Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 25S17240, kuriuo pareiškėją nuspręsta grąžinti į užsienio valstybę (Moldovą) iki 2025 m. sausio 31 d. (toliau – Sprendimas).

Paaiškina, kad Lietuvoje gyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, dirbo UAB „Vitaka ir ko”, su kuria 2024 m. liepos 31 d. nutraukė darbo sutartį. Iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d., išvyko į Norvegijos Karalystę, kur gyvena jo sutuoktinė O. T., kuriai Norvegijos Karalystė suteikė laikiną apsaugą. Atvykęs į Norvegijos Karalystę jis taip pat pateikė prašymą suteikti laikiną apsaugą. 2024 m. rugsėjo 5 d. jam išdavė prieglobsčio prašytojo registracijos pažymėjimą Nr. 2024 154200 06, galiojantį iki 2025 m. kovo 5 d. Tuo pačiu iš jo buvo paimti visi asmens dokumentai: Ukrainos piliečio biometrinis pasas Nr. FL737129 ir leidimas laikinai gyventi LR Nr. 760145603. Prieglobsčio prašytojo registracijos pažymėjimas suteikė teisę laikinai gyventi Norvegijos Karalystėje, bet be paso iš Norvegijos Karalystės negalėjo išvykti. 2024 m. gruodžio mėnesio pabaigoje Norvegijos Karalystės migracijos tarnyba pranešė, kad atsisako suteikti laikiną apsaugą. Paaiškino, kad jis yra atvykęs iš Lietuvos, kuri yra išdavusi leidimą laikinai gyventi. Kadangi Lietuva yra laikoma saugia šalimi, todėl prieglobstis Norvegijoje jam negali būti suteiktas. Migracijos tarnyba nurodė, kad Lietuva davė sutikimą jį priimti ir 2025 m. sausio 9 d. iš Oslo atskrido į Vilnių. Oslo oro uoste buvo grąžinti asmens dokumentai: Ukrainos pasas ir leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. 2025 m. sausio 9 d. atskridus į Vilnių oro uoste policijos pareigūnai atidavė Norvegijos Karalystės migracijos tarnybos išduotą kelionės dokumentą registracijos pažymėjimą Nr. 202415420006. Policijos pareigūnų klausė, ką jam toliau daryti, bet jie atsakė, kad gali eiti kur nori. Atvykęs į Panevėžį, užsiregistravo vizitui į Migracijos departamentą dėl prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo. Į elektroninį paštą atėjo pranešimas, kad vizitas paskirtas 2025 m. sausio 14 d., kuriuo metu jį apklausė ir nurodė, kad reikalingas darbdavio tarpininkavimo raštas ir bus pratęstas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. 2025 m. sausio 16 d. tarpininkaujant darbdaviui UAB „Vitaka ir ko” pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka bei užsiregistravo vizitui 2025 m. sausio 23 d. Migracijos departamento Panevėžio skyrius telefonu pakvietė jį atvykti 2025 m. sausio 17 d., jam atvykus, supažindino su Sprendimu.

Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš Lietuvos į Norvegijos Karalystę atvyko teisėtai, kur iki 2025 m. sausio 9 d. gyveno teisėtai. Iš Norvegijos Karalystės 2025 m. sausio 9 d. į Lietuvą atvyko teisėtai, nes Migracijos departamentas Norvegijai išdavė sutikimą jį priimti Lietuvoje. Atvykęs į Lietuvą skubos tvarka pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Darbdavys UAB „Vitaka ir ko” Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas gyveno Lietuvoje, turėdamas Ukrainos piliečio pasą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760145603, galiojantį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėjas nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2025 m. sausio 17 d. Šengeno erdvėje ir Lietuvoje buvo 144 dienas ir iki bevizio režimo pabaigos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 24 d. savo buvimo Šengeno erdvėje neįteisino ir iš jos neišvyko, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 124 str. 2 d. nuostatą. Pareiškėjas nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. sausio 17 d. Šengeno erdvėje ir Lietuvoje neteisėtai buvo 54 dienas.

Pažymi, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas Lietuvoje ir Šengeno erdvėje buvo bevizio režimo pagrindu, o buvimas šiuo pagrindu Lietuvoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Akcentuoja, kad Sprendime buvo įvertintos su pareiškėju individualiai susijusios aplinkybės, nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė Įstatymo 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę. Vertina, kad Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo normas ir priėmė Sprendimą.

Pažymi, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 29 d. išvyko iš Europos Sąjungos (patvirtina Latvijos Respublikos pateikta SIRENE forma), t. y. pareiškėjas įvykdė Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 25S17240 teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 125 str. 1 d. 4, 6 ir 7 p., 127 str. 1, 3 (1) ir 6 d., nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (Moldovą), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 31 d., nes asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi LR galiojimui; asmuo yra LR laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką; asmuo neteisėtai atvyko į LR ir neteisėtai yra joje, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

UTPĮ 3 str. 3 d. numatyta, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

UTPĮ 125 str. numatyti grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš LR pagrindai.

Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas tame tarpe, kai: jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (UTPĮ 125 str. 1 d. 4 p.); jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką (UTPĮ 125 str. 1 d. 6 p.); jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (UTPĮ 125 str. 1 d. 7 p.).

UTPĮ 124 str. 1 d. numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. UTPĮ 124 str. 2 d. numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal UTPĮ 11 str. 2 d. užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 127 str. 1 d.). Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas (UTPĮ 127 str. 3¹ d.). Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 127 str. 6 d.).

Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (UTPĮ 128 str. 1 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje gyveno pagal leidimą laikinai gyventi Nr. 760145603, galiojantį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas Lietuvoje ir Šengeno erdvėje buvo bevizio režimo pagrindu, o buvimas šiuo pagrindu Lietuvoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Pareiškėjas iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvoje negavo, todėl laikytina, kad pareiškėjas Lietuvoje ar kitoje Šengeno valstybėje teisėtai galėjo būti iki 2024 m. lapkričio 24 d. 24.00 val. Pareiškėjui iki nurodytos dienos ir laiko neišvykus iš Lietuvos ar kitos Šengeno valstybės, tolimesnis jo buvimas laikytinas neteisėtu. Taigi, pareiškėjas nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. sausio 17 d. Šengeno erdvėje ir Lietuvoje buvo neteisėtai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Norvegijos Karalystės išduotas prieglobsčio prašytojo registracijos pažymėjimas neatitinka Šengeno sienų kodekse nurodyto leidimo gyventi apibrėžimo (2 str. 16 p.), todėl pareiškėjo buvimas Šengeno erdvėje su prieglobsčio prašytojo registracijos pažymėjimu (Registreringsbevis for asylsoker) Nr. 2024 154200 06 yra įskaičiuojamas į bevizio buvimo laiką.

Taigi, UTPĮ numato aiškią pareigą užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos, leidimo laikinai gyventi galiojimo ar bevizio režimo pabaigos išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas viršijo leistiną buvimo laiką Lietuvoje, iki jo pabaigos dėl leidimo gyventi ar kito dokumento patvirtinančio jo teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje nesikreipė ir savo teisėto būvimo neįteisino. Todėl, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią individualią pareiškėjo situaciją, konstatuotina, kad Migracijos departamentas, nustatęs pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš LR pagrindus, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš UTPĮ 125 str. pagrindų yra savarankiškas pagrindas grąžinti asmenį į užsienio valstybę ir įpareigoti jį išvykti iš LR. Nagrinėjamu atveju Sprendimu nustatyti trys UTPĮ 125 str. pagrindai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime buvo įvertintos su pareiškėju individualiai susijusios aplinkybės (anksčiau išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir kt.). Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Priimant Sprendimą, nenustatytos UTPĮ 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 ir 2 d. nurodytos priežastys, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių tai paneigiančių duomenų. Priešingai, iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2025 m. sausio 29 d. pareiškėjas išvyko iš Europos Sąjungos.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.