. sužalota kairė akis. Matomas viršutinio voko patinimas, tarp kairės akies ir smilkinio matyti kraujosruva, apie 1 cm skersmens. Apžiūrėjus kairės kojos čiurną, matyti patinimas. Daugiau išorinių žymių ant kūno nesimato (1 t., b. l. 45, 48-51).

Iš Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos matyti, kad 2022 m. birželio 11 d. I. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). I. A. skundėsi, jog šeimos konflikto metu sūnus metė į ją puodo dangtį ir taip sužalojo jai kairės kojos čiurną, ant kurios buvo matoma hematoma. GMP specialistai veido srityje sužalojimų nepastebėjo. I. A. diagnozuotas čiurnos sumušimas (1 t., b. l. 55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G p3596/2022 (01) nurodyta, kad I. A. konstatuotas kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs skausmu, sutinimu, kraujosruva. Šis sumušimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. birželio 11 d., 15.20 val.) Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 77-79).

2022-08-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis T. A. pateikė filmuotą medžiagą (1 t., b. l. 173).

2022-12-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įtariamojo T. A.pateikta filmuota vaizdo medžiaga. Vaizdo įrašo trukmė – 14 s. Įrašo pradžioje girdisi vyriškas balsas, galimai T. A., kuris sako: „Kviesiu policiją“. Fone girdisi moteriškas balsas, galimai I. A., kuri sako: „Su savo telefonu, eikš“. Lauke matoma I. A., kuri dešinėje rankoje laiko metalinį semtuvėlį, o kairėje rankoje laiko peilį. T. A. sako: „Nu, nu, nu, nu, su peiliu pamosikuok“. I. A. bando prieiti arčiau ir dešine ranka sugriebti T. A., sakydama: „Ateik, ateik“. T. A. dar tris kartus pasako: „Nu, nu, nu, su peiliu pamosikuok“ (1 t., b. l. 176-177).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. birželio 11 d. 16.13 val. T. A. buvo blaivus; 2022 m. birželio 11 d. 16.23 val. I. A. buvo blaivi (1 t., b. l. 107-109).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamajam T. A. inkriminuota, kad jis 2022 m. birželio 11 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu su motina I. A., vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė pastarajai į veido sritį, pataikydamas į kairę akį, po to, I. A. išėjus į kiemą, išėjo iš paskos ir metė į ją puodo dangtį, pataikydamas į kairės kojos čiurną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą bei dėl kairės kojos čiurnos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2022 m. birželio 11 d., dienos metu, jis buvo blaivus, grįžo namo iš kavinės ir buvo savo kambaryje. Motina pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis, priekaištauti dėl moterų, užgaulioti jį. Neapsikentęs jis nuėjo į virtuvę. Atidaręs virtuvės duris, pamatė, kad motina stovėjo ir laikė rankose geležinį kastuvėlį, mojavo juo. Jis nustūmė motiną nuo savęs, galėjo ranka pataikyti jai į veido sritį. Nuėjęs atsigerti vandens pamatė, kad motina paėmė į rankas peilį. Jis apipylė ją vandeniu, kad ji nurimtų. Tada motina išbėgo į lauką, vis užgauliodama jį, jis išėjo iš paskos. Jis buvo supykęs, nes per visus šiuos metus jam susikaupė pyktis. Paėmęs puodo dangtį, metė jį į motiną, pataikė jai į koją. Nors kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažįsta iš dalies, tačiau iš jo parodymų seka, kad jis faktiškai pripažino visus jam inkriminuotus veiksmus, t. y., ir kad namo virtuvėje ginčo metu galėjo ranka pataikyti motinai į veido sritį, ir kad išėjus į kiemą paėmė puodo dangtį, metė jį į motiną, pataikė jai į koją. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino ir būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ir akistatos su nukentėjusiąją I. A. metu. Nukentėjusioji I. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis, virtuvėje, be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, po to, pasėmęs vandens iš kibiro, du puodelius užpylė ant jos. Jai išbėgus į lauką, sūnus taip pat išėjo į lauką, paėmė ant laiptų buvusį puodo dangtį ir metė į ją. Dangtis pataikė jai į koją, virš čiurnos. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai apie atliktus veiksmus, jų seką iš esmės sutampa. Nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykusi į vietą, pastebėjo, kad ant I. A. veido, prie akies, buvo paraudimas, matėsi kraujosruva, ant kairės kojos čiurnos matėsi patinimas. I. A. papasakojo, kad namuose, virtuvėje, sūnus T. A., žodinio konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, pataikydamas jai į kairę akį, po ko ji jautė fizinį skausmą, kad jai išėjus į lauką, T. A. taip pat išėjo, paėmė nuo puodo metalinį dangtį ir metė į ją, puodo dangtis pataikė jai į kairės kojos čiurną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybinėmis „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, padaryti atvykus į vietą. Kad nukentėjusioji buvo sužalota, taip pat patvirtina ir asmens apžiūros protokolas su foto lentele, kur užfiksuota, kad sužalota jos kairė akis, matomas viršutinio voko patinimas, tarp kairės akies ir smilkinio matyti kraujosruva, apie 1 cm skersmens, o ant kairės kojos čiurnos matyti patinimas (1 t., b. l. 45, 48-51). Iš Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos matyti, kad 2022 m. birželio 11 d. I. A. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, ant kairės kojos čiurnos buvo matoma hematoma, I. A. diagnozuotas čiurnos sumušimas (1 t., b. l. 55). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G p3596/2022 (01) nurodyta, kad I. A. konstatuotas kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs skausmu, sutinimu, kraujosruva. Šis sumušimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. birželio 11 d., 15.20 val.) Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 77-79).

Visi aukščiau nurodyti įrodymai gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir sudaro logišką įvykių seką.

Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis T. A. 2022 m. birželio 11 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu su motina I. A., vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė pastarajai į veido sritį, pataikydamas į kairę akį, po to, I. A. išėjus į kiemą, išėjo iš paskos ir metė į ją puodo dangtį, pataikydamas į kairės kojos čiurną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą bei dėl kairės kojos čiurnos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo teiginius, kad motina jį provokavo ir sukėlė konfliktą, dėl ko ji taip pat kalta, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją ir atmeta, kadangi byloje nėra jokių šiuos kaltinamojo teiginius patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusioji parodė, kad būdama virtuvėje ir išgirdusi, kad sūnus pradėjo kažką murmėti, kad jam atsibodo būti su seniais, ji, juokaudama, pasakė, kad su seniais jam atsibodo, o jaunos į jį nežiūri, o kai sūnus kumščiu trenkė jai į veidą, ji, bijodama, kad sūnus prieš ją smurtaus, bandė atsitraukti ir nuėjo durų link, pagąsdinimui pasiėmė peilį ir semtuvėlį pelenams, pasakė jam, kad ginsis. Kaltinamasis parodė, kad jis buvo supykęs, nes per visus šiuos metus jam susikaupė pyktis, virtuvėje pastūmė motiną, galėjo ranka pataikyti į veidą, o jiems išėjus į lauką, paėmė puodo dangtį ir metė jį į motiną. Taigi, ir pats kaltinamasis nenurodė, kad motina būtų jį puolusi, sudavusi smūgį ar pan.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021 ir kt.). Nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltinamasis.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta tik tai, kad tarp nukentėjusiosios (motinos) ir kaltinamojo (sūnaus) kilo žodinis ginčas, motina savo žeidžiančia replika galėjo įžeisti sūnų, tačiau vien tokios aplinkybės nepakanka pripažinti, jog nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis, kad ji sąmoningai skatino T. A. pradėti nusikalstamas veikas prieš ją. Pažymėtina, kad net po to kai nukentėjusioji buvo sužalota, po konflikto pabaigos, ji apie įvykį niekam nepranešė, nekvietė nei policijos pareigūnų, nei medikų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis, o todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BPK 15 straipsnį ir BK 248 straipsnį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi nukentėjusioji I. A. yra kaltinamojo T. A. motina, kaltinamasis T. A. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui. Dėl nurodyto kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. T. A. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Jis neteistas, tačiau anksčiau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, byla buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo padaręs administracinių nusižengimų, nusikalstamą veiką padarė blaivus, duomenų, kad būtų įrašytas į priklausomybės ligų kabinėta įskaitą, nėra, nusiskundimų dėl jo elgesio pagal gyvenamąją vietą, nėra, nedirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus kaltinamajam T. A. laisvės apribojimo bausmę, savo dydžiu mažesnę, nei įstatymo nustatytos bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-06-11, 15.45 val., iki 2022-06-12, 12.33 val., t. y. viena diena (1 t., b. l. 135-136, 151).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti tam tikrus įpareigojimui ir/ar draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad T. A. anksčiau teistas nebuvo, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis vartojo fizinį smurtą artimo giminaičio atžvilgiu, teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, o vietoj jos skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam T. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. A. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame yra įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai; kompaktinis diskas, kuriame yra įrašyta įtariamojo T. A. apklausa; kompaktinis diskas, kuriame yra įrašyta T. A. savanoriškai pateikta filmuota medžiaga (trys vokai, prisegti prie bylos 1 tomo), paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – puodo dangtis (paketas Nr. 1), saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2022-07-19 kvitas B serija BBB Nr. 1003400) (1 t., b. l. 28, 30), grąžintinas I. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o jai atsisakius paimti – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-06-11, 15.45 val., iki 2022-06-12, 12.33 val., (vieną dieną).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam T. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios I. A. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kompaktinį diską, kuriame yra įrašyta T. A. apklausa, ir kompaktinį diską, kuriame yra įrašyta T. A. savanoriškai pateikta filmuota medžiaga palikti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, puodo dangtį, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2022-07-19 kvitas B serija BBB Nr. 1003400), grąžinti I. A., o jai atsisakius paimti – sunaikinti.

Išaiškinti T. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti T. A., kad vengianti atlikti laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.