Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. vykdydamas individualią veiklą, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime nurodoma, kad M. G. yra VMI skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2023 m. gegužės 28 d. duomenimis mokestinė nepriemoka yra 70 576,54 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokestis – 31 295,75 Eur (delspinigiai – 2 178.66 Eur); pridėtinės vertės mokestis – 33 639,82 Eur (delspinigiai – 3 461,34 Eur).

VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, išnagrinėjo M. G. 2023 m. rugsėjo 1 d. prašymą dėl 71639,99 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. VMI įvertinus su prašymu pateiktą bei surinktą informaciją, 2023 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“.

Išanalizavus M. G. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, jog M. G. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 2024 m. gegužės 1 d. – 530 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. gegužės 15 d. – 260 Eur MB (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. gegužės 16 d. – 210,14 Eur V. T. (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. gegužės 18 d. – 355,50 Eur (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. birželio 1 d. – 527 Eur V. T. (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. liepos 4 d. – 730 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. liepos 18 d. – 225 Eur I. S. (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. rugpjūčio 3 d. – 250 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. rugpjūčio 9 d. – 100 Eur M. K. (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 54 514,14 Eur); 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 300 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 65 545,99 Eur); 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 470 Eur R. B. (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 65 545,99 Eur); 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 1000 Eur V. T. (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 65 545,99 Eur); 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 550,87 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 71 639,99 Eur).

Šie duomenys patvirtina faktą, kad M. G. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių M. G. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestines nepriemokai padengti. Taigi M. G. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

M. G., nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad M. G. pateikė pajamų ir išlaidų suvertinę, kurioje nurodė, kad per paskutinius 3 mėnesius gavo 32 615,00 Eur (t. y. vidutiniškai daugiau kaip 10 000,00 Eur per mėnesį, tačiau per analizuojamą laikotarpį mokesčių į biudžetą nemokėjo, išskyrus 1700 Eur baudą įmokos kodu 6801.) Išnagrinėjus mokėtojo pateiktą prašymą, dokumentus bei kitus VMI turimus duomenis, nustatyta, kad 2023 m. birželio – rugsėjo mėn. gautos individualios veiklos pajamos sudarė 32 615,00 Eur, išlaidos – 35 248,77 Eur.

Pareiškime daroma išvada, jog M. G., žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. M. G. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą M. G. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti M. G. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį (b. l. 2–69).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį negauta.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, palaikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. G. vykdo individualią veiklą ir yra VMI skolininkas. M. G. turėdamas mokestinę nepriemoką, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams. Didžiausi mokėjimai buvo atlikti: 2023 m. gegužės 1 d., 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d. – UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d. – V. T..

Nagrinėjamu atveju matyti, kad M. G., žinojo apie mokestinę nepriemoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. turėdamas mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdamas skolingas valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš M. G. banko sąskaitos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš M. G. banko sąskaitos. Įvertinus M. G. nesumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad M. G. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. G., vykdydamas individualią veiklą, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, per laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d., atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Tokiais veiksmais M. G. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. asmenybę – baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad mokestinė nepriemoka nepadengta, daro išvadą, kad M. G. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-685-408/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.