- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- I-3843-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02392-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 5 000 Eur neturtinės ir 59, 90 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. birželio 11 d. apie 20.20 val. jis Vilniaus PN pareigūnų buvo iškviestas į tam tikrą patalpą, kurioje buvo informuotas, jog jam bus atliekama greitoji tyrimo priemonė (testas) dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjui perdavus indelį su šlapimu, išėjus iš tualeto pareigūnai jį informavo, jog tyrimo metu, jo šlapime buvo aptikta narkotinės medžiagos metadono. Pareiškėjas prašė atlikti narkotinių medžiagų vartojimo testą pakartotinai, tačiau pareigūnai, pareiškę, jog testas yra 100 proc. patikimas, pakartotinai jį atlikti atsisakė. Pareiškėjas nesutiko su narkotinių medžiagų testo rezultatais, todėl Vilniaus PN administracijai pateikė prašymą, kad jo tiriamoji medžiaga būtų nusiųsta į Valstybinę teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir VTMT prie LR TM laboratorija) ir būtų atliktas išsamus tyrimas. Pažymėjo, jog pareigūnai vengė priimti pareiškėjo prašymą, tačiau pareiškėjo artimiesiems apmokėjus pareiškėjo tiriamosios medžiagos ištyrimą, šlapimo mėginys į Valstybinę teismo medicinos tarnybą buvo išsiųstas. VTMT prie LR TM laboratorijai atlikus tyrimą, pareiškėjo šlapime metadono nebuvo rasta. 2018 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu išsaugoti vaizdo registratoriaus įrašą, kuriame galimai buvo matyti, jog pareigūnai prieš atlikdami narkotinių medžiagų atlikimo testą pareiškėjui neleido įsitikinti, jog narkotinių medžiagų testo pakuotė buvo nepažeista. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nesuteikė teisės pakartoti greitojo narkotikų testo, testas buvo atliekamas pareiškėjui nematant, neišaiškinus jam kokiu būdu galėjo būti apgintos jo pažeistos teisė, nepagrįstai. Dėl šių pažeidimų jautė nemigą, stresą, pablogėjo jo santykiai su sutuoktine.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 48-49).
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujami Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 20-23).
Paaiškina, kad Vilniaus PN yra naudojami „Artron“ firmos kelių narkotikų testas įmerkiama kortelė (atitikties deklaracija IVDD 98/79/EB), skirtas 10 skirtingų narkotinių medžiagų nustatymui. Šis testas yra kokybinis, rodantis ar šlapimo mėginyje yra narkotinių medžiagų, tačiau neparodantis kiekybinio koncentracijos lygio. „Artron“ kelių narkotikų testo kortelė yra pakankamai jautri aptikti narkotinių medžiagų buvimą šlapime, tačiau kaip ir kiekviena greitoji priemonė (testas) turi tam tikrą paklaidą. Pažymi, jog VTMT prie LR TM laboratorijai ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą neaptiko narkotinių medžiagų vartojimo, todėl tokiu būdu buvo paneigtas Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatas. Atsakovės atstovo teigimu, tokia situacija įvyko dėl galimo greitosios tyrimo priemonės galimos paklaidos. Atsižvelgiant į VTMT prie LR TM laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N1479/2018(01), pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, todėl tyrimas dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo buvo nutrauktas. Pabrėžė, jog teisės aktais nustatyta, kad nuteistajam nesutikus su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, pagal nuteistojo prašymą tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikto jo tiriamosios medžiagos ištyrimą VTMT prie LR TM laboratorijoje. Teisės aktai nereglamentuoja laisvės atėmimo įstaigoms grąžinti nuteistiesiems jiems patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo laboratorijoje atliktų tyrimo rezultatų. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui buvo pateiktas Vilniaus PN sprendimas Nr. 42-736, tačiau Vilniaus PN duomenų, jog šis sprendimą pareiškėjas būtų apskundęs, neturi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, todėl pagrindo priteisti neturtinę žalą pareiškėjui nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Iš 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-88 matyti, jog pareiškėjui 2018 m. birželio 11 d. apie 20.20 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti (b. l. 24-25).
Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2018 m. birželio 11 d. pateikė prašymą Nr. 40-643 ir prašymą Nr. 29-(2)-112, kuriais prašė išsiųsti jo tiriamąją medžiagą Valstybinei teismo medicinos tarnybai, apmokant tyrimą jo paties lėšomis (b. l. 28-29).
Pareiškėjo artimieji Lietuvos paštu apmokėjo pareiškėjo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje (b. l. 7).
2018 m. birželio 11 d. buvo surašytas tiriamosios medžiagos siuntimo aktas Nr. 80-1 (b. l. 87), o 2018 m. birželio 12 d. tiriamoji medžiaga į VTMT prie LR TM laboratoriją buvo pristatyta.
Iš VTMT prie LR TM laboratorijos 2018 m. birželio 12 d. specialisto išvados Nr. T-N 12479 ž/2018(01) matyti, jog ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą narkotinių medžiagų vartojimo aptikta nebuvo (b. l. 31).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 5 punkte (toliau – ir Aprašas) nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Aprašo 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.
Iš VTMT prie LR TM laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 12479 ž/2018(01) matyti, jog ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą pareiškėjo šlapime metadono ir etilo alkoholio nerasta. Minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, todėl laikytina, jog pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nesuteikė teisės pakartoti greitojo narkotikų testo, testas buvo daromas pareiškėjui nematant.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-105 patvirtintų „Tiriamųjų medžiagų pristatymo į valstybinės teismo medicinos tarnybos taisyklių“ (b. l. 42-43) (toliau ir – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui atsisakius tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutikus su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Taisyklių 5 punkte nustatyta, jog indelis su šlapimu turi būti užantspauduotas. Ant jo etiketės turi būti nurodytas nuteistojo vardas ir pavardė, tikslus šlapimo paėmimo laikas minučių tikslumu. Pagal Taisyklių 6 punktą, užantspauduotas indelis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas Vilniaus PN spaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti nepažeidus spaudo. Ant voko užrašomas nuteistojo vardas ir pavardė.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog greitoji tyrimo priemonė (testas) turėjo būti atliekama nuteistųjų akivaizdoje. Teisės aktais, nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos administracija nuteistajam nesutikus su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, pagal nuteistojo prašymą tarpininkautų padėdama asmeniui atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą, tačiau pakartotinis testo atlikimas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog Vilniaus PN pareigūnai būtų vengę priimti pareiškėjo prašymą dėl jo tiriamosios medžiagos išsiuntimo į VTMT prie LR TM laboratoriją. Pareiškėjo artimiesiems apmokėjus pareiškėjo tiriamosios medžiagos ištyrimą, šlapimo mėginys į Valstybinę teismo medicinos tarnybą buvo išsiųstas, todėl laikytina, jog Vilniaus PN pareigūnai tinkamai tarpininkavo atliekant jo tiriamosios medžiagos ištyrimą, o pareiškėjo teisė kreiptis VTMT prie LR TM laboratoriją nebuvo pažeista. Remiantis tuo kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas skunde prieštarauja, kad atliktas išsamus tyrimas turėjo būti apmokamas pareiškėjo asmeninėmis lėšomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus išgyvenimus dėl iškvietimo sistemos mygtuko neįrengimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, šiuo atveju negali pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pareiškėjas Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl darytina išvada, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.