- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- eI-3314-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01505-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Audito
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
- 1.4.4Proporcingumas
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnybai), dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Capital vertinimas“, dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2019 m. kovo 14 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-3(19)-P A. B. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą – ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja, skunde apžvelgusi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – Nuostatai) teisinį reglamentavimą, nurodo, kad nei Įstatyme, nei Nuostatuose nėra nustatyta, kad sprendimas dėl iškeltos drausminės bylos gali būti priimamas Protokolu. Protokolas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes tai yra procedūrinis drausminės bylos dokumentas, kuriame tik fiksuojama drausminės bylos nagrinėjimo eigą. Visais atvejais, pareiškėjos nuomone, Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, turi priimti sprendimą, kuriame išdėstomi motyvuoti argumentai dėl drausmės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Garbės teismas, išnagrinėjęs drausminę bylą, užprotokoluotu Garbės teismo narių balsavimu nutarė skirti Pareiškėjai drausminę nuobaudą – pastabą, tačiau Garbės teismo narių pasirašytas, rašytinis, motyvuotas sprendimas pareiškėjai iki šiol nebuvo pateiktas.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. Sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018, pripažino, „kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 40, 41 punktai bei 42 punkto nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“. Mano, kad Garbės teismo sprendimo priėmimo, surašymo ir įteikimo procedūra prieštarauja ne tik specialiosioms normoms, įtvirtintoms Įstatyme, Nuostatuose, bet ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Mano, kad yra pažeistas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas ir VAĮ 8 straipsnis, nes Garbės teismo sprendimas – skirti drausminę nuobaudą – pastabą, yra teisiškai neargumentuotas (nemotyvuotas), nenurodyta jokių aplinkybių arba nurodytos aplinkybės, kurių nepateikė ir neanalizavo Tarnyba. Pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, kad Garbės teismo sprendimas yra vien formalus aktas, grindžiamas išskirtinai Tarnybos subjektyviai suformuota pozicija, neatlikus savarankiškos Ataskaitos analizės, vertinimo, neatsižvelgus ir nevertinus nei rašytinių, nei žodinių pareiškėjos paaiškinimų, skundo atsiradimo aplinkybių pagrįstumo, jame nurodytų argumentų.
Tarnybai nepateikus Garbės teismo narių pasirašyto sprendimo, neišaiškinus jo apskundimo tvarkos yra akivaizdžiai pažeidžiama pareiškėjos teisė žinoti dėl kokių priežasčių ji pripažinta kalta padariusi drausminį pažeidimą bei efektyviai pasinaudoti teise apskųsti Garbės teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka su konstatuotu pažeidimu. Pažymi, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje yra išvardinti formalūs reikalavimai, kurie yra keliami vertintojo parengtai ataskaitai. Įstatymo 4 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus. Pareiškėja mano, kad pareiškėjos skaičiavimai Ataskaitoje yra pateikti, o lyginamieji objektai parinkti tinkamai. Pažymi, kad pati Tarnyba nustato / pripažįsta, kad vertinamo turto: 0, 3969 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, tačiau drausmės byloje Tarnyba iš VĮ „Registrų centras“ apie vykusius sandorius ištraukta informacija yra ne apie bendro naudojimo žemės sklypus, o apie mėgėjų sodo žemės sklypus – žemės ūkio paskirties, teigiant, kad vertintoja turėjo vertinti neatsižvelgdama į šiuo metu nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą, o darydama prielaida, dėl geriausio žemės naudojimo būdo ir lyginamaisiais objektais parinkti skirtingo naudojimo žemės sklypus, t. y. ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo, ir mėgėjų sodo žemės sklypus. Tačiau pasirinkus lyginamuosius objektus su skirtingu žemės sklypo naudojimo būdu, akivaizdžiai įtakotų prielaidomis grįstą rinkos vertės nustatymą, nes sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės rinkoje ženkliai skiriasi. Tokiai prielaidai daryti jokio teisinio pagrindo nebuvo: informacijos nebuvo nei viešojoje erdvėje, nei gautos iš pačio Užsakovo apie parengtų / rengiamų detalių žemės sklypo projektus, kt. duomenų apie vertinamo objekto galimą naudojimo būdo pokytį. Pažymi, kad Užsakovas yra specialus subjektas – Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM (toliau - NŽT) – turintis ir valdantis daugiausiai informacijos apie teisines galimybes įgyvendinti, planus dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad NŽT dėl Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos jokių nusiskundimų neturėjo, vėliau pati pakeitė / sutikslino užduotį. Pagrindas Ataskaitos patikrinimui buvo Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-29 d. prašymas dėl ataskaitos įvertinimo, kuriame priešingai padarytai Tarnybos išvadai, buvo teigiama, kad nustatyta vertė yra per didelė.
Pažymi, kad vertintoja neturi teisės spręsti ir vertinti sandorių teisėtumo klausimo, nes tai yra Lietuvoje priskirta tik teismų kompetencijai. Tokie Tarnybos reikalavimai vertintojai, kuri visus duomenis apie sudarytus sandorius gauna iš VĮ „Registrų centras“ yra ne tik kad pertekliniai, net neįmanomi įvykdyti. Užsakovas, kuris yra specialus subjektas, t. y. valstybės patikėtinis, sudarant valstybinės žemės sklypų perleidimo sandorius, nustatė aiškų vertinimo tikslą – turto rinkos vertės nustatymas, kai to pageidauja Užsakovas, nuosavybės teisės perleidimo tikslu. Žemės sklypo kainos apskaičiavimas, reglamentuotas specialiuosiuose teisės aktuose bei vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ yra patikėtas paties Užsakovo kompetencijai, kaip ir Įstatyme numatyta išimtinė teisė - sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypus parduoti sodininkų bendrijoms. Užsakovas neatskleidė informacijos, kam žemės sklypai bus parduodami, kokiais teisiniais pagrindais, nesuformulavo jokių papildomų užduočių.
Tarnyba nepagrįstai darė išvadą dėl pasirinktų lyginamųjų objektų netinkamumo, kėlė vertintojai prielaidomis grįstus reikalavimus, nes tokie vertintojai keliami reikalavimai peržengia jos kompetencijos ribas. Garbės teismo narių pasisakymai dėl galimos kilti valstybei žalos yra visiškai nepagrįsti jokiais skaičiavimais, įrodymais. Šį argumentą pareiškėja grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio 2018 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-335-602/2018, taip pat 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017, 2016 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, formuojama teisės aiškinimo taisykle, kad drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas, kai profesinės pareigos (turto vertintojo) yra vykdomos aiškiai aplaidžiai, o pažeidimas yra šiurkštus. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio turto ar verslo vertinimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą.
Šalies argumentai
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą 2 t., e. b. l. 108-114). Paaiškina, kad sistemiškai aiškinant Nuostatų 5, 26 punktus, skirtingai nei teigia pareiškėja, protokolas ne tik fiksuoja drausminės bylos nagrinėjimo eigą, bet būtent Garbės teismo protokolo nutarimu yra įtvirtinamas Garbės teismo sprendimas ir jo priėmimo argumentai. Be to, vadovaujantis Nuostatų 31 punktu vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo Garbės teismo posėdyje dalyvaujantis vertintojas ir (arba) jo atstovas informuojami žodžiu, kad Garbės teismo posėdžio protokolo išrašas, kuriame pateikiamas Garbės teismo sprendimas vertintojo drausmės byloje, vertintojui bus išsiųstas per 13 darbo dienų nuo Garbės teismo sprendimo vertintojo drausmės byloje priėmimo. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato ribojimų Garbės teismui priimti sprendimus, sukeliančius teisines pasekmes, protokolo forma, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad protokolu priimtas sprendimas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėjai buvo išsiųstas Tarnybos 2019 m. kovo 19 d. raštas, kuriuo pareiškėjai pateikiama Tarnybos patvirtinta Garbės teismo sprendimo kopija (išrašas), todėl nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad sprendimas pareiškėjai nebuvo pateiktas.
Pažymi, kad Garbės teismas sprendimą grindė ne tik Tarnybos suformuota pozicija, bet nagrinėdamas drausmės bylą konstatavo papildomas aplinkybes, dėl kurių laikytina, kad pareiškėja padarė Tarnybos konstatuotą pažeidimą. Akcentuoja, kad vadovaujantis Įstatymu ir Metodika Garbės teismas nėra saistomas Tarnybos išvados dėl vertintojo veiksmų ir nagrinėdamas drausmės bylą turi teisę spręsti dėl turto vertintojo patraukimo drausminėn atsakomybėn, tačiau pabrėžia, kad jokie teisės aktai Garbės teismui nedraudžia sutikti su Tarnybos konstatuotais pažeidimais ir išdėstytais teisiniais argumentais. Teisiniai argumentai dėl kurių konstatuotas pareiškėjos padarytas pažeidimas yra nurodyti skundžiamame sprendime, su kuriais Garbės teismas sutiko, o ta aplinkybė, kad tokie argumentai nėra atkartojami skundžiamo sprendimo dalyje, kurioje nuspręsta skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra teisiškai neargumentuotas (nemotyvuotas).
Nurodo, kad Ataskaitoje pateikti lyginamieji objektai yra sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, kurie vadovaujantis teisės aktais yra parduodami valstybinės žemės patikėtinio išimtinai sodininkų bendrijoms už kainą, kurios apskaičiavimas yra reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai dėl lyginamųjų objektų nuosavybės teisės perleidimo, valstybinės žemės bendro naudojimo sklypai sodininkų bendrijoms buvo perduodami už nominalią indeksuotą kainą, kuri žymiai skyrėsi nuo rinkos kainos, t. y. tokie sandoriai laikytini sudarytais ne rinkos sąlygomis. Ataskaitoje nekonkretizuota, pagal kokį žemės naudojimo būdą būtų geriausias žemės sklypo panaudojimas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijose esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai pagal naudojimo būdą skirstomi į sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypus ir mėgėjų sodo žemės sklypus. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu (Metodikos 57 p.), todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti lyginamuosius objektus. Šiuo atveju, kadangi vertinamas objektas – žemės sklypas – nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso fiziniams asmenims ir sodininkų bendrija, todėl geriausias panaudojimas pagal žemės naudojimo būdus būtų tiek kaip sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypas, tiek ir kaip mėgėjų sodo žemės sklypas ir ta aplinkybė, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų ir mėgėjų sklypų sodo žemės sklypų vertės ženkliai skiriasi, nereiškia, kad tai įtakoja prielaidomis grįstą rinkos vertės nustatymą. Ataskaitoje lyginamaisiais objektais parinkti tik sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, kurie, kaip minėta įsigyjami bendrijų iš valstybės, tačiau Ataskaitoje neatsižvelgiama į sandorius, kuriais perleidžiami mėgėjų sodo žemės sklypai. Iš Tarnybai pateiktos VĮ „Registrų centro“ 2019 m. sausio 10 d. sandorių lentelės matyti, kad 58.83 verčių zonoje žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų vieno aro vidutinė kaina yra 1 137,6 eurų, o Ataskaitoje naudojamų lyginamųjų objektų vieno aro vidutinė pardavimo kaina – 69 eurai, t. y. šešiolika kartų mažesnė. Todėl tarnyba mano, kad Ataskaitoje nėra pateiktas tinkamas turto vertės nustatymo pagrindimas, o lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės. Dėl žalos valstybei atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019, nurodydamas, kad materialiosios žalos atsiradimas drausminės atsakomybės taikymui nėra būtinas. Pažeidimo akivaizdumas yra procedūrinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Capital vertinimas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. kovo 14 d. posėdžio protokole Nr. GT1-3(19)-P A. B. paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., e. b. l. 141-144, garso įrašas prie atsiliepimo į skundą zip formate).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad UAB „Capital vertinimas“ vardu pareiškėja 2018 m. spalio 15 d. parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), s. b. „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – žemės sklypas), vertinimo ataskaitą Nr. 18-N10-11 (toliau – Vertinimo ataskaita, 1 t., e. b. l. 162-196). Ataskaitoje nurodoma, kad ji parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) užsakymu pageidaujant užsakovui. Vertinimo tikslas nurodomas – turto rinkos vertės nustatymas nuosavybės teisės perleidimo tikslu. Nurodomi vertinamo turto savininkas, tarpe kurių sodininkų bendrija ir penki fiziniai asmenys. Vertinamas turtas – 0,3969 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties/sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas. Nurodoma, kad taikomas lyginamasis metodas. Verčių zona – 58.83.Viso vertinamo žemės sklypo rinkos vertė turto vertintojo ataskaitoje 2018 m. spalio 11 d. nurodyta 2890 eurų.
NŽT 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 48SD-13504-(14.48.104.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimo ataskaitos, nustatė, kad vertinamas turtas ir 4 lyginamieji objektai yra toje pačioje verčių zonoje ir tame pačiame (duomenys neskelbtini) k., taip pat nurodyta, kad lyginamieji objektai randasi sodininkų bendrijų teritorijoje ir šių lyginamųjų objektų – žemės sklypų žemės naudojimo būdas yra sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Įvertinus ataskaitoje nurodytų žemės sklypų plotą, vertę bei sandorio datą, NŽT mano, kad lyginamieji objektai nurodyti Ataskaitoje, tie patys žemės sklypai, kurie 2016 m. buvo įsigyti iš valstybės ir kurie parduoti ne rinkos sąlygomis, bet už nominalią indeksuotą kainą, kurios dydis nustatymas vadovaujantis valstybės žemės pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šie žemės sklypai buvo parduoti sodininkų bendrijos nariams. Tad NŽT kilo abejonių, ar lyginamieji objektai buvo parduoti rinkos sąlygomis ir sandoriai atitinka rinkos apibrėžimą, kaip yra nurodyta 2017 metų redakcijos Tarptautiniuose vertinimo standartuose. NŽT ataskaitą grąžino pakartotinai atlikti Žemės sklypo vertinimą, pasirenkant lyginamąjį vertinimo metodą, neatsižvelgiant į lyginamųjų objektų naudojimo būdą, tačiau atsižvelgiant į pagrindinę naudojimo paskirtį.
Tarnyba 2019 m. sausio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. GT7-1, kuriame konstatavo, kad vertintoja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, ir Metodikos 61 punktą, kadangi UAB „Capital vertinimas“ vardu parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-N10-11 lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės – lyginamaisiais objektais pasirinkti sandoriai, kurie sudaryti ne rinkos sąlygomis (e. b. l. 128–130).
Tarnyba 2019 m. vasario 11 d. pranešimu Nr. (9.17.) D2-373 apie drausmės bylos iškėlimą informavo pareiškėją, kad 2019 m. vasario 8 d. įvyko parengiamasis Garbės teismo posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas Tarnybos 2019 m. sausio 25 d. teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo Nr. GT1-1 dėl pareiškėjos parengtos Turto vertinimo ataskaitos NR. 18-N10-11. Taip pat informavo, kad Garbės teismas nusprendė iškelti pareiškėjai drausmės bylą. Drausmės bylos iškėlimo pagrindas – Tarnybos 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas Nr. GT7-1. Taip pat informavo pareiškėją apie posėdį (e. b. l. 90–91).
Garbės teismas 2019 m. kovo 14 d. surašė 2019 m. vasario 28 d. įvykusio Garbės teismo posėdžio protokolą Nr. GT1-3(19)-P, iš kurio matyti, kad Garbės teismas 2 darbotvarkės klausimus svarstė pareiškėjos drausmės bylą ir nusprendė (nutarė) skirti pareiškėjai Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – pastabą. Priešingai nei teigia pareiškėja, iš Garbės teismo posėdžio protokolo išrašo matyti, kad, svarstant pareiškėjos drausmės bylą, buvo vertintas ne tik Tarnybos patikrinimo aktas ir jo išvados, kad vertinimo ataskaita neatitiko Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 61 p. reikalavimų, tačiau taip pat Garbės teismas konstatavo, kad atskaita neatitiko 102 ir 104 Tarptautinių vertinimo standartų (TVS). Taip pat iš skundžiamo protokolinio sprendimo matyti, kad analizuota pareiškėjos parengta turto vertinimo ataskaita, joje nurodyti lyginamieji objektai. Pažymėta, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai parduodami išimtinai sodininkų bendrijoms už kainą, kurios apskaičiavimas yra reglamentuotas Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, t. y. už nominalią indeksuotą kainą, kuri žymiai skiriasi nuo rinkos kainos. Taip pat iš skundžiamo protokolinio sprendimo matyti, kad buvo įvertinti pareiškėjos paaiškinimai raštu bei žodžiu (3 skundžiamo sprendimo lapas). Taip pat iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Garbės teismas laikė, jog pareiškėja, kaip turto vertintoja, nekonkretizavo geriausio žemės sklypo panaudojimo būdo, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą sodininkų bendrijoje gali būti tiek bendro naudojimo, tiek ir mėgėjų sodo žemės sklypai. Konkrečiu atveju vertintas žemės sklypas priklausė tiek fiziniams asmenims, tiek ir bendrijai, todėl geriausias žemės sklypo panaudojimo būdas galėtų būti tiek bendro naudojimo, tiek ir mėgėjų sodo sklypas, tačiau ataskaitoje lyginamaisiais objektais pasirinkti tik bendro naudojimo žemės sklypai, kurie įsigyjami ne rinkos kaina iš valstybės, neatsižvelgiant į rinkoje įvykusius mėgėjų sodo sklypų sandorius (pagal 58.83 verčių zonoje sudarytus sandorius žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų vieno aro kaina yra 1137,60 Eur). Ataskaitoje pareiškėja naudojo lyginamuosius objektus (sandorius, sudarytus tarp valstybinės žemės patikėtinio ir sodininkų bendrijų nurodyta Vyriausybės nustatyta tvarka), kurių vieno aro kaina 69 Eur.
Taip pat iš skundžiamo protokolinio sprendimo (3 lapo pabaiga ir 4 lapas) matyti, kad būtent dėl to, kad turto vertintoja nepasitikslino duomenų apie lyginamuosius objektus, netinkamai pasirinko ir taikė lyginamąjį turto vertinimo metodą nesilaikant jo esmės, nes vertinto objekto rinkos kainą nustatė pagal lyginamuosius objektus, kurie parduodami ne rinkos sąlygomis. Be to, skirtingai nei nurodo pareiškėja, iš skundžiamo protokolinio sprendimo taip pat matyti, kad svarstant nuobaudos skyrimo klausimą, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bendradarbiavo ir teikė paaiškinimus Tarnybai, dėl ko, daugumos balsu buvo nuspręsta (nutarta) paskirti švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą.
Skundžiamame Garbės teismo sprendime teisiniais pagrindais skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą nurodyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, 61 p. 102 ir 104 Tarptautiniai vertinimo standartai (TVS).
Įstatymo 22 straipsnio, nustatančio reikalavimus turto arba verslo ataskaitai, 4 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (žr., pvz., 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui – jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariamas pažeidimas nėra laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).
Metodikos 61 punkte numatyta, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Metodikos 58.1. papunktyje numatyta, kad surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.
102 TVS „Tyrimai ir atitiktis“ apibūdina turto vertinime naudojamos informacijos patikrinimą ir abejotinos informacijos (ne)naudojimo atvejus. 104 TVS „Vertės pagrindai“ apibūdina rinkos vertę, jos sąvoką, reikšmę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgus į tai, kad turto arba verslo vertintojų drausminės atsakomybės klausimai nėra detaliau reglamentuoti Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, vertinant Garbės teismo sprendimais skirtų drausminių nuobaudų teisėtumą, be kita ko, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-490-822/2015).
Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, faktines aplinkybes, darytina išvada, kad turto vertintoja, lyginamuoju metodu nustatydama pagal užsakymą ginčo žemės sklypo rinkos kainą šio turto perleidimo tikslu, tačiau lyginamaisiais objektais pasirinkdama žemės sklypus, kurie nėra parduodami rinkos sąlygomis (jų pardavimui taikoma pagal aukščiau nurodytą Vyriausybės nutarimą apskaičiuota kaina), neįvertinusi pačios turėtų vertinimo metu ginčo žemės sklypo registro duomenų apie šio sklypo priklausymą bendrijai ir fiziniams asmenims (t. y. to, kad turtas būtų perleidžiamas nebe Vyriausybės nustatyta tvarka, o rinkos sąlygomis), netinkamai taikė lyginamąjį turto vertinimo metodą, imdama lyginamaisiais objektais ne rinkos sąlygomis įvykusių sandorių vertes. Tokiu būdu sutiktina su Garbės teismo ir Tarnybos išvadomis, kad lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės, nors pagal Įstatymo 5 str. 2 d. turto vertės nustatymo pagrindas yra nauda, kurią galima gauti turtą protingai naudojant, plėtojant ir juo disponuojant. Be to, pažymėtina, kad turto vertintojas vertinimą atlieka vadovaudamasis užsakymu, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto vertinimo metodus (ar jų derinius) ir metodų taikymo būdus (Įstatymo 21 str. 8 d.). Netinkamas turto vertinimo metodo parinkimas ar netinkamas metodo pritaikymas lemia turto vertinimo tikslo – įvertinti turtą rinkos kaina – nepasiekimą. Tai negali būti laikoma formaliu, mažareikšmiu turto vertintojo pažeidimu. Nė viename turto vertinimo veiklą reglamentuojančiame teisės akte ar standartuose nėra nurodyta, kad kažkoks vienas vertinamo turto rodiklis (pvz., pagal registro duomenis turto priskyrimas bendro naudojimo objektams) galėtų būti lemiantis vertinimo metodo pasirinkimui. Kaip išdėstyta aukščiau, turto vertinimo metodo ar metodų pasirinkimą ir jų realų pritaikymą lemia visuma aplinkybių, susijusių vertinamu turtu, pirmiausia užsakymo užduotis.
Pareiškėjos teiginiai, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės rinkoje ženkliai skiriasi, todėl ji negalėjo imti lyginamaisiais objektais rinkoje sudarytų sandorių dėl mėgėjų sodo žemės sklypų verčių, nepagrįsti, kadangi kaip jau nurodyta aukščiau sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų pardavimas nevyksta rinkos sąlygomis, dėl ko nustatant rinkos vertę, kaip teisingai nurodė ir Garbės teismas bei atsiliepime Tarnyba, apskritai turto vertintoja turėjo svarstyti arba dėl užduoties pasitikslinimo, arba dėl kitų panašių lyginamųjų objektų pasirinkimo (panašiausias yra mėgėjų sodo sklypai) arba dėl kelių metodų taikymo įvertinant specifinio turto rinkos vertę.
Šioje byloje nustatyto pobūdžio turto vertintojo ataskaitos trūkumas negali būti laikomi klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami ar galėtų būti vertinami kaip dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai. Pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams.
Tad šioje byloje nėra teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog turto vertintoja netinkamai pagrindė turto vertės nustatymą, neįvertinusi atvejo, užsakymo ir turėtų duomenų apie vertinamą objektą. Argumentai, jog pati Tarnyba nepateikė pareiškėjai atsakymų, kaip ji turėjo įvertinti ginčo žemės sklypą ir kokį taikyti metodą ar kokius imti lyginamuosius objektus, neduoda pagrindo netaikyti pareiškėjai drausminės atsakomybės, kadangi būtent vertintoja atliko aptariamo turto rinkos vertės nustatymą ir ji privalo pagrįsti jo vertės nustatymo metodą, jo pasirinkimą ir taikytus apskaičiavimus, o nepakankant informacijos ar suabejojus gauta informacija, - būtent turto vertintoja privalo pasitikslinti informaciją ar nesiremti abejotinais duomenimis atlikdama turto rinkos vertės nustatymą.
Pareiškėjos argumentai, kad užsakovas galimai nepateikė visos informacijos apie vertintą objektą tik patvirtina, kad pareiškėja, kaip turto vertintoja, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir nepasitikslino turto vertinimo aplinkybių, kitos jai pateiktos informacijos, ką nurodė ir skundžiamame sprendime Garbės teismas bei numato 102 TVS – kai vertinimo užduoties įvykdymas priklauso nuo kitos šalies pateiktos informacijos, reikėtų patikrinti, ar informacija patikima, ar pasitikėjimas nesukels abejonių pasitikėti vertinimo išvada. Tais atvejais, kai vertintojas abejoja jam pateiktų duomenų patikimumu, jų neturėtų naudoti vertinimui.
Remiantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (redakcija, galiojanti nuo 2018-11-30), 30 punktu Garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, reikšmingumą, pakartojamumą, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas. Remiantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms (Nuostatų 4.5 p.). Kaip aukščiau nurodyta, skundžiamame sprendime yra pasisakyta dėl drausminės nuobaudos pareiškėjai individualizavimo.
Pareiškėja skunde pateikia argumentus dėl Garbės teismo sprendimo priėmimo procedūros, formos ir kt. Pažymėtina, kad Garbės teismas vadovaujasi Įstatymu ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, kuriuose ir reglamentuotas Garbės teismo veiklos organizavimas, sprendimų priėmimas ir įforminimas, drausmės bylų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūra (Įstatymo 28 str. 4 d.). Turto vertintojų garbės teismas gali nagrinėti drausmės bylas, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė teismo narių. Garbės teismo sprendimai priimami visų teismo narių balsų dauguma (Įstatymo 28 str. 7 d.). Vadovaujantis Nuostatų 24.6 punktu teismo sprendimas ir jo priėmimo argumentai yra fiksuojami darant garso įrašą bei surašant protokolą. Tad sutiktina su atsakovo argumentais, kad protokolas fiksuoja ne tik Garbės teismo posėdžio eigą, tačiau ir priimamus sprendimus (nutarimus). Vien tai, kad pačiame protokoliniame sprendime (kurio dalis yra ir garso įrašas) nėra išaiškinta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi pareiškėjai protokolinį sprendimą siuntusi Tarnyba, aptarnaujanti Garbės teismą, 2019 m. kovo 19 d. rašte nurodė sprendimo apskundimo tvarką ir terminą.
Be to, dėl procedūrinių pažeidimų skundžiamas aktas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pareiškėjos argumentai, kad LVAT norminėje byloje pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui Garbės teismo sprendimo motyvų surašymas po sprendimo priėmimo ir jo paskelbimo, nėra aktualus šiai situacijai, kadangi pareiškėja visą sprendimą gavo nustatyta tvarka, tiesiogiai šioje byloje pripažinti prieštaraujančiais Nuostatų punktai netaikomi. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 buvo svarstytas ankstesnės redakcijos Nuostatų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams. Šioje byloje gi taikoma nuo 2018-11-30 įsigaliojusi nauja Nuostatų redakcija.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjai, turto vertintojai, paskirtos švelniausios drausminės nuobaudos – pastabos, kadangi skundžiamame sprendime išdėstyti pakankami ir aiškūs drausminės nuobaudos skyrimo motyvai, aptarta drausminio pažeidimo esmė ir jį patvirtinantys faktiniai duomenys, nurodyti pagrindiniai teisės aktai, kuriuos pareiškėja, kaip turto vertintoja, pažeidė rengdama aptariamą šioje byloje turto vertinimo ataskaitą. Duomenų, kad esamoje faktinėje situacijoje ir atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį (iš esmės neįvertintas turtas pagal užsakovo užduotį rinkos kaina) paskirta švelniausia galima drausminė nuobauda būtų neproporcinga, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos A. B. skundą.
Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.