Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-1108/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
1-84-1108/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11069-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
N. Š.
Nukentėjusysis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-1108/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11069-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,kaltinamajam N. Š.,nukentėjusiajai V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 1998 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, BK 16 straipsnio 2 dalį ir BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis BK 42 straipsniu, BK 35 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, konfiskuojant 1/3 turto, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2. 1999 m. balandžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 1998 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su turto konfiskavimu;

3. 1999 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams bei turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 1999 m. balandžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su turto konfiskavimu. 2000 m. balandžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440 3 straipsnio 1 dalį, bausmė pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir BK 271 straipsnio 2 dalį, sumažinta 1 metais 3 mėnesiais, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 1999 m. balandžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metai su viso turto konfiskavimu;

4. 2000 m. kovo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 1999 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su viso turto konfiskavimu. 2000 m. balandžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė pagal BK 271 straipsnio 2 dalį subendrinta su 1999 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su turto konfiskavimu;

5. 2001 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis BK 35 straipsniu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. 2002 m. lapkričio 7 d., pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl Amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1 mėnesiu 2 dienomis, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių 3 dienoms. 2003 m. sausio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu, paleistas lygtinai, likus 7 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmei. 2003 m. sauso 23 d. paleistas iš Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos. 2003 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, grąžintas į laisvės atėmimo vietą neatliktai 7 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmei. 2004 m. kovo 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2001 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio veika perkvalifikuota iš BK 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė nepakeista, atleistas nuo neatliktos dalies turto konfiskavimo bausmės;

6. 2003 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2003 m. birželio 21 d.;

7. 2003 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį;

8. 2003 m. gruodžio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

9. 2004 m. kovo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. gruodžio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. 2004 m. birželio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, pagal 2004 m. kovo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

10. 2007 m. balandžio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2008 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės paskirtos pagal 2007 m. balandžio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

11. 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė –30 parų areštas;

12. 2009 m. vasario 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2009 m. vasario 11 d. 2009 m. balandžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

13. 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė – 50 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje;

14. 2015 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. birželio 3 d.;

15. 2015 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. sausio 25 d. iki 2015 m. sausio 26 d.;

16. 2016 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė –20 parų arešto;

17. 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 11 d. 17.30 val. iki 2017 m. gegužės 12 d. 14.40 val. 2018 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

18. 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

19. 2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas N. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d. 21.05 val. iki 2018 m. gegužės 13 d. 12.34 val. ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. 17.40 val. iki 2018 m. gegužės 17 d. 16.35 val. (4 paros). 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, N. Š. paskirta galutine bausme – 2 metų laisvės atėmimu, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas N. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 11 d. 17.30 val. iki 2017 m. gegužės 12 d. 14.40 val. (1 para), nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. (2 paros), nuo 2018 m. gegužės 11 d. 21.05 val. iki 2018 m. gegužės 13 d. 12.34 val., nuo 2018 m. gegužės 15 d. 17.40 val. iki 2018 m. gegužės 17 d. 16.35 val. (4 paros), iš viso 7 paros. 2019 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi į nuteistojo N. Š. 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d.;

20. 2021 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas N. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 20 d. 21.30 val. iki 2021 m. sausio 21 d. 11.58 val. (1 para). Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. 2021 m. balandžio 9 d. apie 23.50 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo sugyventinę S. P., jai parkritus ant grindų, ant pilvo, spyrė tris kartus į nugarą, S. P. apsivertus ant nugaros, kumščiu sudavė jai ne mažiau penkis kartus į galvą, padarydamas nukentėjusiajai S. P. apatinio žandikaulio lūžį kairėje kūno srityje bei dešinėje kampo srityje, taip ne mažiau kaip dėl vieno trauminio poveikio sukėlė savo šeimos narei S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, N. Š. 2021 m. balandžio 22 d. apie 20.00 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė V. V. į veidą, spyrė koja į galvą, padarydamas V. V. kraujosruvą, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, taip dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio burnos sričiai sukėlė nukentėjusiajai V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis N. Š. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykių aplinkybės yra tokios, kaip aprašyta kaltinime. S. P. įvykio metu buvo jo sugyventinė. Po įvykio jiedu išsiskyrė. Viskas vyko bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo metu jis ir jo sugyventinė išgėrinėjo. Be jų bute dar buvo B. K., kuris matė įvykį. Atsimena, kad nukentėjusiajai spyrė koja, kad smūgiavo į žandikaulį. Kodėl taip pasielgė, neatsimena. Iškvietė sugyventinei greitąją, nes matė, kad ji stikliuko nebepakelia. Kitą dieną nuvyko į klinikas aplankyti S., nuvežė maisto ir pinigų. Kol ji gydėsi ligoninėje, bendravo telefonu, tačiau nukentėjusiajai išėjus iš ligoninės bendravimas nutrūko. Nukentėjusios atsiprašė telefonu. Viskas įvyko dėl alkoholio – jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Įvykis su V. V. buvo tame pačiame bute, kur taip pat buvo girtaujama. Kitą dieną ėjo atsiprašyti V.. Įvykio metu be V. ir jo bute buvo B. K.. Pripažįsta, kad dėl suduotų smūgių nuketėjusiajai galėjo atsirasti kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai. Ir šios veikos padarymą sąlygojo alkoholis – jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų įvykę. Šios nuketėjusiosios atsiprašė ir ji atleido. Savo veikas vertina blogai – ateityje tai nepasikartos.

Kaltinamajam N. Š. visiškai pripažinus savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, prokurorė ir kaltinamasis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2021 m. balandžio 9 d. nusikalstamos veikos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:

2021 m. balandžio 13 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji S. P. parodė, kad su sugyventiniu N. Š. gyvena nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio, veda bendrą šeimos ūkį. Iki įvykio N. prieš ją yra smurtavęs du kartus. Pirmą kartą ji kreipėsi į policiją ir už tai jam paskirta bausmė – 40 parų arešto. Antrą kartą, kai smurtavo prieš ją, grasino su peiliu, kreipdamas peilį į ją grasindamas papjauti, ir sakė „geriau sėsiu, nei tave gyvą rasiu“. Tuo metu jie abu buvo neblaivūs, ir N. sustabdė V. L., kuris ją užstojo ne pirmą kartą. 2021 m. balandžio mėnesį, savaitę prieš įvykį, ji su N. atsikraustė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Gyveno keturiese: ji, N., buto šeimininkas B. ir N. brolis G.. Balandžio 9 d. tame pačiame bute ji, N. ir V. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. B. tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo. N. pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti, vadindamas ją „pliotkininkė“. Tuo metu ji stovėjo, o jis ją parvertė ant žemės, t. y. pastūmė ir, kai ji gulėjo ant pilvo, jis jai spyrė ne daugiau kaip tris kartus į apatinę nugaros dalį. Tada ji apsisuko ir atsigulė, jis sudavė du kartus į viršutinę galvos sritį, keturis kartus į veido sritį, į kairę ir į dešinę pusę. Visą laiką ji juto fizinį skausmą ir suprato, kad kažkas yra negerai su jos žandikauliu, t. y. negalėjo atsikąsti bei atsigerti. V. jai iškvietė greitąją pagalbą. Prieš tai N. paliko jai pasą, nes ji buvo užsiminusi, kad jai reikės pagalbos. Tiek V., tiek N. liepė jai meluoti apie įvykį, kad ją sumušė „pacanai“ netoli (duomenys neskelbtini), todėl ji visas aplinkybes, kurias jai liepė, nurodė policijai. Šiuo metu dėl patirto sumušimo turi pretenzijų N., bijo, kad jis gali jai grasinti ir toliau naudoti smurtą prieš ją. Su N. nebenori bendrauti (1 t., b. l. 60–62).

2021 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. ją išleido iš ligoninės. Šiuo metu jai suteikta laikina socialinė globa, suteiktas laikinas socialinis apgyvendinimas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ji sutiko gydytis priklausomybę alkoholiui reabilitacijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Tvirtina savo ankstesnius parodymus, kad 2021 m. balandžio 9 d. vakare ji, N. Š. ir V. L. gėrė degtinę B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. B. alkoholio nevartojo, nes jam operuota galva, jis visą laiką pragulėjo kitame kambaryje. Apie vidurnaktį, galėjo būti apie 23.50 val., su N. ji susiginčijo dėl apkalbų, jis ją kaltino apkalbinėjant L. jo buvusiai žmonai, o ji tikrai taip nedaro. Tiek ji, tiek N. buvo stipriai neblaivūs. N. ją pastūmė, kai ji parkrito ant pilvo, įspyrė jai kelis kartus į nugarą, o kai ji apsivertė ant nugaros, jis pasilenkęs dešinės rankos kumščiu sudavė apie penkis kartus į galvą, visus smūgius pataikė į apatinį žandikaulį. Vėliau, kai ji negalėjo nei valgyti nei gerti, V. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji suprato, kad N. nori, jog ji sakytų, kad ne jis ją sumušė, todėl ji taip ir sakė atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams, be to, buvo neblaivi, gerai nesuprato, kaip jai elgtis. Gydytojai Kauno klinikose jai nustatė apatinio žandikaulio lūžį keliose vietose. Jai ir dabar dar skauda žandikaulį, nugarą. Šiuo sužalojimu N. Š. jai jokios žalos, nei turtinės, nei neturtinės, nepadarė, todėl civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 68–70).

2021 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. vakare jis buvo B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su juo minėtame bute gėrė S. P. ir jos sugyventinis N. Š.. B. K. negėrė, kadangi jam išoperuota galva, jis gulėjo kitame kambaryje. Jis (liudytojas) girdėjo, kaip kambaryje N. ir S. susiginčijo dėl apkalbų, kad S. kažką apkalba. Matė, kaip N. pastūmė S., ir ji parkrito. Pats buvo stipriai neblaivus, gerai visų aplinkybių neatsimena, tik matė, kaip N. pasilenkęs kumščiu kelis kartus sudavė S. į galvą, tačiau, kur pataikė, nematė. Jis N. nuo S. atitraukė ir sakė, kad baigtų pyktis. S. atsikėlusi nuo grindų sėdo prie stalo toliau gerti. Jis pamatė, kad S. patinęs ir paraudęs apatinis žandikaulis. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kartu su greitosios medikais atvyko ir policijos pareigūnai. Girdėjo, kaip neblaivi S. prie policijos pareigūnų pasakė, kad ją užpuolė kažkokie nepažįstami asmenys. S., kiek atsimena, iš tikrųjų niekur išėjusi nebuvo, o susipyko su N. (1 t., b. l. 72–73).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 962/2021 (02) (tyrimas pradėtas 2021 m. gegužės 28 d., tyrimas baigtas 2021 m. liepos 13 d.) matyti, kad S. P. nustatyta apatinio žandikaulio lūžis kairėje kūno srityje bei dešinėje kampo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44–46).

2021 m. balandžio 22 d. nusikalstamos veikos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:

2021 m. balandžio 23 d. protokole-pareiškime užfiksuoti nukentėjusiosios V. V. parodymai apie tai, kad 2021 m. balandžio 22 d. apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, septintame aukšte, kiek pamena, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame bute, išgertuvių metu ją sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis N. Š., kuris spardė ją kojomis. Jis koja įspyrė jai į galvos sritį, o rankos kumščiais trenkė į veido sritį. Kiek kartų jai trenkė į veido sritį, pasakyti negali. Smurtavo be priežasties. Dėl minėtų N. Š. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti ją sumušusį N. Š. įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 10–13).

2021 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji V. V. parodė, kad, kaip minėjo pareiškime, 2021 m. balandžio 22 d. apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, septintame aukšte, kiek pamena, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame bute, išgertuvių metu ją sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis N. Š., kuris spardė ją kojomis ir mušė rankomis. Įspyrė koja jai į galvos sritį, į pakaušio sritį. Kiek kartų įspyrė koja, pasakyti negali, bet vieną kartą tikrai. Taip pat N. Š. rankos kumščiais trenkė jai į veido sritį. Kiek kartų trenkė į veido sritį, pasakyti negali, nepamena, tuo metu buvo išgėrusi. Smurtavo be priežasties. Dėl minėtų N. Š. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Tą vakarą bute buvo B., buto savininkas, tačiau jo pavardės nežino. Minėtame bute dar buvo ir L., bet mušė ją tik N. (1 t., b. l. 116–118).

2021 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. apie 20.05 val. jis ėjo iš parduotuvės. Būnant netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, prie jo priėjo moteris, kurios veidas buvo kruvinas. Ji paprašė, kad jis iškviestų policiją, nes ją sumušė ir ji nori rašyti pareiškimą. Ji pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nesakė, pas pažįstamą, ir kad ją sumušė vienas iš ten buvusių vyrų. Tame bute buvo ir kitas vyras, bet jis jos nemušė. Tuomet pats paskambino 112 ir informavo apie įvykį. Moteris buvo nurodžiusi, kad vykti medikams jos nurodytu adresu, bet pokalbio metu pasakė, kad lauks prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Moteris taip pat pasakojo, kad tas pats vyras, kuris sumušė ją, iš vakaro buvo sumušęs ir jos dukrą. Netrukus atvyko greitoji pagalba, vėliau atvyko ir policijos pareigūnai. Tuomet pats iš įvykio vietos išvyko (1 t., b. l. 121–123).

2021 m. spalio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. apie 20 val. jis galėjo būti pas B. K., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo metu tame bute jie dažnai gerdavo alkoholį, kartu dažnai būdavo ir N. Š.. V. V. pažįsta, su ja ne kartą teko gerti alkoholį. Neatsimena konflikto tarp V. V. ir N. Š.. Konflikto metu jis būdamas neblaivus galėjo miegoti kitame kambaryje, kadangi konfliktas jam visiškai neužsifiksavo. Pats nematė, kad V. sužalota išbėgtų iš B. K. buto. N. jam nieko nepasakojo apie tai, kad sudavė V. V. (1 t., b. l. 131–132).

2021 m. gegužės 17 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas B. K. parodė, kad vienas gyvena vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. gruodžio mėnesį jam buvo atlikta galvos operacija, po kurios jis pradėjo sunkiai vaikščioti. Šiuo metu tvarkosi medicinos dokumentus neįgalumo lygio nustatymui. Nuo 2021 m. sausio mėnesio pradžios laikinai leido savo bute gyventi pažįstamam N. Š., kuris jam padeda buityje, nuperka maisto produktų. 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, pas jį bute, kambaryje, buvo vartojamas alkoholis. Bute buvo jis ir N., neprisimena, ar buvo ir V.. Ar kas nors dar buvo bute, neprisimena dėl neblaivumo. Vakarop, valandos neprisimena, pas jį atėjo pažįstama V. V., apie 60 metų amžiaus, kuri buvo neblaivi. Pats daugiau alkoholio nevartojo, todėl nepastebėjo, ar V. su N. vartojo alkoholį. Matė, kaip V. eidama nugriuvo už jo kambario durų, netoli vonios-tualeto durų. Į kur ji galėjo atsitrenkti, jis nematė, N. tuo metu buvo kambaryje (1 t., b. l. 126–128).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G699/2021 (02) nurodyta, kad V. V. nustatyta kraujosruva, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) ir galėjo būti padaryti nemažiau kaip vieno trauminio poveikio burnos sričiai (1 t., b. l. 106–107).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. balandžio 22 d. 20.58 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ N. Š. nustatytas 2,92 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 1).

Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7–7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Iš BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurtavimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą , tiek nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant.

Dėl 2021 m. balandžio 9 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. Š. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios S. P. sveikatą pasitvirtino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad prieš savo sugyventinę S. P. smurtavo bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio metu abu buvo neblaivūs, girtavo. Kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiajai spyrė koja, kad smūgiavo į žandikaulį. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios bei įvykį mačiusio liudytojo V. L. parodymai. Nukentėjusioji S. P. parodė, kad kaltinamasis ją pastūmė, kai ji parkrito ant pilvo, įspyrė ne daugiau kaip tris kartus į apatinę nugaros dalį, o kai ji apsivertė ant nugaros, jis pasilenkęs dešinės rankos kumščiu sudavė apie penkis kartus į galvą, visus smūgius pataikė į apatinį žandikaulį. Tuo tarpu liudytojas V. L. parodė, kad būdamas bute (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame kartu su juo girtavo S. P. ir jos sugyventinis N. Š., girdėjo, kaip N. ir S. susiginčijo. Matė, kaip N. pastūmė S., ir ji parkrito, matė, kaip N. pasilenkęs kumščiu kelis kartus sudavė S. į galvą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai apatinis žandikaulis buvo sužalotas būtent įvykio metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažino, kad įvykio metu jie buvo sugyventiniai, t. y. nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narė (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo nukentėjusiajai į veidą suduotų smūgių pasekmes, sužalojimų mąstą o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 962/2021 (02) (1 t., b. l. 44–46). Specialisto išvadoje atlikus nukentėjusiosios medicininių dokumentų tyrimą konstatuota, kad S. P. nustatyta apatinio žandikaulio lūžis kairėje kūno srityje bei dešinėje kampo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas S. P. padarytas suduodant smūgius į veido sritį – suduodamas nukentėjusiajai į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusioji gali būti sužalota ir norėjo taip veikti (kaltinamasis taip elgėsi sąmoningai, tokiu būdu išreikšdamas savo nepasitenkinimą nukentėjusiosios elgesiu, tariamai skleidžiamomis apkalbomis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai suduota buvo jai esant neblaiviai ir neturint jokios galimybės apsiginti, užsidengti nuo smūgių. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Kaltinamajam veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo labai tikėtinas. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad N. Š. 2021 m. balandžio 9 d. apie 23.50 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo sugyventinę S. P., jai parkritus ant grindų, ant pilvo, spyrė tris kartus į nugarą, S. P. apsivertus ant nugaros, kumščiu sudavė jai ne mažiau penkis kartus į galvą, padarydamas nukentėjusiajai S. P. apatinio žandikaulio lūžį kairėje kūno srityje bei dešinėje kampo srityje, taip ne mažiau kaip dėl vieno trauminio poveikio sukėlė savo šeimos narei S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo N. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šeimos nario tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog N. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – pats kaltinamasis duodamas parodymus pripažino, jog įvykio metu vartojo alkoholį ir būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl 2021 m. balandžio 22 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo N. Š. prisipažinimu ir parodymais, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios V. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusioji davė parodymus apie tai, kad N. Š. jos atžvilgiu smurtavo 2021 m. balandžio 22 d. vakare bute (duomenys neskelbtini), Kaune, išgertuvių metu. Kaltinamasis spardė nuketėjusiąją kojomis, kumščiu sudavė į veido sritį. Kaltinamasis duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu pripažino tiek smurtavimo faktą, tiek kitas įvykio aplinkybes. Suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis liudytojas V. J. parodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. apie 20.05 val. jis ėjo iš parduotuvės, kai netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, prie jo priėjo moteris, kurios veidas buvo kruvinas. Moteris paprašė, kad iškviesti policiją, nes ją sumušė ir ji nori rašyti pareiškimą. Ji pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nesakė, pas pažįstamą, ir kad ją sumušė vienas iš ten buvusių vyrų. Kad smurtaujama buvo bute (duomenys neskelbtini), Kaune, išgertuvių metu patvirtina ir liudytojų V. L. bei B. K. parodymai.

Kaltinamojo nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pasekmes, sužalojimų mąstą o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G699/2021 (02) (1 t., b. l. 106–107). Specialisto išvadoje atlikus nukentėjusiosios tyrimą konstatuota, kad V. V. nustatyta kraujosruva, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) ir galėjo būti padaryti nemažiau kaip vieno trauminio poveikio burnos sričiai.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – suduodamas nukentėjusiajai, vyresnio amžiaus moteriai, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti jai fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė – smurtavo tokiu būdu išreikšdamas savo agresiją. Ir šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo N. Š. 2021 m. balandžio 22 d. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – pats kaltinamasis duodamas parodymus pripažino, jog įvykio metu vartojo alkoholį ir būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, byloje yra alkotesterio kvitas, kuriame užfiksuotas kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad N. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Dėl abiejų nusikalstamų veikų nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad N. Š. teistas (2 t., b. l. 26–39), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 23–25). Kaltinamasis N. Š. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 41), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas dėl (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 43). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1035/2021 nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad N. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 46). Kaltinamasis N. Š. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 21–22).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo N. Š. už abu padarytus nusikaltimus skirti jų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas N. Š. teismai jau buvo skyrę laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo. Kaltinamasis nededa jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio bei alkoholio vartojimo pasekmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis ne kartą teistam, nedirbančiam kaltinamajam yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, jos paskyrimas užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skiriamos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, kadangi nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, jog dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiosioms yra kokių liekamųjų pasekmių. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nors kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino ir gailisi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas jau dvidešimt pirmą kartą, į tai, kad jam ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jokių teigiamų rezultatų nedavė, nepaskatino integruotis į visuomenę ir gyventi be teisės aktų pažeidimų, teismas sprendžia, kad BK 75 straipsnis, numatantis bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamojo N. Š. atžvilgiu netaikytinas. Matyti, kad kaltinamojo smurtas moterų atžvilgiu kartojasi ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių moterų sveikatai – ši aplinkybė rodo kaltinamojo veiksmų realų pavojingumą ir būtinybę jį izoliuoti nuo visuomenės.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 1119,33 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50–51). Nurodytos išlaidos patirtos apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiosios S. P. gydymą. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog S. P. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais N. Š. veiksmais, todėl už žalą, patirtą mokant už jos gydymą, atsakingas kaltas asmuo, t. y. N. Š.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis (b. l. 52), kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo N. Š. Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 1119,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

Kaltinamajam N. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 14–16) pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikintina.

Byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 63) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- už 2021 m. balandžio 9 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;

- už 2021 m. balandžio 22 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam N. Š. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės už 2021 m. balandžio 9 d. nusikalstamą veiką paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti už 2021 balandžio 22 d. nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir kaltinamajam N. Š. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam N. Š. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. Š. suėmimo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. Š. Kauno teritorinei ligonių kasai 1119,33 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniolika eurų 33 ct) kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Kaltinamajam N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė