Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-30 · Administracinė byla Nr. I-2215-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
I-2215-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00313-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-2215-171/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00313-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 21, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. Č., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2012-11-30 nutarimą Nr. 62-1130 ir Kalėjimų departamento Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2013-01-04 sprendimą Nr. 2S-6190.

Pareiškėjas nesutinka su Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-11-30 nutarimu Nr. 62-1130 jam paskirta nuobauda – teisės 1 mėnesį pirkti maisto produktus atėmimu. Mano, kad Kalėjimų departamentas neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo jo skundą, neįvertinęs skunde išdėstytų svarbių aplinkybių ir motyvų, į skundą atsakė abstrakčiai. Kalėjimų departamento 2013-01-04 sprendime Nr. 2S-6190 nurodyta, kad jis buvo supažindintas su nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus nuostatomis, bet ne su darbo saugos instrukcija.

Teigia, kad 2012-11-23 apie 16 val. neatsisakė dirbti viešųjų darbų, o pamainos vyresniojo paprašė išduoti specialius drabužius bei supažindinti su darbo saugos instrukcija ir nuvesti atlikti darbų į biblioteką. Atkreipia dėmesį, kad pats Lukiškių TI-K direktorius, vaikščiodamas po nuteistųjų kameras, žodžiu leido pačiam nuteistajam pasirinkti objektą, kur jis nori atlikti viešuosius darbus. Skiriant nuobaudą, neatsižvelgta į jo raštu bei žodžiu pateiktus paaiškinimus. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma tik abstrakti pažeidimo forma, o ne jų sudėtis. Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime neatsakė, dėl kokių priežasčių 2012-11-23 Lukiškių TI-K pamainos vyresnysis atsisakė jį vesti atlikti nemokamus darbus į biblioteką, kodėl nebuvo išduoti specialūs drabužiai, neišaiškinti darbų saugos reikalavimai.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareigūnai jam liepė eiti tvarkyti pasivaikščiojimų kiemelį, tačiau jis norėjo tvarkyti biblioteką. Mano, kad turėjo būti išduoti specialūs drabužiai tvarkyti pasivaikščiojimų kiemelį, nes ten nešvaru. Be to, jis turėjo būti supažindintas su darbų saugos reikalavimais (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 11–13) vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 134 str. 1 ir 2 d. reikalavimais, 142 str. nuostatomis ir pažymi, kad 2011-02-11 pareiškėjas V. Č. buvo išsamiai supažindintas su BVK 134 str. 1 ir 2 d. nuostatomis dėl nemokamų darbų, ir tai patvirtina jo parašas individualaus darbo knygelėje. Jis taip pat buvo supažindintas su Nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus 1–4 ketvirčių grafikais, taip pat pakartotinai supažindintas su BVK 134 str. nuostatomis ir jokių pasiūlymų, prašymų, skundų dėl to nepareiškė.

Paaiškino, kad įstaigos administracija vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kuriuose tiksliai apibrėžtas darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti, pobūdis, t. y. pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai. Jie atliekami ne darbo metu (baigus pagrindinį darbą) pagal įstaigos administracijos sudarytą grafiką. Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. BVK nenustatyta, kad dirbant ne ilgiau kaip 2 valandas nemokamus darbus įstaigos administracija turi suteikti specialią aprangą ar išdėstyti darbų saugos instruktažą. Tokiems darbams atlikti nereikalinga nei speciali kvalifikacija, nei speciali apranga.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad V. Č. ne pirmą kartą baudžiamas už tai, jog atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus, anksčiau jam buvo skiriama švelniausia iš nustatytų nuobaudų – papeikimas.

Teismo posėdyje atsakovo Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 65).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (b. l. 36–38) paaiškino, kad įkalinimo įstaigų veikla grindžiama įstatymais ir kitais teisės aktais, o ne nuteistųjų individualių interesų ar norų tenkinimu. Pareigos neatlikimas ar netinkamas atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir sudaro drausminės atsakomybės pagrindą.

Teigia, kad iš Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog jiems pareikalavus eiti dirbti nemokamų darbų, pareiškėjas atsisakė. Nemokamiems darbams atlikti nereikalinga nei profesinė kvalifikacija, nei speciali apranga, prieš atliekant šiuos darbus darbo saugos instruktažas nėra dėstomas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-11-30 nutarimu Nr. 62-1130 pareiškėjui V. Č. už BVK 110 str. 1 d. 2 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 p. reikalavimų pažeidimą skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda skirta konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 2012-11-23, būdamas kameroje Nr. 85, atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus (b. l. 14–15).

Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas 2012-12-04 pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 39–40), kuriame nurodė, kad buvo nubaustas nepagrįstai.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Kalėjimų departamentas 2013-01-04 sprendimu Nr. 2S-6190 (b. l. 56–57) jo netenkino, konstatavęs, kad nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas V. Č. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė dirbti nemokamus darbus.

Ginčo dalykas – Lukiškių TI-K 2012-11-30 nutarimo Nr. 62-1130 ir Kalėjimų departamento 2013-01-04 sprendimo Nr. 2S-6190 teisėtumas ir pagrįstumas.

BVK 134 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.6 p. nustatyta, kad nuteistieji, laikydamiesi jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.

Įvertinus aptartose BVK ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nuteistieji privalo paeiliui (pagal pataisos įstaigoje patvirtintą grafiką) ne darbo metu tvarkyti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Taigi, įstatymas įtvirtina nuteistųjų pareigą dirbti nemokamus darbus, tačiau kartu nustato ir šios pareigos realizavimo mechanizmą. BVK 134 straipsnyje yra tiksliai apibrėžtas darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdis – tai pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymas, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai. Įstatymas taip pat nustato nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarką bei sąlygas: a) nuteistasis dalyvauja šiuose darbuose pagal pataisos įstaigos administracijos patvirtintą grafiką; b) minėti darbai atliekami laisvu nuo darbo laiku, t. y. baigus pagrindinį darbą arba poilsio dienomis; c) šių darbų trukmė neturi viršyti dviejų valandų per dieną.

Byloje esantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-01-16 patvirtintas Nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus 1–4 ketvirčių grafikas Nr. 24-102 (b. l. 27–28) patvirtina, kad pareiškėjas V. Č. 2012-11-23 pagal grafiką turėjo dirbti nemokamus darbus laisvu nuo darbo laiku. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo nurodyta dirbti ne ilgiau nei dvi valandas per dieną, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė BVK 134 str. 2 d. nustatytą darbo laiką (reikalavo dirbti ilgiau nei 2 valandas).

Lukiškių TI-K Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais registracijos žurnale užfiksuota, kad pareiškėjas V. Č. 2012-03-05 supažindintas su nemokamų darbų grafiku (b. l. 24–26). Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (b. l. 22–23) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas su BVK 134 str. nustatyta pareiga dirbti nemokamus darbus supažindintas ir pasirašė.

Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie jam nustatytą pareigą dirbti nemokamus darbus (tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas) bei atlikti pataisos įstaigos ir gretimos teritorijos tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus.

BVK 110 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas BVK 110 str. nuostatas, yra nurodęs, kad jame imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (110 str. 1 d. 2 p.). Ši teisės norma turi būti aiškinama kartu su BVK 5 str. įtvirtintu teisėtumo principu, reiškiančiu, kad bausmės vykdymo įstaigos ir jų pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (pasielgus priešingai, kyla atsakomybė pagal įstatymus), bei BVK 12 str., kuriame nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos. Pagal BVK 12 str. 1 d., nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 d., nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1400/2011).

Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010). Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Remiantis Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus Budinčiosios pamainos Nr. 4 korpuso vyresniojo P. M. (P. M.) ir prižiūrėtojo M. L. 2012-11-23 tarnybiniais pranešimais, nustatyta, kad 2012-11-23 apie 16.20 val. nuteistasis iš kameros Nr. 85 V. Č. atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus ir tokiais veiksmais pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p. ir Taisyklių 73.6 p. reikalavimus.

Lukiškių TI-K 2012-11-23 protokolas dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 57-983 patvirtina, kad pareiškėjas V. Č. atsisakė pasiaiškinti raštu, o žodžiu nurodė, kad jis privalo būti supažindintas su darbų saugos reikalavimais, o kiemeliui tvarkyti turi būti išduoti specialūs drabužiai. Be to, jis pageidavo tvarkyti bibliotekos patalpas, o ne kurią nors kitą vietą (b. l. 18).

Iš pareiškėjo skundo turinio bei jo paaiškinimų matyti, kad žinojo apie BVK 134 str. nustatytą pareigą dirbti nemokamus darbus, buvo supažindintas su grafiku, tačiau nesutinka su tuo, jog jam nebuvo leista pasirinkti darbo vietos (bibliotekos), neišduoti specialūs drabužiai bei nesupažindintas su darbų saugos instruktažu, todėl jis atsisakė tvarkyti pasivaikščiojimų kiemelį.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-01-16 patvirtintame Nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus 1–4 ketvirčių grafike Nr. 24-102 (b. l. 27–28) nėra nurodyta vieta, kurioje nuteistasis turi dirbti nemokamus darbus. Taigi, sistemiškai aiškinant BVK nuostatas, darytina išvada, kad administracijos pareigūnui davus teisėtą ir pagrįstą nurodymą eiti dirbti nemokamus darbus (pareiga tvarkyti pasivaikščiojimų kiemelį nustatyta Taisyklių 73.6 punkte), nuteistasis turi jį vykdyti ir dirbti ten, kur nurodo pareigūnai.

Pagal Darbo kodekso 15 str. darbuotojas – tai fizinis asmuo, pagal šio kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 9 d. nustatyta, kad darbuotojas – kaip nustatyta Darbo kodekso 15 straipsnyje, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. To paties straipsnio 8 d. nustatyta, kad darbo vieta – tai vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Teismas, įvertinęs išdėstytas nuostatas, daro išvadą, kad nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, specialiųjų priemonių reikalavimų ir pan. taikomos asmenims, kurie dirba darbo sutartyje sulygtą darbą (taip pat asmenims, įgijusiems įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantiems valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje) ir gauna už jį darbo užmokestį.

Teisės aktų, kurie reglamentuotų nuteistųjų nemokamo darbo (pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo) saugai ir sveikatai keliamus reikalavimus, nėra. Šie darbai laikytini nereikalaujančiais specialaus pasirengimo, profesinės kvalifikacijos ar specialios aprangos, tai kasdieniai buities tvarkymo darbai, kuriems darbų saugos instruktažas neprivalomas. Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti išduoti specialūs drabužiai ir išdėstytas darbų saugos instruktažas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėją buvo siekiama įtraukti į nemokamus darbus teisėtai, t. y. laikantis teisės aktuose nustatytos nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarkos bei sąlygų, taigi pareiškėjas, atsisakydamas dirbti nemokamus darbus, nevykdė Taisyklių 73.6 p. nustatytos pareigos ir pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

BVK 142 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą baudžiamas ne pirmą kartą, o konkrečiai už atsisakymą dirbti nemokamus darbus – buvo baustas 2011-03-01 ir 2012-03-13 (b. l. 31–34).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jam 2012-11-30 nutarimu nuobauda skirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.

Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento 2013-01-04 sprendimą Nr. 2S-6190, daro išvadą, kad jame nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis remiantis daroma išvada, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai. Sprendime atsakyta į pareiškėjo skundo teiginius dėl specialių drabužių reikalingumo ir darbų saugos instruktažo būtinumo, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2012-11-30 nutarimas Nr. 62-1130 ir Kalėjimų departamento 2013-01-04 sprendimas Nr. 2S-6190 yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjui drausminė nuobauda skirta pagrįstai, taigi jo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja i Arūnas DirvonasRosita PatackienėIrena Paulauskienė