Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-929-397-2013

Teisėjas Darius Kantaravičius Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00642-2010-4

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, išteisintajam V. Z., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibraunant į S. N. namą), ir nubaustas 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, ją pakeitus laisvės atėmimu santykiu viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžiu paskirtą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, su 5 MGL dydžio bauda, subendrinus iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos 2 (dviejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, A. S. paskiriant įpareigojimus: 1) per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio S. N. ir 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. S., pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės įsibraunant į V. M. namą) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikaltimą (BPK 303 str. 5d. 2 p.).

V. Z., pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės įsibraunant į S. N. namą) ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės įsibraunant į V. M. namą) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotus nusikaltimus (BPK 303 str. 5d. 2 p.).

S. N. civilinį ieškinį patenkintas iš dalies. Jo naudai iš A. S. priteista 580 Lt (penki šimtai aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti. S. N. civilinis ieškinys V. Z. atžvilgiu atmestas.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagal BK 178 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 7 d. nuo 10.00 val. iki 19.30 val. tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (šiuo metu(duomenys neskelbtini)) k., Dumsių sen., (duomenys neskelbtini) r., įsibrovė į svetimą – S. N. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, S. N. priklausantį turtą: elektrinį grąžtą „Import drill“- 150 litų vertės, ir siaurapjūklį „Nupower“- 180 litų vertės.

A. S. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010 m. liepos mėn. 7 d. nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. 33, (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Dumsių sen., (duomenys neskelbtini) r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Z., išdaužus namo lango stiklą -20 litų vertės, įsibrovė į svetimą- V. M. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą V. M. priklausantį turtą: nukirpo ir pavogė 4 vienetus šviestuvų laidų, kurių ilgis 10 metrų – bendros 20 litų vertės, televizoriaus laidą – 5 litų vertės, dulkių siurblio laidą -5 litų vertės, dviejų garso kolonėlių laidą- bendros 5 litų vertės, apie 8 metrus laidų nuo rozečių- bendros 30 litų vertės tuo padarė nukentėjusiajam V. M. bendrą 65 litų turtinę žalą.

V. Z. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamas veikas) už tai, kad jis 2010 m. liepos mėn. 7d. nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Dumsių sen., (duomenys neskelbtini) r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S., išdaužus namo lango stiklą – 50 litų vertės, įsibrovė į svetimą – S. N. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, S. N. priklausantį turtą: elektrinį grąžtą „Import drill“- 150 litų vertės, siaurapjūklį „Nupower“- 180 litų vertės, 50 metrų ilgio prailginimo kabelio – 50 litų vertės, nupjovė ir pavogė kambariuose buvusius kabelius, kurių ilgis 35 metrai-bendros 150 litų vertės, elektrinio virdulio, mikrobangų krosnelės, dulkių siurblio laidus-bendros 50 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam S. N. bendrą 580 litų turtinę žalą,

Be to, buvo pareikštas kaltinimas už tai, kad 2010 m. liepos mėn. 7d. nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 30 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Dumsių sen., (duomenys neskelbtini) r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S., išdaužus namo lango stiklą -20 litų vertės, įsibrovė į svetimą- V. M. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą V. M. priklausantį turtą: nukirpo ir pavogė 4 vienetus šviestuvų laidų, kurių ilgis 10 metrų – bendros 20 litų vertės, televizoriaus laidą – 5 litų vertės, dulkių siurblio laidą -5 litų vertės, dviejų garso kolonėlių laidą- bendros 5 litų vertės, apie 8 metrus laidų nuo rozečių- bendros 30 litų vertės tuo padarė nukentėjusiajam V. M. bendrą 65 litų turtinę žalą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., t. y. vagystė iš S. N. priklausančios patalpos ir paskirti jam 1 m. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., t. y. vagystė iš V. M. priklausančio sodo namelio ir paskirti 1 m. laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmes subendrinti BK 63 str. ld., ,4 d. pagrindu sudedant jas iš dalies ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę BK 63 str. ld., 4d. ir 9 d. pagrindu subendrinti su 2011-10-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme sudedant jas iš dalies, t. y. prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 m. laikotarpiui, paskiriant įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., t. y. vagystė iš S. N. priklausančios patalpos ir paskirti jam 1 m. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., t. y. vagystė iš V. M. priklausančio sodo namelio ir paskirti 1 m. laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmes subendrinti BK 63 str. 3 d., 4 d. pagrindu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 63 str. 1,4 ir 9 d. pagrindu subendrinti su 2012-12-14 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria buvo paliktas galioti 2012-05-29 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis ir šiuo nuosprendžiu paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą 5 m. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti solidariai iš A. S. ir V. Z. nukentėjusiajam S. N. 630 litų, o nukentėjusiajam V. M. - 245 litus turtinės žalos atlyginimui.

Visetas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų įrodo, kad A. S. ir V. Z., veikdami bendrininkų grupėje, padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., todėl jų atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lengvinančių kaltinamųjų A. S. ir V. Z. atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinai tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje. A. S. anksčiau teistas 4 kartus, šias nusikalstamas veikas padarė prieš priimant nuosprendį kitoje byloje. V. Z. anksčiau teistas du kartus, šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Civiliniai ieškiniai yra įrodyti ir pagrįsti, todėl tenkintini. Solidariai iš A. S. ir V. Z. priteistina nukentėjusiajam S. N. 630 litų, o nukentėjusiajam V. M. - 245 litus turtinės žalos atlyginimui.

Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, kiekvieną atskirai bei jų viseto kontekste, vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitą byloje esančią medžiagą, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti A. S. kaltę dėl vagystės įsibraunant į V. M. namą, bei V. Z. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d. padarymo ir A. S. (dėl V. M. namo vagystės) bei V. Z. pagrįstai išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką, nekyla jokių pagrįstų abejonių, o visos iškilusios abejonės, kai jų negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str.), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013).

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Iš bylos medžiagos ir teismo sprendimo turinio matyti, kad aplinkybių, reikšmingų sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimus, nustatymas grindžiamas įrodymais, tiesiogiai ištirtais teisiamajame posėdyje (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad S. N. 2010-07-07 protokolu-pareiškimu, kreipėsi į Kauno AVPK Jonavos rajono PK dėl vagystės iš sodo namelio (1 t., b.l. 9). 2010-07-07 apklausus liudytoju V. M., pastarasis patvirtino, kad 2010-07-07 jam paskambinęs sodo kaimynas S. N. pranešė, apie jo sodo namelio vagystę. 2011-05-25 nutarimu, V. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t. b.l. 76).

2010-07-07 apžiūros protokolu konstatuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) r., Dumsių sen., (duomenys neskelbtini) k., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 11-22).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus 2010-08-09 Specialisto išvada Nr. 61-IS1-46 nustatyta, kad piršto pėdsakas, išryškintas ir nukopijuotas ant 22 x2 8 mm dydžio daktiloskopinės plokštelės, įvykio vietos tyrimo metu, dėl vagystės iš sodo namelio Nr. 34, esančio KSB „(duomenys neskelbtini)“, Dumsių sen., (duomenys neskelbtini) r., yra tinkamas asmeniui identifikuoti (1 t., b.l. 37-38).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus 2011-06-09 Specialisto išvada Nr. 61-IS1-35 nustatyta, kad rankos delno pėdsakas (aprašytas 2010-08-09 specialisto išvada Nr. 61-IS1-45 pav.3) yra paliktas ne A. S. rankomis, o kito asmens. Rankos piršto pėdsakas (aprašytas 2010-08-09 specialisto išvada Nr. 61-IS1-46 pav. 1) (pėdsakai paimti 2010-07-07 apžiūrint įvykio vietą KSB (duomenys neskelbtini) Nr. 34) yra paliktas A. S. kairės rankos mažylio pirštu (1 t., b.l. 43-45).

A. S., duodamas parodymus 2011-05-17 prisipažino padaręs dvi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė kad V. Z. atvežė jį į sodų bendriją. Automobilį paliko prie miško. V. Z. išėmė namo lango stiklą ir įlipoo į vidų, jis laukė prie namo. Per langą Vaidas padavė elektrinį gražtą, siaurapjūklį, prailginimo kabelį ir įvairius laidus nuo buitinių prietaisų (1 tomas, b.l. 107-108).

2011-12-13 papildomai apklaustas įtariamuoju A. S. nurodė, kad V. per langą padavė įvairių nupjaustytų laidų ir kabelių. Kitą dieną susitikę sumetę laidus į krūvą juos išdegino, juos nuvežė į Kauną (birželio 23 –iosios g.) priduoti. Vaidas nešė priduoti ir už tai gavo 485 litus, iš kurių 35 Lt pasiėmė už kurą, kitus pinigus pasidalino (1 tomas, b.l. 113-114). V. Z. 2011-06-06 įtariamojo apklausos metu duodamas parodymus, nurodė, kad į namelio vidų pirmas įlipo A. S., po to jis. Pamena, kad siaurapjūklio tikrai nevogė (2 tomas b.1.5-6).

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino tik dėl vieno epizodo ir parodė, kad 2010-07-07 paskambino draugui, vardu E. , ir pranešė, jog atvyks pas jį į sodus, esančius SB „(duomenys neskelbtini)“. A. S. paskambino V. Z. ir jo paprašė pavežti iki sodų. V. Z. nuvežė A. S. ir paleido prie įvažiavimų į sodų bendriją, o pats išvažiavo. A. S. nuėjo iki E., sodo namelio, tvenkinio, tačiau jo niekur nerado. A. S. į nukentėjusio S. N. sodo namelį įlipo pro langą, tačiau lango stiklo nedaužė, nes langas buvo praviras. Viduje pamatė elektrinį grąžtą bei siaurapjūklį ir juos pasiėmė. Kitų daiktų neėmė. Tada paskambino V. Z., kad šis jį parvežtų iš sodų, tačiau V. Z. neatsiliepė. A. S. ėjo pėsčias namo į K. palei Neries upę ir nešėsi iš S. N. sodo namelio minėtus įrankius. Beeidamas pavargo juos nešti ir įrankius išmetė į Neries upę. Visą tą laiką A. S. buvo vienas. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo apkalbėjęs V. Z., norėdamas jam pakenkti, nes tuo metu buvo susipykę dėl tarpusavio skolų. Tokie duoti kaltinamojo parodymai teismo posėdyje yra nepaneigti.

Kaltinamasis V. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-07-07 A. S. paskambino ir prašė pavežti iki sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“. V. Z. savo automobiliu pavežė A. S. iki sodų bendrijos pradžios prie jos vartų, nes bendrijoje vyko kelio remontas, ir šalia šių vartų išleidęs A. S. išvažiavo namo į K. A. S. buvo neblaivus ir minėjo V. Z., jog į sodus vyksta puotauti pas E. („Ž“), į kurį konkrečiai sodo namelį – nesakė. Po 1-2 savaičių V. Z. susitiko su A. S., tačiau jis apie jokias vagystes nieko nesakė. Po to A. S. sudaužė V. Z. automobilį, todėl V. Z. iš jo reikalavo pinigų automobilio remontui. Tuo metu V. Z. iškvietė tyrėja ir pareiškė įtarimus dėl vagysčių iš sodo namelių. V. Z. suprato, kad jį A. S. apkalbėjo. V. Z. bijojo prarasti darbą, laisvę, todėl ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, o parodymų patikrinimo vietoje davė melagingus ir išgalvotus parodymus. Po to A. S. aiškino V. Z., kokius daiktus yra pavogęs ir juos eidamas namo į K. išmetęs. V. Z. maždaug prieš 5 metus iki įvykio yra buvęs nukentėjusio S. N. sodo namelyje, kur vyko puota su jo dukra Agne. Tokie teismo posėdyje duoti kaltinamojo parodymai yra nepaneigti.

V. Z. teismo posėdžio metu neprisipažino dalyvavęs vagystėse, o A. S. prisipažino, kad į sodo namelį įsibrovė pro pravirą langą, kurio nedaužęs ir pagrobęs tik elektrinį grąžtą ir siaurapjūklį vienas. Įvykio vietoje rasti tik A. S. pirštų pėdsakai patvirtina tai, kad sodo namelyje jis tikrai lankėsi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pavogti daiktai nesurasti, V. Z. alibi, kad atvežęs iki sodų A. S., jis grįžo ir buvo namuose K., nepaneigtas. Kaltinamieji jau ikiteisminio tyrimo pakeitė pirminius parodymus ir 2012-08-10 akistatos tarp kaltinamųjų metu, dalyvaujant gynėjams, A. S. patvirtino įsibrovęs tik į vieną sodo namelį pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (S. N. sodo namelis), V. Z. su tokiais parodymais sutiko (2 t., b.l. 12). Apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla, kad V. Z. apvogė nukentėjusiojo S. N. sodo namelį, už ką jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamųjų pėdsakai V. M. priklausančiame sodo namelyje nerasti ir nenustatyti, pagrobti daiktai nerasti, įvykį mačiusių liudytojų nėra. Vien kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai nebuvo tikslūs, prieštaravimai nepaneigti, todėl kaltinamųjų parodymo patikrinimo vietoje nurodytos aplinkybės, nėra tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Abu kaltinamieji pirmosios instancijos teismo posėdyje kategoriškai paneigė vagystę iš V. M. sodo namelio, o A. S. teiginiai, kad jis V. Z. apkalbėjo, yra nepaneigti.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. Z. ir A. S. inkriminuotas kaltinimas dėl vagystės iš S. M. sodo namelio yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįstas tik objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, kaltinamųjų dalyvavimas V. M. namelio vagystėje neįrodytas, todėl jie išteisinti pagrįstai.

Apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-17 ir 2011-12-13, V. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-06 ir šių parodymų patikrinimas vietoje neprieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu gautiems duomenims, gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant proceso principų, nenaudojant jokios neleistinos prievartos, todėl teismo turėtų būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys A. S. ir V. Z. kaltę, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. S. kategoriškai patvirtino, kad V. Z. atvežė jį į sodą Bernatonyse, o pats išvažiavo. A. S. patvirtino ir tai, kad jo pirmi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi, o V. Z. jis apkalbėjo, nes pyko ant jo, kadangi pastarasis prašė atlyginti žalą už sudaužytą automobilį. Iškviestas pas tyrėją, suprato, kad Artūras jam keršija. Bijojo prarasti laisvę, darbą, kad nebūtų sulaikytas prisipažino, ko nepadarė. A. S. pasakė apie surašytus kaltinimus, o parodymų patikrinimo vietoje tyrėja parodė ką daryti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamų asmenų duotais parodymais, kuriais jie motyvuotai paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei įrodymų patikrinimo vietoje nurodomas aplinkybes, ir kad šiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas nepažeidė BPK 242 str. įtvirtinto tiesioginio įrodymų ištyrimo principo. Nesuradus iš V. M. sodo namelio pavogtų daiktų, įvykio vietoje neradus V. Z. ir A. S. priklausančių pirštų anspaudų, nepaneigus V. Z. teiginių, jog nuvežęs A. S. jis grįžo į namus ir juose buvo, nesant įvykį mačiusių liudytojų, nenustačius, jog pavogti laidai Kaune buvo priduoti į supirktuvę, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. S. dalyvavimas inkriminuoto nusikaltimo iš V. M. sodo namelio padaryme, o V. Z. dėl vagysčių iš S. N. ir V. M. sodo namelių, yra neįrodytas. Pirmosios instancijos priimtas teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentais jo naikinti ar keisti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus apeliacinį skundą atmesti.