- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- II-92-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00391-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. U. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. AV2-4579 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. AV2-4579 nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2016 m. lapkričio 21 d. 20.15 val. eismo įvykio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Skirgiškių kaime, kurio metu autobusas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. V., kliudė automobilio BMW 330 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. U., priekines kaires dureles. Nutarime nurodyta, kad pagal byloje surinktus įrodymus, nesant nešališkų įvykio liudytojų, nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui, nėra galimybės. Nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, teisena nutraukta.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. U. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo minėtą nutarimą panaikinti ir dėl įvykio kaltu pripažinti autobuso MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją A. V.. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo visapusiškai įvertintos įvykio aplinkybės. Pažymi, kad neteisingai konstatuota, jog byloje nėra nešališkų eismo įvykio liudytojų, kadangi su V. S. (V. S.), su kuriuo kalbėjo įvykio metu, bendravo pirmą kartą, šio asmens nepažįsta. Nurodo, kad durys negalėjo atsiverti nuo vėjo gūsių, kadangi automobilio duryse yra fiksatoriai, kurie standžiai laiko duris dvejose padėtyse. Atkreipia dėmesį į tai, kad objektyviai eismo įvykį atspindinčios eismo įvykio schemos nėra ir negali būti, nes, atvykus pareigūnams, autobusas buvo pakeitęs padėtį. Nurodo, kad pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, nurodė, kad dėl įvykio kaltas autobuso vairuotojas, nes būtent jis privalėjo numatyti, kad, jei durys ir buvo atvertos vėjo gūsiais, jis privalėjo tai numatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai sąlygojo įvykio kilimą. Nurodo, kad eismo įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo autobuso vairuotojui, tai reiškia, jog įrodymų, kad kaltas autobuso vairuotojas, nėra. Pažymi, kad diena buvo vėjuota, todėl yra didelė tikimybė, jog automobilio durys atsidarė plačiau nuo vėjo gūsio.
Teismo posėdyje D. U. palaikė pateiktą skundą. Paaiškino, kad dvejus metus važinėja dviejų durų kabrioletu ir žino, kad durys standžiai laikosi toje padėtyje, nes niekada nėra buvę, kad durys pačios atsidarytų. Įvykio metu pats nematė, ar durys atsidarė, nes buvo vėjuota ir tamsu. Sustojo pasiimti daiktus ir paliko šie tiek praviras duris, nes tada durų lemputė dega, ji signalizuoja apie atidarytas duris. Atidarius bagažinę, priėjo nepažįstamas žmogus, kuris kažko klausė, o tada jis (D. U.) išgirdo garsą ir atsisukęs pamatė sulankstytas duris. Autobusas pavažiavo iki stotelės ir tada sustojo. Viską matė liudytojas, nes jis (D. U.) stovėjo kelkraštyje prieš stotelės įvažiavimą nugara į automobilį, o liudytojas stovėjo priekyje. Automobilio durelės buvo pradarytos į kelio pusę, buvo 15 cm tarpas, jei durelės būtų atvertos daugiau, kliudžius autobusui, jos būtų atsilenkusios į kitą pusę. Suprato, kad buvo užkabinta autobuso arkos kraštu, kur yra ratas, todėl užkabino patį kraštą ir sulankstė skardą, o durų korpusas net nesulinko. Nuo automobilio šono iki krašto buvo apie 30 cm. Autobuso vairuotojas sakė, kad matė, jog durelės buvo praviros, sakė, kad gal vėjo gūsiai atidarė dureles. Draudimo bendrovė apskaičiavo, jog žala maždaug 1 400 Eur, bet išmokos neišmokėjo, todėl jis parašė skundą šioje byloje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad važiuodamas link stotelės pamatė, kad ties įvažiavimu į stotelę stovi du automobiliai. Pirmasis buvo priparkuotas prie bordiūro, o antrasis automobilis stovėjo įstrižai, t. y. pastatytas priekiniu ratu prie bordiūro, o galinis ratas buvo daug toliau. Durelės nebuvo iki galo atidarytos, degė šoninė lemputė. Matydamas, kad užtenka vietos pravažiuoti, padarė vairo manevravimus iki pravažiavimo, kad pravažiuotų pro automobilį su pradarytomis durelėmis. Važiavo absoliučiai tiesiai, pravažiavo pusę autobuso, kai autobuso vidurinės durys užkabino dureles, kurios atsirėmė į vidurinių durų staktą. Autobuso viduriu užkabinti dureles, jei jos būtų neprasivėrusios, neįmanoma. Vienintelė priežastis, kad durelės tikrai pajudėjo. Jei būtų matęs, kad autobusas nepralenda, būtų sustojęs ir pasignalizavęs, nes matė ir atidarytas duris, ir vairuotoją, stovintį su kitu žmogumi ant šaligatvio, bet vietos buvo užtektinai, todėl tokių veiksmų nesiėmė. Be to, vairuoja apie 15 metų, todėl jaučia ir mato transporto gabaritus. Po kontakto dar pavažiavo pusantro metro, toliau autobuso netraukė.
Liudytojas N. B. teismo posėdyje parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK KPV vyr. patrulis. Paaiškino, kad smulkmenų nepamena, bet įvykis buvo stotelėje Vilniaus rajone, lyg stovėjo BMW, važiavo autobusas ir lyg atsidarė durelės ar buvo atidarytos. Nenustačius kaltininko įvykio vietoje, nesurašė protokolo, nes buvo neaišku, ar durelės buvo atidarytos, kai autobusas važiavo, ar atsidarė važiuojant autobusui. Iš asmenų paaiškinimo suprato, kad liudytojas yra draugas. Įvykio vietoje viskas buvo išdėstyta taip, kaip ir nurodyta schemoje, kiek atsimena, autobusas dureles kliudė šonu.
Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad vakare jo žmona jį vežė iki stotelės Skirgiškių kaime. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad prieš jį už 5–7 metrų stovėjo tamsios spalvos BMW, nuėjo pasiklausti apie automobilio modelį, nes tai retas variantas. Tuo metu, kai klausė apie BMW, į stotelę, į žiedą važiavo autobusas. Pats (V. S.) buvo tarp mašinų prie bagažinės, kai pamatė, kad važiuoja autobusas. Autobusas važiavo tiesiai, bet įstrižai ir užkabino BMW šonu. Užkabintos automobilio durelės buvo praviros apie 20–30 cm, gerai matėsi lemputė. Po smūgio durelės liko toje pačioje padėtyje, o autobusas pradėjo stabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK).
Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Bylos duomenimis, 2016 m. lapkričio 21 d. 20.15 val. Vilniaus r. sav., Riešės sen., Skirgiškių kaime, įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. V., kliudė automobilio BMW 330 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. U., priekines kaires dureles. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai surašė eismo įvyko schemą ir nurodė papildomus duomenis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas autobuso galinės dešinės pusės sparnas ir automobilio priekinės kairės pusės durys (b. l. 10–11). Šią schemą surašęs pareigūnas N. B. teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo niekam nesurašė, nes įvykio vietoje negalėjo apsispręsti, kad yra kaltas dėl šio įvykio, todėl visą medžiagą perdavė Kelių policijos valdybai.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jį priėmęs pareigūnas pagal byloje surinktus įrodymus negalėjo nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga aptariamo eismo įvykio kilimui. Teismas, teismo posėdyje apklausęs eismo įvykio dalyvius, į įvykio vietą atvykusį pareigūną ir įvykio liudytoją, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo visapusiškai įvertintos įvykio aplinkybės.
Visų pirma, nesutiktina su skundžiame nutarime nurodytais argumentais, kad nešališkų liudytojų šioje byloje nėra. D. U. skunde nurodė, kad V. S. nepažįsta, eismo įvykio metu jį matė ir bendravo pirmą kartą. Tai patvirtino ir teisme apklaustas pats V. S., kuris paaiškino, kad į stotelę atvažiavo automobiliu, nes toliau norėjo važiuoti autobusu, o žmona grįžtų automobiliu. Sustojęs kelio kelkraštyje prieš stotelę, pamatė automobilį BMW, kuriuo susidomėjo, todėl norėjo pasišnekėti su vairuotoju. Besikalbant įvyko eismo įvykis. Taigi šio liudytojo parodymus vertinti kaip šališkus nėra jokio pagrindo.
Antra, skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtis kontakto metu buvo kitokia, palygus su užfiksuota eismo įvykio schemoje, teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia skundžiamo nutarimo išvadų. Autobuso vairuotojas A. V. teisme paaiškino, kad po kontakto dar pavažiavo 1,5 metro ir sustojo. Liudytojas V. S. tai patvirtino, nurodydamas, kad po kontakto autobusas pradėjo stabdyti. Taigi tokios eismo įvykio schemos, kad joje matytųsi transporto priemonių padėtis kontakto metu, negali būti, tačiau tai nereiškia, jog tai yra pagrindas ja nesivadovauti. Kita vertus, tokiu atveju esminę reikšmę nagrinėjamu atveju įgyja įvykį mačiusio liudytojo V. S. parodymai, kuriuos laikyti šališkais, kaip minėta, pagrindo nėra.
Paanalizavus skundžiamo nutarimo turinį, taip pat darytina išvada, kad jis nepakankamai motyvuotas. Papildomi motyvai yra pateikti atsiliepime į skundą, o ne pačiame nutarime. Tačiau teismas nesutinka ir su šiais papildomais motyvais. Atsiliepimo motyvai, kad diena buvo vėjuota, todėl yra didelė tikimybė, kad automobilio BMW durys atsidarė plačiau nuo vėjo gūsio, paneigiami teisme apklauso liudytojo V. S. parodymais, kad durys buvo toje pačioje padėtyje. Taigi aplinkybė, kad automobilio BMW durys atsidarė plačiau nuo vėjo gūsio, nepatvirtinta objektyviais įrodymais, priešingai, paneigiama minėto liudytojo parodymais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas. Įvertinus tai, kad šioje byloje nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame yra reiškiamas kaltinimas administracinį teisės pažeidimą galimai padariusiam asmeniui, nuo kurio jis turi teisę gintis nagrinėjant tokio asmens bylą, panaikinus skundžiamą nutarimą, byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.