Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-01 · Civilinė byla Nr. 2S-800-661/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
2S-800-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40743-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-800-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40743-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių. Anot pareiškėjos, skundžiamu patvarkymu nustatyta, kad areštuotas ir realizuojamas turtas įkainotas 107 160 Eur verte, o pradinė pardavimo kaina varžytynėse – 85 728 Eur. Pareiškėjos nuomone, nurodyta turto vertė nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutarė skundą atmesti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, išskyrus asmeninio-subjektyvaus pobūdžio teiginius, patvirtinančių, kad turto arešto akte nurodyta neteisinga-netinkama turto rinkos vertė. Nuo nurodytos vertės nustatymo praėjo daugiau negu vieneri metai, tačiau, teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą konstatuoti, jog 2014 metais nustatyta turto vertė šiuo metu neatitinka tikrosios turto vertės ir (todėl) turėtų būti pakeista-patikslinta.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015.12.17 nutartį c.b. Nr. 2-48551-905/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-40743-2015-5. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolis nepažeidė vykdymo proceso normų, reglamentuojančių arešto turto įkainojimo procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. 2015 m. lapkričio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme antstolis nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus 2014 m. lapkričio 10 d. areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir ūkio pastatas Vilniaus r. sav., Papiškių k., A. M. g. 67, šį turtą įkainojant 107 159,41 Eur. Anot antstolio, nurodytas turto arešto aktas skolininkams įteiktas 2014 m. lapkričio 20 d., skolininkai prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepareiškė, tokių prieštaravimų skolininkai nepareiškė net ir gavę antstolio 2015 m. spalio 23 d. patvarkymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog turto rinkos verte laikoma 107 159,41 Eur. Antstolio nuomone, pareiškėjos iš esmės skundžiami antstolio veiksmai, atlikti įkainojant areštuotą turtą, todėl skundo dalis dėl netinkamo turto įkainojimo pateikta praleidžiant įstatyme nustatytą skundo pateikimo senaties terminą. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jam įkainojant turtą rinkos kainomis nekilo abejonių dėl turto vertės, todėl turtas buvo įkainotas turto arešto akte, atsižvelgiant į skolininkų pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą bei Registrų centro pateikiamas turto rinkos vertes. Be to, skolininkai viso vykdymo proceso metu neprieštaravo nurodytai turto vertei ir neprašė skirti ekspertizės.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Aiškindamas šias įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. antstolė R. M., UAB ,,Olsantra“, bylos Nr. 3K-3-121/2012).

Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. <...> Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK681 straipsnio 1 dalis). <...> Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. <...> Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010). CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. <...> Vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Minėta, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

Atsižvelgiat į LR CPK 681 str. 1 d. nuostatas, antstolis areštuotą skolininko turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones ir tik jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 682 str. 3 d., nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Pagal CPK 745 str. 2 d., jeigu išieškoma iš hipoteka įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-11-10 turto arešto aktą skolininkai gavo 2014-11-20. Prieštaravimų dėl nustatytos areštuoto turto vertės skolininkai nepareiškė. Taip pat skolininkai nepareiškė prieštaravimų ir gavę antstolio 2015-10-23 patvarkymą, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta ir tai, kad areštuoto turto rinkos verte bus laikoma 107'159,41 Eur., ekspertizės skirti CPK 682 str. 3 d. nustatyta tvarka neprašė. Apeliantė jokių duomenų teismui nepateikė apie tai, kad antstolio atliktas ginčo turto įvertinimas buvo atliktas pažeidžiant įstatymą, ar neobjektyvus, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė manydama, kad ginčo turto vertė yra nustatyta nepagrįstai maža, galėjo atlikti turto vertinimą ir turto vertintojo išvadą teikti antstoliui bei teismui, tačiau to nepadarė, o savo teiginius grindžia deklaratyviais teiginiais apie tai, kokia tūrėtų būti turto vertė.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas