- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1415-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- G. C.
- Trečiasis asmuo
- L. C.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-695-254/2007 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. C., dalyvaujant trečiajam asmeniui L. C. bei institucijai duodančiai išvadą - Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. prašė: nustatyti, kad atsakovas G. C. yra jos sūnaus G. K., gimusio 1994 m., tėvas; nustatyti sūnaus G. K. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui G. po 720 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus (nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2006 m. gruodžio 13 d.), skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį.
Ieškovė nurodė, kad galimu vaiko pradėjimo laikotarpiu bei vaikui gimus ji su atsakovu bendravo, šis vis žadėdavo pripažinti savo tėvystę, tačiau jo pažadai liko neištesėti. Atsakovo tėvystę patvirtino DNR ekspertizė, todėl jis turi pareigą išlaikyti sūnų G. materialiai, tačiau sūnui neteikia jokio išlaikymo. Ieškovė nuo 2005 m. pabaigos sūnaus išlaikymui skiria po 300 Lt, iki tol skirdavo po 400 Lt per mėnesį, laikotarpiu, kai ieškovė buvo netekusi darbo, ir jos šeima buvo socialiai remtina, materialią paramą teikė ieškovės tėvai. Ieškovė atsakovo materialinio išlaikymo sūnui G. vertę paskaičiavo atsižvelgdama į tai, kad per 18 m. vaikui skirdama po 300 Lt kas mėnesį, jos išlaikymo indėlis būtų 64 800 Lt. Atsakovas už 3 metų išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį skirdamas po 500 Lt kas mėnesį ir likusius iki pilnametystės 5 m. 5 mėn. mokėdamas po 720 Lt kas mėnesį, vaiko išlaikymui išleistų tokią pat 64 800 Lt sumą ir būtų vienodai su ieškove prisidėjęs prie sūnaus G. išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis pakankama teikti tokio dydžio išlaikymą, nes atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra UAB „Geras plotas“ bendraturtis, su savo sutuoktine turintys 50 proc. įstatinio kapitalo akcijų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas sprendimu nustatė, kad atsakovas G. C. yra G. K., gim. 1994 m., tėvas; nustatė G. K. gyvenamąją vietą su motina A. K.; priteisė iš atsakovo išlaikymą G. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisė 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė A. K., sprendimą išlaikymo dalyje nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 144 Lt žyminio mokesčio bei 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas visiškai patenkino ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nes Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto išvada patvirtina, kad G. C. yra G. K., gim. 1994 m., tėvas su 99.99999 proc. tikimybe. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nekilo, todėl ją nustatė su vaiko motina.
Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, rėmėsi CK 3.192 straipsnio nuostata, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Remdamasis pateiktais įrodymais, teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per 2006 m. buvo vidutiniškai 980 Lt per mėnesį, per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį ieškovei buvo mokama socialinė pašalpa, ji turi nuosavybės teise butą Riomerio g. 25-16, Kaune, o ieškovės motina patvirtino teikianti materialinę paramą dukteriai ir anūkui. Įvertinęs įrodymus apie atsakovo G. C. turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, jog surinkti duomenys apie jo gaunamas pajamas pagal darbo sutartis pilnai neatspindi jo turtinės padėties. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė turi 50 procentų UAB „Geras plotas“ akcijų, kad ši įmonė nei vienais metais nedirbo nuostolingai, ir grynasis pelnas bei savininkų nuosavybė didėjo, o įmonė plečia savo veiklą, todėl padarė išvadą, jog ši įmonė yra atsakovo pajamų šaltinis, kurį teisingai paskirstant atsakovas yra pajėgus užtikrinti visų savo nepilnamečių vaikų – trijų dukterų ir sūnaus G. K. – būtinus poreikius. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į jo santuokoje su trečiuoju asmeniu įsigytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Vievio g. 46, Kaune, 2004 m. spalio 21 d. atsakovui suteiktą 57 924 eurų kreditą, į atsakovo deklaruojamas perpus mažesnes negu kredito suteikimo metu rodytas pajamas. Atsakovo teiginius, kad jo pajamos yra 1500 Lt mėnesį, jo sutuoktinės – 725 Lt, teismas vertino kaip neatskleidžiančius jo turtinės padėties, nes šių pajamų neužtektų atsakovo nurodytoms išlaidoms padengti (800 Lt grąžinamas kreditas, 600 Lt vaikų išlaikymui). Todėl teismas laikė, kad nepavyko gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertintinos nepilnamečio sūnaus G. K. interesų naudai. Teismas rėmėsi CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytu kriterijumi, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą (700 Lt). Taip pat pripažino, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių specialius vaiko poreikius ir būtinumą išlaikymo sumą padidinti iki 1300 Lt. Kadangi ieškovė patvirtino galinti sūnaus išlaikymui skirti 300 Lt, todėl teismas pripažino, kad likusi 400 Lt dalis turi būti priteista iš atsakovo. Teismas taip pat nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išlaikymo dydį iki pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti pagal ieškovės pasiūlytą abiejų vaiko tėvų išlaikymo pareigos nuo vaiko gimimo iki pilnametystės sulyginimo metodiką. Išlaikymo įsiskolinimas, remiantis CK 3.200 straipsniu, gali būti priteistas tik už 3 metus iki ieškinio pareiškimo, o ieškovė pati be pagrindo delsė nustatyti vaiko tėvystę ir spręsti vaiko išlaikymo klausimą. Ieškovės nepateisinamas neveikimas turi reikšmės nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes jis faktiškai bus naudojamas ne kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, o tik kitų vaikui vystytis būtinų sąlygų sudarymui, kurių ieškovė neįrodinėjo. Todėl teismas, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį bei į jo išlaikytinių skaičių, nustatė 7200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Teismas, nustatęs tėvystę ir atsakovą pripažinęs vaiko tėvu, turėjo vaiką G. K. pripažinti atsakovo G. C. vaiku (CPK 392 str. 1 d.). 2) Teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų ir netenkino ieškovės prašymų surinkti įrodymus, patikimai patvirtinančius atsakovo ir jo šeimos narių turtinę padėtį (neišreikalavo duomenų iš valstybinės mokesčių inspekcijos apie jų gautas pajamas ir suteiktas paskolas bei duomenis iš VSDFV apie trečiojo asmens draudžiamąsias pajamas). 3) Teismas atsakovo (šeimos) nekilnojamojo turto daliai nenustatė priverstinės hipotekos, nors apie tai ieškovė minėjo baigiamųjų kalbų metu. Gyvenamojo namo (130 kv.m bendro ploto), esančio Vievio g. 46, Kaune, hipoteka įregistruota 2004 m. spalio 25 d., šio namo bendras plotas 2005 m. kovo 21 d. padidėjo iki 238 kv.m, tačiau likusiai daliai (108 kv.m) hipoteka nenustatyta. Padidintam namo plotui būtina nustatyti priverstinę hipoteką, nes atsakovas geranoriškai neįvykdė skubaus teismo sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, skubaus išieškojimo procesas yra apsunkintas, ką patvirtinta antstolio pažyma apie vykdymo eigą. Nenustačius priverstinės hipotekos, priteisto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas ne dalimis realiai yra neįmanomas. 2) Teismas nepagrįstai priteisė per mažą išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus ir per mažą išlaikymo dydį iki pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus turėjo būti nustatomas proporcingai tėvų turtinei padėčiai, ir jo suma turi būti 18 000 Lt, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1632 Lt, kad atsakovas gavo 57 924 eurų kreditą, įkeitęs 55 procentus gyvenamojo namo, neatsižvelgė į vaiko poreikius, kurių tenkinimui ieškovė, padedant tėvams, skyrė po 800 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos ir turtinė padėtis yra blogesnė už atsakovo, todėl į šį kriterijų turėjo atsižvelgti, nustatydamas ir išlaikymo dydį iki pilnametystės. Atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą po 720 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. 3) Teismas nepriteisė iš atsakovo ieškovės turėtų 400 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal pinigų priėmimo kvitus, pateiktus su pradiniu ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsakovas G. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują, tačiau nenurodo, kokį sprendimą prašo priimti. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų ir atmetė ieškovės prašymus dėl įrodymų, susijusių su atsakovo sutuoktinės draudžiamosiomis pajamomis, gautomis paskolomis. Ieškovė nepagrįstai reikalauja informacijos apie atsakovo sutuoktinės L. C. turtą ir pajamas, nes ji neįpareigota rūpintis bei kartu su atsakovu išlaikyti G. K., todėl jos gaunamos pajamos neturi reikšmės. Ieškovės argumentai dėl priverstinės hipotekos taip pat nepagrįsti. Pagal CK 3.197 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, prireikus gali nustatyti tėvų turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Teismas pagrįstai nenustatė būtinumo taikyti priverstinę hipoteką. Antstolis jau areštavo atsakovo sąskaitą banke. Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl priteisto per mažo išlaikymo dydžio iki pilnametystės ir per mažo išlaikymo įsiskolinimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, kad sūnus G. turi specialių poreikių bei padidinti išlaikymo dydį per mėnesį iki 1300 Lt. Išlaikymo dydis turi būti pagrįstas būtinų vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovė teigė sūnaus išlaikymui skirianti po 300 Lt. Remiantis CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytu kriterijumi, išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą (700 Lt). Iš atsakovo priteista 400 Lt išlaikymo suma yra pakankama patenkinti sūnaus G. poreikius. Teismas atsižvelgė į atsakovo pareigą išlaikyti dar tris nepilnametes dukteris ir pareigą grąžinti kreditą, o atsakovo gaunamas atlyginimas yra tik 1500 Lt.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovas G. C. yra sūnaus G. K. tėvas, nepažeidė CK 3.140 straipsnio 4 dalies ir 3.148 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ieškovė reiškė reikalavimą, kad G. C. yra G. K., gim. 1994-05-13, biologinis tėvas (b.l. 3-4, t. 1), tokį reikalavimą teismas ir patenkino (b.l. 30-33, t. 2). Tik nustačius vaiko kilmę iš tėvo (CK 3.140 straipsnis) atsiranda vaiko ir tėvo tarpusavio teisės ir pareigos, ką numato CK 3.137 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pakanka tik nustatyti, kad konkretus asmuo yra vaiko tėvas, ir tai sudaro pagrindą vaiko ir tėvo tarpusavio teisėms ir pareigoms atsirasti, todėl sprendime nebuvo būtina nurodyti, jog G. K. yra G. C. vaiku, nes tai yra aišku, teismo sprendimu nustačius tėvystę.
Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išlaikymo dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo apimties nustatymo. Atmestini ieškovės argumentai, jog teismas netenkino ieškovės prašymų ir nerinko atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, nes tai paneigia visa bylos medžiaga. Teismas parengiamuosiuose ir vėliau teismo posėdžiuose tenkino šalių prašymus dėl įrodymų pareikalavimo, taip pat juos rinko savo iniciatyva (b.l. 42-45, 47-48, 73-78, 82, 125, 132-133, 134-136, 165, 178-182, 186-187, t.1). Teismas visapusiškai įvertino visus byloje surinktus įrodymus tiek apie ieškovės, tiek ir apie atsakovo turtinę padėtį. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie vaiko poreikius t.y. konkrečiais įrodymais nepagrindė aplinkybių, kiek per mėnesį išleidžia ar reiktų išleisti lėšų sūnaus poreikiams patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi tiek CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, tiek LR Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl išlaikymo priteisimo įtvirtintu kriterijumi, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą (sprendimo priėmimo metu tai sudarė 700 Lt). Tokios nustatytos išlaikymo apimties pakanka būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, o kaip jau nurodyta didesniems vaiko poreikiams patvirtinti nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų. Teismo priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį yra nustatytas tiek įvertinus vaiko poreikius, tiek atsižvelgus į abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pripažino teikianti sūnui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį (b.l. 159-160, t.1), todėl iš atsakovo pagrįstai priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį, kuris yra būtinas sūnaus poreikiams patenkinti, remiantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, vertinimu. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamas mėnesines pajamas, bet ir jų turimą turtą (įgytą nekilnojamąjį turtą, turimas akcijas ir jų pagrindu valdomos įmonės finansinę būklę), taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo prievolę grąžinti kreditą, paimtą būstui įsigyti, bei pareigą išlaikyti dar tris kitus nepilnamečius vaikus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, yra optimalus.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis atsakovo turtinės padėties aplinkybėmis, taip pat tinkamai nustatė ir išlaikymo įsiskolinimo dydį už trejus metus – 7200 Lt, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį. Kolegijos nuomone, teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pati ieškovė nepateisinamai ilgai delsė nustatyti vaiko tėvystę ir išspręsti vaiko išlaikymo klausimą, nes kreipėsi į teismą tik tuomet, kai vaikui jau buvo 12 metų. Toks ieškovės elgesys, kai priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, vertintinas kaip nepagrįstas atsakovo išlaikymo pareigos apsunkinimas. Be to, pažymėtina, kad ieškovė pradžioje ir pati prašė priteisti tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimą – 7200 Lt (b.l. 3-4, t.1), ir tik vėliau bylos nagrinėjimo eigoje jį gerokai padidino.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymas CK 3.197 straipsnio pagrindu nustatyti atsakovo nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką netenkintinas. Išlaikymo išieškojimą vykdo antstolis, ir jis vykdymo eigoje jau taikė priverstinio vykdymo priemones, išsiaiškino atsakovo turtą, gaunamas pajamas, areštavo banko sąskaitas, priėmė patvarkymą dėl akcijų arešto ir pan. (b.l. 39, t.2). Tai reiškia, kad ieškovės ir jos sūnaus teisės yra pilnai ginamos vykdymo procese ir iš esmės nereikalauja papildomo užtikrinimo - priverstinės hipotekos nustatymo. Be to, hipoteka visam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, gyvenamajam namui (o ne jo daliai) ir kiemo statiniams – jau yra įregistruota (b.l. 86-87, t., 5-6, t.2).
Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nekeistinas, nes nenustatyti pagrindai jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau kolegija daro išvadą, jog ieškovei turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė dėl dokumento (ieškinio surašymo), ir kurios byloje buvo patvirtintos, pateikiant pinigų priėmimo kvitus (b.l. 6-7, t.1). Todėl ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 400 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Taip pat tenkintas ieškovės apeliacinės instancijos teisme pareikštas prašymas bylos medžiagą pripažinti nevieša. Byloje yra duomenys apie šalių privatų gyvenimą, jų turimą nuosavybę, byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės dėl ne santuokoje gimusio vaiko tėvystės, todėl yra pagrindas imtis priemonių apsaugoti šalių privataus gyvenimo slaptumą, dėl ko bylos medžiaga pripažintina nevieša CPK 10 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik papildomai priteisti iš atsakovo G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša.