Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-15 · Byla Nr. 1K-124-468-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
1K-124-468-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
Bylos Nr.: 1K-124-468-2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Ernestui Lubiui,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,gynėjui adv. Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo B. S., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), neturinčio pastovios gyvenamosios vietos, vedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, teisto, skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 27 d. nutarties, kuria įtariamajam B. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012 01 26 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. įtariamas tuo, kad jis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), realiai jokios veiklos nevykdys, nurodė J. V. 2011 01 26 d. savo vardu įsigyti 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir vadovauti šiam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, nuslėpti, surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), siekdamas nusikalstamai veikai suteikti tariamą teisėtumo įvaizdį, nurodė J. V. įdarbinti bendrovės administratore V. P., po ko, pasinaudojant realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, skelbiant tikrovės neatitinkančią reklamą internetinėje erdvėje ir spaudoje, iš anksto žinodamas, kad asmenys pasiūlyto darbo Norvegijoje negaus, nurodė administratorei V. P. nuo 2011 02 15 d. iki 2011 02 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryti sutartis su 41 asmeniu dėl jų tariamo įdarbinimo Norvegijoje bei pinigų priėmimo kvituose pasirašyti savo ranka už gautus pinigus, iš kiekvieno asmens įgijo nuo 400 Lt iki 900 Lt už tariamas paslaugas, iš viso apgaulės būdu įgijo svetimą turtą - pinigines lėšas - 36500 Lt. Šiais savo veiksmais B. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d.

Įtariamasis B. S. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2012 01 26 d. 11.30 val. 2012 01 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi įtariamajam B. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 01 26 d. (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis B. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 27 d. nutartį, pakeisti suėmimą į namų areštą.

Pareiškėjas nurodo, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas 3 sunkių nusikaltimų padarymu, apygardos teismas jam paskyrė namų areštas. Buvo pateikti visi analogiški duomenys kaip ir apylinkės teismui: kad pareiškėjas yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, mažiausiai dukrai tik 10 mėnesių, prieš nuteisimą jis 6 metus dirbo. Esant analogiškai situacijai vienas teismas pareiškėjui skyrė namų areštą, o kitas – suėmimą.

Dėl gyvenamosios vietos B. S. nurodo, kad jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau jam gyvenant Vilniuje, jis savo gyvenamąją vietą nurodė nuomojamo buto adresą. Po jo nuteisimo nuomojamo buto savininkas jį išregistravimo, bet B. S. negalėjo prisiregistruoti (duomenys neskelbtini), nes jo tėvas, kuris gyveno vienas, nevaikščiojo, buvo neįgalus. Vėliau jis gulėjo ligoninėje, kol galiausiai prieš dvi savaites mirė. Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), buvo palikta B. S. sūnui R. S. B. S. negali pats priregistruoti savo gyvenamosios vietos, nes dar nėra sutvarkytas paveldėjimas. Pareiškėjas nurodo, kad į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, nors jis buvo pristatęs tai patvirtinančias pažymas.

Skunde pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad šeima ir mažamečiai vaikai yra ne tie socialiniai ryšiai, dėl ko pareiškėjas nesislapstytų, tačiau B. S. pabrėžia, jog kitoje byloje apygardos teismas pripažino, kad tai yra motyvas, dėl ko pareiškėjas nesislapstytų. Be to, visi pareiškėjo dokumentai yra paimti. Jam net nebuvo leista paaiškinti visų aplinkybių. Prokuroras prieš kardomosios priemonės paskyrimą sakė, jog viskas priklauso nuo B. S. parodymų, tačiau jis negali prisipažinti, jei jis nieko nepadarė.

Skunde pabrėžiama, kad kitas įtariamasis J. V. yra suimtas, todėl pareiškėjas su juo neturi jokių kontaktų. Kitų liudytojų jis taip pat nežino. Jis nesiruošia kenkti tyrimui. Jis reikalingas šeimai. Jis, būdamas laisvėje, galėtų dirbti, taip pat prižiūrėti vaikus. Pareiškėjas yra apdailininkas, todėl jis be problemų gali susirasti darbų.

B. S. pažymi, kad jis byloje yra liudytojas, jis gali atskleisti nusikaltimus, daromus grupės asmenų pataisos namuose, todėl prokurorui jis gali būti naudingas.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo B. S. skundas netenkintinas.

Išnagrinėjus įtariamojo B. S. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad šiuo atveju suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas paskirtas pagrįstai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. įtariamojo J. V., liudytojų parodymai ir kita medžiaga, leidžia manyti, jog B. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.).

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, B. S. įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Įtariama, kad nusikalstamą veiką B. S. padarė ne vienas ir kad nuo jo padarytos nusikalstamos veikos galimai nukentėjo net 41 asmuo. B. S. anksčiau yra 7 kartus teistas, teistumas neišnykęs. Šiuo metu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, o viena byla – nagrinėjama teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Priešingai nei nurodyta skunde, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad B. S., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaip jau minėta, B. S. įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos, už kuriuos numatytos griežtesnės negu 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Įtariamasis yra ne kartą teistas, taip pat už tos pačios rūšies nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina, kad praeityje įtariamajam yra 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau abu kartus lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir B. S. pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamojo atžvilgiu yra atliekami 2 ikiteisminiai tyrimai, viena baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, kurioje įtariamasis kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos, taip pat kitų nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad įtariamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai teismui leido teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, ir toliau darys nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad kitoje baudžiamojoje byloje įtariamajam apygardos teismas neskyrė kardomosios priemonės – suėmimo, o paskyrė namų areštą, teismo nuomone, negali nulemti egzistuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindų, ir atvirkščiai patvirtina, jog B. S. nekeičia savo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą įtariamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Kaip jau minėta, B. S. už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą gresia reali, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir jis praeityje daug kartų teistas. Ir nors, kaip nurodoma skunde, įtariamasis yra vedęs, turi 2 mažamečius vaikus, tačiau ši aplinkybė nesustabdė jo nedaryti nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodyto pagrindo suėmimui paskirti buvimo, tačiau kardomosios priemonės - suėmimo skyrimui (pratęsimui) pakanka bent vieno Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyto pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam B. S., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo B. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 27 d. nutartį, kuria įtariamajam B. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 01 26 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė