Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-10-09 · Administracinė byla Nr. I-9648-463/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
I-9648-463/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
asociacijos „Senamiesčio bendruomenė“, Nacionalinės
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka, spręsdama skundo pagal pareiškėjų asociacijos „Senamiesčio bendruomenė“, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, asociacijos „LT Campus“, Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Arklių g. 16 savininkų bendrijos ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Arklių 20 namo bendrija“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-31 įsakymo Nr. 30-2164 panaikinimo, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-09-01 buvo gautas asociacijos „Senamiesčio bendruomenė“, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, asociacijos „LT Campus“, Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Arklių g. 16 savininkų bendrijos ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Arklių 20 namo bendrija“ skundas, kuriame jie prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-31 įsakymą Nr. 30-2164.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-04 nutartimi pareiškėjams iki 2014-09-18 buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, t. y. pareiškėjai (kiekvienas iš jų) skunde turėjo nurodyti, kokias konkrečias teisines pasekmes sukelia ginčijamas individualus teisės aktas; pateikti pareiškėjų veiklą reglamentuojančius teisės aktus; duomenis, patvirtinančius skunde pasirašiusių asmenų įgaliojimus; pateikti žyminio mokesčio kvitą (originalą) arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti tris skundo su priedais egzempliorius; pagal pridedamų dokumentų sąrašą; pateikti dokumentų originalus arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-22 nutartimi iki 2014-10-06 pareiškėjams buvo pratęstas terminas skundo trūkumams šalinti.

Pareiškėjai 2014-10-06 teismui pateikė skundą, šalindami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-04 nutartimi nustatytus trūkumus, t. y. išdėstė teisinius argumentus, jų manymu, pagrindžiančius, kokias konkrečias teisines pasekmes jiems sukelia ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-31 įsakymas Nr. 30-2164, pateikė pareiškėjų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, duomenis, patvirtinančius skunde pasirašiusių asmenų įgaliojimus bei pateikė žyminio mokesčio kvitą. Pareiškėjai iš esmės pašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-04 nutartyje nustatytus trūkumus.

Vertintina, ar pareiškėjų 2014-10-06 pateiktame skunde išdėstyti argumentai patvirtina jų teiginius, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-31 įsakymas Nr. 30-2164 pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jei jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o 7 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jei skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pirmiausia vertintina, ar pareiškėjų subjektines teises pažeidžia ginčijamas įsakymas ir, ar jiems sukelia neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 dalis teisės aktus apibrėžia kaip norminius ir individualius teisės aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Taigi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir skundą atsisakoma priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-98-14).

Pareiškėjai ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-31 įsakymą Nr. 30-2164, kuriuo UAB „SKY STAR CATERING“ išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų. Pareiškėjai 2014-10-06 skunde išdėstė aplinkybes, kuriomis remdamiesi teigė, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Visų pirma, jie rėmėsi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta nuostata, kad nustatant ir įgyvendinant visas Europos Sąjungos politikos bei veiklos kryptis užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis, tai, pareiškėjų nuomone, rodo, kad žmonių sveikatos apsaugos lygio palaikymas turi prioritetą prieš atsakovės siekį didinti viešojo maitinimo paslaugų kokybę plečiant alkoholinių gėrimų prieinamumą (ypač) jaunimui. Skundą grindė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000-02-24 sprendimu byloje Nr. C-11/99, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 4 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 9 dalimi. Pasak pareiškėjų, AKĮ viešiesiems juridiniams asmenims suteikia teisę ginti viešąjį interesą, o AKĮ 18 straipsnio 9 dalis turi būti suprantama, kaip viešojo intereso, susijusio su alkoholinių gėrimų prieinamumo, užtikrinimu, ir jeigu toks interesas pažeistas, turi būti suteikti teisė ginti šį pažeistą interesą subjektams, nuo kurių valios priklauso šios teisės normos vykdymas: gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštos nuomonės dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais atitinkamu laiku įvertinimas. Be to nurodė, kad tokią teisę užtikrina ir Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo formuojama teismų praktika, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013.

Pareiškėjai, remdamiesi jų steigiamaisiais dokumentais, teigia, kad jiems suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ir mano, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia ne tik jų subjektines teises viešąjį interesą, kurį jie siekia ginti.

Pasak pareiškėjos asociacijos „Senamiesčio bendruomenė“, buvo pažeisti Vilniaus miesto senamiesčio bendruomenės interesai gyventi saugiai, tvarkingai ir ramiai, nes pastaruoju metu ši miesto dalis virto viešojo pasilinksminimo vieta, kurioje daug neblaivių ir kitų socialiai rizikingų asmenų (narkomanų, valkataujančių ir asmenų, darančių nusikalstamas veikas), o ugdymo įstaigos (ISM universiteto) patalpose ir teritorijoje leistina alkoholinių gėrimų prekyba, nesuderinama su visuomenėje priimtinais gyvenimo principais ir nuostatomis dėl beatodairiško alkoholio vartojimo, AKĮ nustatytu tikslu bei su šios bendruomenės lūkesčiais gyventi visapusiškai saugioje aplinkoje. Be to, ginčijamas įsakymas žemina asociacijos kompetenciją ir kelia nepagarbą jos vykdomai veiklai, nes sudaromas įspūdis, kad bendruomenė negali apginti jos interesų dėl neteisėtumo ir nepagarbos AKĮ nustatytai pareigai – alkoholinių gėrimų prekybos veiksmus suderinti su vietos bendruomene.

Pasak pareiškėjos asociacijos „LT Campus“, jos esminiai veiklos tikslai yra nusikalstamumo prevencija, pilietinis ugdymas, vietos bendruomenių vystymas ir žmogaus ir pilietinių teisių apsauga. Vienas iš asociacijos tikslų buvo ISM Universiteto teritorijoje studentų centro ir valgyklos įkūrimas, siekiant, kad tame pastate atsirastų vieta ne tik studentams pavalgyti ar išgerti kavos puodelį, bet ir drauge praleisti laiką, geriausiai, nevartojant alkoholio bei tabako gaminių. Patalpų šeimininkas yra Vilniaus Arkivyskupija, kuriai turėtų rūpėti visuomeniška naudinga veikla bei jaunų žmonių gerovė bei sveikata, o ne pelno siekiančių įstaigų bei alkoholio artinimas prie mokslo įstaigos. Šios pareiškėjos nuomone, neteisėti atsakovės veiksmai pažeidžia jos interesus, nes ISM Universiteto teritorijoje studentų centro ir valgyklos įkūrimo organizaciniai, iniciatyviniai klausimai nesprendžiami, o iškeltos idėjos sužlugdytos, kurias įgyvendindama bendradarbiavo su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovais, kurie skatino jaunų žmonių idėjų realizavimą.

Pareiškėjos Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Arklių g. 16 savininkų bendrija ir Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Arklių g. 20 namo bendrija“ teigia, kad atsakovės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidęs jų kaip viešųjų subjektų teisėtus interesus – teisės aktais nustatyta tvarka įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų – daugiabučių gyvenamųjų namų, Arklių g. 16 ir Arklių g. 20 Vilnius, savininkų teises ir pareigas, susijusias su šių pastatų valdymu, naudojimu, priežiūra. Šių pastatų administravimo procesui, apimančiam infrastruktūrinių, ekonominių ir socialinių klausimų bei veiksmų įgyvendinimą, turės įtakos ginčijamas aktas. Kaip taisyklė, alkoholinių gėrimų prekyba tiesiogiai susijusi su jų vartojimu toje vietoje, kurioje suteikta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais ir dėl to kylančiomis pasekmėmis: neblaivių asmenų elgesio kultūra, viešosios tvarkos pažeidimais ar kitais neteisėtais veiksmais ir pan., kurie, kaip rodo kriminogeninė Vilniaus senamiesčio situacija, daro neigiamą įtaką kaimynystėse gyvenantiems tiek fiziniams asmenims (gyventojams), tiek šalia veikiančioms kitoms įstaigoms. Atsakovės veiksmai nėra susiję su teisės pažeidimų prevencija, žalingų įpročių netoleravimu, ypač jaunimo tarpe, sudaro realias sąlygas vietos bendruomenei jausti įtampą ir nesijausti saugiai.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – ir Koalicija) nurodė, kad yra juridinių ir fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas, vykdantis asociacijos narių nustatytus uždavinius bei funkcijas, siekiant skatinti tabako ir alkoholio vartojimo bei jų sukeliamų priklausomybės ligų prevenciją ir reabilitaciją bei koordinuoti visuomeninių organizacijų ir asmenų, vykdančių tabako ir alkoholio kontrolę ir jų vartojimo prevenciją, veiklą. Asociacija „Senamiesčio bendruomenė“ ir asociacija „LT Campus“ yra šios koalicijos narės. Pažymėjo, kad vienas iš Koalicijos uždavinių – šviesti visuomenę skatinant gyvenimą be tabako ir alkoholio, kurį sudėtinga įgyvendinti, kai vietos savivaldos institucijos pačios neteisėtais sprendimais skatina atvirkštini procesą, nežiūrint į tai, kad suinteresuoti asmenys tam nepritarė. Koalicijos visuomeninė veikla, nukreipta šviesti visuomenę dėl alkoholio vartojimo prevencijos priemonių, organizuoti įvairius šia tema projektus ir renginius, tampa beprasme, todėl tai vertintina kaip Koalicijos teisėto intereso ir lūkesčio pažeidimas, o atskirų verslo subjektų komercinių interesų palaikymas, pažeidžia Koalicijos narių teisėtus interesus ir lūkesčius, kurių tikisi iš atsakovės institucijų ir joms vadovaujančių asmenų.

Pareiškėjai, remdamiesi anksčiau išdėstytais argumentais, įsitikinę, kad siekdami ginti viešąjį interesą, pažeidimą sieja su atsakovės priimto sprendimo procedūrinių klausimų neteisingu ir neteisėtu atlikimu, pateiktų pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalies visuomenių bendruomenių ir organizacijų nuomonių nepakankamu vertinimu bei teisės į saugią, sveiką ir ramią aplinką šioje Vilniaus senamiesčio vietoje pažeidimu. Pareiškėjų manymu, tokie pagrindai priskirtini prie viešojo intereso visuomenės sveikatos ir saugumo apsaugos srityje, todėl jie turi teisę kreiptis į teismą gindami tiek savo pažeidžiamas subjektines teise, tiek ir viešąjį interesą.

Iš pareiškėjų skundo argumentų matyti, kad šiuo metu ginčijamas įsakymas jiems nesukelia neigiamų teisinių pasekmių. Tai, kad ateityje galimai kils neigiami padariniai ir tai turės įtakos pareiškėjams, atsiradus tokiems padariniams jie turės teisę ginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus įstatymuose nustatytais būdais. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad šiuo metu dėl ginčijamo įsakymo būtų jiems atsiradę neigiami padariniai, kurie galimai pažeistų jų teises ar teisėtus interesus, pvz. kreipimosi į policiją dėl kavinėje Arklių g. 18, kilusių incidentų ar kt. Pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prevencinių ieškinių nagrinėjimas. Iš pareiškėjų skundo argumentų matyti, kad šiuo metu jiems nėra kilusių neigiamų padarinių, nepažeidžiamos jų subjektinės teisės, taigi, ginčijamas įsakymas jiems nesukelia teisinių pasekmių ir toks ginčas, atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, negali būti nagrinėtinas teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, pareiškėjai teigia, kad jie kreipėsi į teismą, ginčydami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-31 įsakymą Nr. 30-216, gindami viešąjį interesą.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas minėtas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies normas, yra išaiškinęs, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais.

Kaip matyti iš ginčijamo įsakymo, jis priimtas remiantis AKĮ 16 straipsnio 1 dalimi, taigi, AKĮ nuostatos yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis materialųjį teisinį santykį. AKĮ nėra nuostatų, kurios nustatytų tam tikrų subjektų teisę šioje srityje kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Šiuo atveju pareiškėjų teiginiai, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalis turi būti suprantama, kaip viešojo intereso, susijusio su alkoholinių gėrimų prieinamumo, užtikrinimu, ir jeigu toks interesas pažeistas, turi būti suteikti teisė jį ginti, yra nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi AKĮ nuostatomis, kavinei, esančiai Arklių g. 18, išdavė licenciją verstis įprastine ūkine komercine veikla, t. y. vartoti alkoholinius gėrimus vietoje ir išsinešti. Šiuo atveju pareiškėjų cituotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-211-13 (publikuota Administracinė jurisprudencija; 2013, 26, p. 271-301) buvo vertinamas viešojo intereso gynimas Aplinkos apsaugos bei Teritorijų planavimo įstatymų aspektu. Taigi, teisės aktų taikymas ir vertinta situacija nėra tapačios.

Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi, nei Asociacijų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas savaime nesuteikia teisės pareiškėjams ginti viešojo intereso.

Pareiškėjai pateikė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. Senamiesčio bendruomenės įstatus, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos įstatus, asociacijos „LT Campus“ įstatus, Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Arklių g. 16 savininkų bendrijos ir Arklių 20 namo bendrijos įstatus, kuriuose pareiškėjams nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą. Kaip minėta, nei AKĮ, nei Asociacijų įstatymas, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, nei pareiškėjų pateikti jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nesuteikia teisės jiems kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-31 įsakymą Nr. 30-2164. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų skundą šiuo aspektu atsisakytina priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

Kadangi pareiškėjai su skundu teismui pateikė žyminio mokesčio kvitą, atsisakius skundą priimti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 42 straipsniu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjų asociacijos „Senamiesčio bendruomenė“, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, asociacijos „LT Campus“, Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Arklių g. 16 savininkų bendrijos ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Arklių 20 namo bendrija“ skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai skundą ir 100 (vieną šimtą litų (piniginės išraiškos dydis eurais – 28,96 Eur (dvidešimt aštuoni eurai ir devyniasdešimt šeši euro centai)) žyminį mokestį, sumokėtą bankui Swedbank AB pagal 2014-10-03 įmokos mokėjimo kvitą (duomenys neskelbtini) grąžinti pareiškėjai asociacijai Senamiesčio bendruomenė (pirmininkė A. M. B.).

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė