Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Baziliukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir R. S. prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. K., dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai A. K. ir R. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė jiems atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams pateikti, dėl nuosavybės teisėmis L. K. valdytos 11,88 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisių atkūrimo (b. l. 5-8).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas tenkintinas iš dalies.

Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai iki 2001 m. gruodžio 31 d. prašymams pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentams pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi. Akcentuotina, jog teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Be to, teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, vertinama ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Sprendžiant šį klausimą taip pat privaloma nustatyti ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Bylos duomenys patvirtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 1994 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-576/94 yra nustatyta, jog L. K. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo 1940 m. valdė 1/6 dalį valako žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę kreipėsi K.-C. K. (prašyme data nenurodyta), pretendentais nurodydamas M. K., R. K. bei save K.-C. K. (b. l. 62,63). R. K. 1999 m. balandžio 26 d. taip pat pateikė atskirą prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Vadinasi, K.-C. K. bei R. K. laiku ir tinkamai (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į L. K. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo valdytą žemę (duomenys neskelbtini) (byloje ginčo dėl to nėra). K.-C. K. mirė (duomenys neskelbtini) , o jo turtą pagal įstatymą paveldėjo D. K. bei pareiškėjas A. K. (b. l. 28,29). R. K. mirė (duomenys neskelbtini) , o jo turtą pagal įstatymą paveldėjo abu pareiškėjai, t. y. A. K. ir R. S. (b. l. 18-26). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį nuosavybės teisės mirusiųjų K.-C. K. bei R. K. vardu gali būti atkuriamos jų įpėdiniams R. S. (kaip R. K. įpėdinei) ir A. K. (kaip K. C. K. ir R. K. įpėdiniui).

Kaip minėta, asmenims, praleidusiems šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sprendžiant pareiškėjų, kaip R. K. įpėdinių, prašymą dėl praleisto termino giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, pirmiausiai yra svarbu nustatyti ar egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių būtent R. K. praleido minėtą terminą (iki 2003 m. gruodžio 31 d.). Priežastys, kurios atsirado po minėto termino pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi, nes pareiškėjai teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese (tame tarpe ir teikti giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus) įgijo tik po R. K. mirties ((duomenys neskelbtini) ).

Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą, teigė, kad R. K. laiku nesugebėjo realizuoti savo teisių į nuosavybę dėl prastos sveikatos būklės, išsilavinimo stokos bei uždaro gyvenimo būdo.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjų vertinimais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

Kaip matyti iš kartu su prašymu pateikto Druskininkų miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. sprendimo turinio, po savo motinos M. K. mirties 1999 m. sausio 16 d. R. K. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, reikalingo palikimo priėmimo klausimu (b. l. 77). Taigi darytina išvada, kad R. K. buvo pakankamai aktyvus rūpindamasis kitomis savo teisėmis ir turėjo suprasti, kad siekiant tęsti pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo į L. K. nuosavybės teise valdytą žemę procedūrą, yra reikalinga pateikti trūkstamus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2003-10-21 ir pakartotinai 2004-11-24 raštu informavo pretendentą R. K. apie būtinybę pateikti trūkstamus giminystės ryšį su buvusiu savininku L. K. įrodančius dokumentus, tačiau prašomi dokumentai žemėtvarkos tarnybai nebuvo pateikti. Pareiškėjai taip pat nepateikė įrodymų, kad pretendento R. K. sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki termino pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus pabaigos galėjo sutrukdyti pateikti trūkstamus dokumentus per įstatymų nustatytą terminą (byloje esantis medicinos dokumentų išrašas to nepatvirtina b. l. 40). Pareiškėjai taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jų dėdė R. K., net ir gavęs žemėtvarkos tarnybos raginimą pateikti trūkstamus dokumentus, nesiėmė dėl to jokių veiksmų.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjai nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių R. K. negalėjo pateikti trūkstamų dokumentų per Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą ir kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad terminas pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus R. K. buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų, kaip R. K. įpėdinių, prašymas dėl praleisto termino giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas A. K., prašydamas atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams pateikti, į teismą kreipėsi ne tik kaip R. K., bet ir kaip mirusio K.-C. K. įpėdinis.

Kaip jau buvo paminėta, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų giminystės ryšį su žemės savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti. Svarbiomis minėto termino praleidimo priežastimis pareiškėjas A. K. nurodė, kad miręs tėvas K.-C. K. apie senelio L. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę su vaikais bei jų motina nieko nekalbėjo, apie tėvo pateiktą prašymą Marcinkonių žemėtvarkos tarnyboje dėl nuosavybės teisių atkūrimo nei motina, nei pareiškėjas nieko nežinojo iki pat 2016-09-13, t. y. iki kol negavo rašto iš NŽT, kuriame ir buvo nurodyta, jog K.-C. K. yra padavęs minėtą prašymą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad Atkūrimo įstatymo normose nėra įtvirtinta, kokios terminų praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo bei protingumo principuose įtvirtintais kriterijais, taip pat ir šiuo klausimu suformuota LVAT praktika. Nežinojimas apie būtinumą pateikti nuosavybės ir giminystės dokumentus pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tačiau tik įrodžius, kad asmuo tikrai neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą, bei pateikus įrodymus, kokiomis aplinkybėmis ir kada apie tai sužinojo. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas gali vertinti, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes, ar pareiškėjas elgėsi rūpestingai, ar operatyviai siekė įgyvendinti savo teises (LVAT 2008-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1516/2008 ir kt.). Pareiškėjas ir jo atstovė tvirtina, jog apie būtinumą pateikti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus iš esmės sužinojo tik 2016 metais, po dėdės R. K. mirties, kai tvarkant jo gyvenamąjį kambarį, surado eilę dokumentų ir iš vieno dokumento turinio suprato, kad R. K. 2004 metų lapkričio pabaigoje buvo gavęs pranešimą iš Marcinkonių žemėtvarkos tarnybos, kuriuo jis buvo informuotas pristatyti giminystės įrodymui trūkstamus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. Sužinojęs apie galimybę atkurti nuosavybės teises, pareiškėjas pradėjo aktyviai rinkti archyvinius dokumentus, atliko vertimus, kreipėsi į NŽT dėl informacijos apie L. K. nuosavybės teisių atkūrimą į turėtą žemę pateikimo, bei į teismą, kur buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas giminystei pagrįsti. Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas anksčiau jokiame nuosavybės teisių atkūrimo procese nedalyvavo. Pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes (b. l. 12,14,15,38,39).

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju institucija, įgaliota įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą nesivadovavo gero viešojo administravimo principais, tinkamai neinformavo pareiškėjo ar jo motinos, kaip mirusio K.-C. K. įpėdinių, apie konkrečius būtinus pateikti dokumentus, todėl pripažintina, kad pareiškėjo elgesys buvo objektyviai nulemtas kompetentingos institucijos veiksmų. Tokios aplinkybės pripažintinos objektyviomis aplinkybėmis, trukdžiusiomis pareiškėjui laiku realizuoti savo teises.

Teismas pabrėžia ir tai, jog visuotinai teisėje taikomas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas pažeidė paminėtas nuostatas. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą (LVAT 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes bei teisingumo, protingumo principų turinį, taip pat į administracinių teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog visos abejonės vertinamos skundą (pareiškimą) padavusio asmens naudai, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, pareiškėjo A. K. nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti jo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (LVAT 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-506/2009, 2013-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-246/2013, 2016-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016,), dėl ko pareiškėjo A. K. prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. K. ir R. S. prašymą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjui A. K. praleistą terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, siekiant atkurti nuosavybės teises į L. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) .

Kitoje dalyje pareiškėjų prašymą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.