Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-127-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2S-127-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28885-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Advokatų profesinei bendrijai, „Pranckevičius ir partneriai“, A. P.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-127-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28885-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3.; 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų advokatų profesinės bendrijos Pranckevičius ir partneriai ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams Advokatų profesinei bendrijai „Pranckevičius ir partneriai“, A. P. dėl advokatų profesinės bendrijos likvidavimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. K. pateikė ieškinį, prašydama likviduoti advokatų profesinę bendriją „Pranckevičius ir partneriai“, likvidatoriumi paskirti J. C., UAB „S & J Interna“, padalinti lygiomis dalimis visą advokatų bendrijos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris apskaitytas advokatų profesinės bendrijos balanse 2013-01-09 dienai tarp ieškovės J. K. ir atsakovo A. P., taikyti laikinąsias apsaugos priemones – advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ priklausančio turto areštą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas Advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ gali perleisti jam priklausantį turtą, todėl taip gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios jungtinės veiklos nutraukimo ir bendroje veikloje sukaupto turto padalinimo, todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama į atsakovo Advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ turto dydį. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ turi butą, kurio vertė yra virš vieno milijono litų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje gali būti nagrinėjamas klausimas dėl bendroje jungtinėje veikloje įgyto turto padalijimo, t.y. minėto atsakovui priklausančio turto, pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje tinkamam bylos išnagrinėjimui ir ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą, uždraudžiant disponuoti turtu (parduoti, įkeisti, dovanoti), nes jų nepritaikius teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Atsakovai advokatų profesinė bendrija Pranckevičius ir partneriai ir A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantai nurodo, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašo lygiomis dalimis padalinti Advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kadangi pirmos instancijos teismas areštavo visą bendrijos turtą, tai akivaizdu, kad buvo viršytas ieškovės reikalavimas. Apeliantai tvirtina, kad byloje nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog ieškovė oficialiai būtų pasidomėjusi dėl bendrijos turto atidalinimo. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad ir po ieškovės pasitraukimo bendrijos turtas išliko bendrijoje, niekada nebuvo bandoma apsunkinti ar perleisti bendrijos turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, nes, kaip minėta, jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios jungtinės veiklos nutraukimo ir bendroje veikloje sukaupto turto padalinimo, todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama į atsakovo Advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ turto dydį. Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovas Advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ nuosavybės teise turi butą, kurio vidutinė rinkos vertė yra virš vieno milijono litų. Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovės kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje gali būti nagrinėjamas klausimas dėl bendroje jungtinėje veikloje įgyto turto padalijimo, t.y. minėto atsakovui priklausančio turto, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tinkamam bylos išnagrinėjimui ir ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui yra objektyvus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą, uždraudžiant disponuoti turtu (parduoti, įkeisti, dovanoti), nes, priešingu atveju, teismo sprendimas įgyvendinimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantų atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas