Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

P 2.4.2.9.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

rocesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2017m. kovo 13d.

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovui A. K.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovė advokatė Giedrė Striaukienė prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), mažinti ieškovui priteistą sumą 451,97 eurais, išdėstant ją ketveriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, 1982m. įsigijo 64,53 kv. m 3 kambarių kooperatinį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 1996-10-17 butas įregistruotas atsakovės S. K. vardu. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta S. K. ir A. K. santuoka,(b.l.11) tačiau buvę sutuoktiniai nekilnojamojo turto nepasidalijo , abu liko gyventi ginčo bute. Dėl smurto artimoje aplinkoje A. K. buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau 2015-11-30 nutartimi ieškovas buvo pripažintas nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų LR BK 140str.1d.,145 str.1d. ir jam taikyta priverčiamoji medicininė priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (b.l. 13-14) Kaip nurodė pats ieškovas jis ginčo bute negyvena nuo 2015-06-23, nes po įvykusio konflikto su atsakove, buvo priverstas išsikelti. Kadangi butas yra įgytas abiejų sutuoktinių gyvenant santuokoje, jis lygiomis dalimis priklauso abiem buvusiems sutuoktiniams. Ieškovas prašo atidalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, ją priteisiant atsakovei, o iš jos priteisti ieškovui piniginę kompensaciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 pažymėjo, jog remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai suformuotai teismų praktikai, nagrinėtinu atveju nors ir atsižvelgus į tai, kad šalys ginčo butą įgijo santuokos metu, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001-06-15 sprendimu santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl laikytina, jog nagrinėtinu atveju ginčo turtas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovas A. K. ir atsakovė S. K. laikytini bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl šalims priklausančios nekilnojamojo daikto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ketina nutraukti bendrą nuosavybės valdymą. Ieškovas prašo taikyti ne padalijimą natūra, o įstatyme numatytą atidalijimo išimtį – priteisiant turto dalį kitam bendrasavininkiui (atsakovei), o ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais. Visiems yra žinoma (CPK 182 str. 1 p.), kad butas turi tik vieną karšto ir šalto vandens, dujų vamzdyno įvadą, po vieną suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisą, vieną įėjimą į butą su bendrojo naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, tualetu, vonia ir t. t.), ir natūra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti ieškovo nekilnojamojo daikto dalį, ją pertvarkant taip, kad šio daikto dalimi realiai būtų galima naudotis kaip atskiru daiktu ir netrukdant kitiems bendrasavininkiams naudotis likusia daikto dalimi pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d.), neįmanoma.

Nors buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarką bendrosiomis patalpomis nustatyti netikslinga ir nenaudinga abiem bendrasavininkiams, kadangi bute gyvena tik atsakovė ir šalių pilnametis sūnus, o ieškovas šiame bute negyvena nuo 2015-06-23, ir nepageidauja gyventi jame. Be to kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tarp šalių nuolat kyla konfliktai ir nesutarimai, todėl nekilnojamojo turto atidalinimo natūra būdas, tiek ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neatitiktų šalių interesų ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei būtų pagrindas kilti naujiems bendraturčių ginčams. Dėl to teismas sprendžia, kad reikalavimas atidalinti 1/2 buto dalį ir ½ –rūsio dalį, iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant ieškovui priklausančią turto dalį, t. y. 1/2 buto dalį ir ½ rūsio dalį, o ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Kaip ir nustatyta šioje byloje ieškovas ginčo bute negyvena nuo 2015-06-23, savo turto dalimi nesirūpina, už butui teiktas paslaugas, paskaičiuotas proporcingai jos turimai nekilnojamojo daikto daliai, mokesčių nemoka, dėl ko atsakovė patiria papildomus rūpesčius, nepatogumus.

Teismui pateikta Korporacijos „Matininkai“ Trijų kambarių buto su rūsiu vertinimo ataskaita Nr. 40A0-1610-0058, kurios išvadoje nurodyta, jog trijų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertė vertės nustatymo dieną (2016-10-14) yra 33 000 Eur. Šalys su nustatyta nekilnojamojo turto verte sutinka ir jos neginčija.

Ieškovas už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį prašo priteisti iš atsakovės 16 500Eur piniginę kompensaciją, o butą natūra prašo priteisti atsakovei. Atsakovė, sutikdama su ieškovo siūlymu priteisti jai butą natūrą, prašo sumažinti kompensacijos ieškovui dydį 451,97 Eur. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos papildomai patirtas išlaidas, išlaikant nuo 2015-06-01- iki 2017-02-01 mėn. nekilnojamąjį turtą. ( b.l. 40,41,42,43,44,76,78,79-82), todėl jos reikalavimas sumažinti ieškovui išmokėtinos kompensacijos sumą 451,97 Eur, tenkintinas, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 16 048,03 Eur dydžio piniginė kompensacija. Teismas netenkina ieškovo reikalavimo dalinti mokesčius trims asmenims, t.y. ir jų pilnamečiui sūnui, gyvenančiam ginčo bute, kadangi A. K. (sūnus) nėra nei buto savininkas, nei buto nuomininkas, nėra sudaręs jokių sutarčių, be to atsakovė neprašo mažinti kompensacijos tiems komunaliniams mokesčiams, kuriuos ji mokėjo realiai pagal apskaitos prietaisus.

Sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją būtina nustatyti bendraturčių galimybę tokią kompensaciją sumokėti.

Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė S. K. yra tik iš dalies darbinga ( nustatytas 35 proc.) (b.l. 45), pragyvena iš gaunamos 203,24 Eur invalidumo pensijos (b.l.46-47), todėl teismas sprendžia, kad ieškovui priteistina piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį turėtų būti išdėstyta 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 str. 4d. numato, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. ( b.l.31-32) Atsakovei S. K. suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji nuo bylinėjimosi išlaidų atleidžiama. (b.l.56)

Ieškovas už jam tenkančio turto dalį turėtų sumokėti 240,72 Eur dydžio žyminį mokestį, jis yra sumokėjęs 215,55 Eur dydžio žyminį mokestį (b.l. 7). Ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o ieškovas yra sumokėjęs 240,72 Eur dydžio žyminį mokestį todėl nesumokėta 25,17 Eur dydžio mokesčio dalis iš ieškovo nepriteistina.

Iš ieškovo priteistina pusė atsakovės sumokėtos sumos už Turto vertinimo ataskaitą, t.y. priteistina 90 Eur atsakovei S. K. (b.l. 83-86)

Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti bendrasavininkiams A. K. ir S. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini):

priteisti S. K. ,a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise butą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini).

priteisti iš atsakovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 048,03 Eur ( šešiolikos tūkstančių keturiasdešimt aštuonių eurų 03 euro centų) dydžio piniginę kompensacija už ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

Įpareigoti atsakovę S. K. priteistą 16 048,03 Eur ( šešiolikos tūkstančių keturiasdešimt aštuonių eurų 03 euro centų) kompensaciją ieškovui A. K. sumokėti per 12 (dvylika ) mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) atsakovei S. K.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.